aA
„The Heritage Foundation“ Užsienio politikos tyrimų centro vyresnioji politikos analitikė Ana Quintana tvirtina, kad naujai išrinktas Kubos prezidentas Miguelis Diazas-Canelis yra tik Castro režimo evoliucija, įsiamžinimo veiksmas, pristatomas kaip permaina. Nors naujasis šalies prezidentas yra gana jaunas ir neturi Castro giminės genų, bet neverta savęs apgaudinėti, kad jį išrinkus saloje prasidės svarbios permainos.
Miguelis Diazas-Canelis
© AP / Scanpix

Naujojo šalies vadovo pirmtakui 86-erių generolui Rauliui Castro jau seniai buvo metas pasitraukti. Fidelis Castro perdavė valdžią jaunėliui broliui būdamas 81-erių. Palyginti su pirmtakais, 57-erių M. Diazas-Canelis atrodo lyg kūdikis, bet politine prasme skirtumų ne tiek ir daug.

M. Diazo-Canelio politinės pažiūros susiformavo brolių Castro globoje. Karinę tarnybą jis atliko šalies vadovų sargyboje. Per Šaltąjį karą jaunajam kareiviui veiklos irgi netrūko: XX a. devintajame dešimtmetyje M. Diazas-Canelis atstovavo Kubos komunistų partijai gimtinės ir Sovietų Sąjungos sąjungininkėje Nikaragvoje. Nuo tada jis visuomet buvo artimas šeimos patikėtinis ir užėmė įvairias pareigas Komunistų partijoje, o vėliau ir vyriausybėje.

Ištikimybė atsipirko. 2013 m. M. Diazas-Canelis buvo paskirtas pirmuoju viceprezidentu, o šių metų balandžio 18 d. vienpartinė Nacionalinė asamblėja išrinko jį šalies prezidentu. Asamblėjai išsirinkti nebuvo sunku: M. Diazą-Canelį įpėdiniu pasirinko pats R. Castro, be to, jis buvo vienintelis kandidatas. Naujasis šalies vadovas pradėjo eiti pareigas jau kitą dieną.

R. Castro nesitraukia

Galbūt R. Castro jau nebesėdės prezidento kabinete, bet iš politikos jis tikrai nesitraukia. Jis vis dar kontroliuoja Kubos galios centrus: Komunistų partiją ir ginkluotąsias pajėgas. Aukščiausia partijos valdžia įtvirtinta Kubos konstitucijos 5-ajame straipsnyje: „Marksistinė-leninistinė Kubos komunistų partija [...] yra svarbiausia visuomenės ir valstybės jėga.“ Kubos revoliucinėms ginkluotosioms pajėgoms jaunesnysis Castro vadovauja nuo jų įsteigimo 1959 m. (Beje, M. Diazas-Canelis – ne pirmasis Castro šeimai nepriklausantis Kubos prezidentas. 1959–1976 m. šis titulas priklausė Osvaldui Dorticosui Torrado, bet šiandien šis vardas daugeliui negirdėtas, nes Kuboje prezidentas neturi galios, jei nekontroliuoja partijos ir kariuomenės.)

Pasak A. Quintanos, kaip ir Che Guevaros atveju, idealizuoti prisiminimai apie motociklu važinėdavusio ilgaplaukio M. Diazo-Canelio jaunystę neatitinka tikrovės. Kubos politikos pasaulyje išlikti ir net tapti prezidentu galėjo tik apsukrus agentas.

Vos pradėjęs eiti prezidento pareigas, M. Diazas-Canelis užbaigė diskusijas, ar drauge su naujuoju šalies vadovu dvelktelės permainos. „Patikinu asamblėją, kad tautos dabarčiai ir ateičiai svarbiausius sprendimus priims draugas Raulis, – paskelbė jis. – Raulis lieka stovėti priešakinėse politikos eilėse.“ M. Diazas-Canelis taip pat pažadėjo, kad neleis kapitalizmui grįžti į Kubą.

Naivu tikėtis permainų

Kaip rodo pastarieji 59 Kubos istorijos metai, valdžia egzistuoja tik tam, kad įgyvendintų Castro troškimą kurti komunizmą. Daug metų R. Castro visus vedžiojo už nosies apsimesdamas pragmatišku reformuotoju – jis „prastūmė“ kelias paviršutiniškas ekonomikos reformas. Jų pakako aprūpinti kubiečius pinigais, bet ne tiek, kad kiltų politinių permainų grėsmė – kubiečiams leista užsiimti verslu, bet tik itin griežtomis sąlygomis. Licencijos yra būtinos bet kokiai komercinei veiklai, įskaitant taksi vairavimą ir čiužinių lopymą. Dėl akivaizdžių priežasčių jos neišduodamos politiniams disidentams.

Režimo apologetai tvirtino, kad R. Castro atvers Kubą pasauliui, o tuo metu šis kūrė visai kitokius planus. Jam vadovaujant Kubos valstybinės planinės ekonomikos kontrolė buvo palaipsniui perleista ištikimiems asmenims. Jo buvęs žentas, generolas Luisas Alberto Lopezas-Callejasas perėmė GAESA – ginkluotųjų pajėgų įmonių grupę. GAESA valdoma kaip valstybinė kontroliuojančioji bendrovė, jungianti daugiau kaip 50 bendrovių nuo oro linijų iki valiutos keitimo paslaugų.

GAESA pažiba ir Kubos ekonomikos stuburas yra kariuomenės turizmo įmonė GAVIOTA. Kaip rašo „National Review“ redaktorius Richis Lowry, panaši situacija JAV susiklostytų, jei Pentagonui priklausytų „Radisson“, „Marriott“ ir „Hilton“ viešbučių tinklai. Kad pamatytume visą paveikslą, dar reikėtų pridėti automobilių nuomos sektorių, gidų paslaugas ir kitas iš keliautojų uždarbiaujančias įmones, rašo A. Quintana.

R. Castro sūnus Alejandro Castro Espinas vadovauja Kubos vidaus žvalgybos tarnybai. Tėvo nurodymu jis pakeitė politinių represijų mechanizmus. Šiandien ilgus įkalinimo laikotarpius pakeitė trumpos laisvės atėmimo bausmės ir valdžios išlaikomos gaujos, susidorojančios su žmogaus teisių aktyvistais.

Vien 2016 m. režimas suėmė kone 10 tūkst. disidentų. 498 iš jų – per JAV prezidento Baracko Obamos trijų dienų vizitą Kuboje. Akivaizdu, kad valdant M. Diazui-Caneliui, ilga ir nemaloni represijų istorija tęsis. Jis jau užsipuolė Kubos disidentus bei juos remiančias šalis ir, atrodo, visai neprieštarauja cenzūrai.

Rodo raumenis net užsienyje

Straipsnio autorė A. Quintana pasakoja užaugusi Majamyje, jos tėvai ir seneliai buvo Kubos politiniai pabėgėliai. Kurį laiką slapstęsi Peru ambasadoje Kuboje jie išvyko iš šalies per Marielio emigracijos laikotarpį 1980 m. Senelis aiškiai prisiminė, kaip F. Castro ir Che Guevaros baudžiamieji būriai šaudydavo kontrrevoliucionierius. Dabar, pasak A. Quintanos, mirties būrius pakeitė subtilesnės priemonės, bet režimas vis dar laiko valdžią geležiniame kumštyje. Prognozuodama Kubos ir jos santykių su JAV ateitį valdant M. Diazui-Caneliui, ji sako tikriausiai labai nesuklysianti teigdama, kad niekas nepasikeis. Jei Kuba būtų norėjusi aiškiai parodyti JAV ir tarptautinei bendruomenei, kad ateina nauji laikai, geriausia proga tai padaryti buvo balandžio viduryje Limoje, Peru, vykęs Šiaurės ir Pietų Amerikos viršūnių susitikimas.

Tačiau, pasak straipsnio autorės, su vilčių turėjusiais geranoriais Kuba pasisveikino mojuodama viduriniu pirštu. Castro režimas į taikų susirinkimą Limoje atsivežė savo policinę valstybę. Valdžios finansuojami galvažudžiai nutraukė visus susitikimus, kuriuose skambėjo kritika Kubai ir ją remiančiai Venesuelai. Kitokia nuomonė netoleruojama net užsienyje.

Totalitarinėse sistemose titulai daug reikšmės neturi. M. Diazo-Canelio išrinkimas prezidentu nereiškia, kad Kuboje prasidėjo naujas laikotarpis. Greičiau tai – režimo evoliucija, įsiamžinimo veiksmas, pristatomas kaip permaina.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Rusijos scenarijus 2050-iesiems: Kremlius prognozuoja neišvengiamą karą su Vakarais (577)

Susiskaldžiusi Europa , stagnuojančios JAV ir drąsus daugiapolis pasaulis, kuriame Kremlius...

Lietuva užsienio akimis: darbuotojai emigruoja, bet pensininkai lieka (157)

Kad nepatirtų ekonominio nuosmukio, rytinėms ES narėms teks susigrąžinti išvykusius darbuotojus...

Rimvydas Valatka. Išgirsti popiežių Pranciškų pavergto proto šalyje (313)

Kodėl pavergto proto? Juk popiežius Pranciškus aiškiai pasakė, kad „ši tauta iš tiesų...

Baigėsi popiežiaus vizitas Lietuvoje: miniai žmonių – išskirtinis gestas linkėjo tapti vilties švyturiu, atnaujinta 19.00 (1322)

Popiežius Pranciškus sako, kad skaudžią istoriją išgyvenusi Lietuva gali tapti vilties švyturiu...

Velionės laidotuvės virto farsu: kur pagarba mirusiajam ir artimiesiems? (10)

Rugsėjo 9 dieną laidojome kaimynę ir daugiavaikę mamą, kuri buvo užauginusi 7 vaikus.

Tikrieji žmogaus teisių gynėjai nepamena Gražulio nuopelnų (23)

Petro Gražulio paskyrimas į Žmogaus teisių komitetą ne tik sulaukė 16 tūkst. parašų,...

Mokslininkai pasiūlė devynias priežastis, kodėl iki šiol dar neaptikome nežemiškos gyvybės (17)

Šiuo metu mokslininkams žinoma, kad visatoje egzistuoja milijonai, o gal ir milijardai planetų,...

Ar kada nors susimąstėte, kaip namus įsirengtų „Hario Poterio“ personažai?

Jei nesate abejingi „Hario poterio“ romanų serijai, veikiausiai perskaitę visas knygas dar kurį...

Audriaus Bružo ir Šorenos skyrybų byloje – lemtingas verdiktas: teismas įvykdė poros prašymą (2)

Tai, kad byra aktoriaus Audriaus Bružo ir dainininkės Šorenos Džaniašvili santuoka paaiškėjo...

Pirmoji budistų vienuolė lietuvė: kartais atrodė, kad neištversiu (19)

„Ir uždarame vienuolyne tam tikrų praktikų pagalba galima pasiruošti taip, kad iš to išėjęs...