Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi aiškų tikslą ir grandiozinę strategiją, bet dauguma realistų situaciją mato kitokią. Dalis teigia, kad jo varomoji jėga – tai iš esmės racionalus tikslas apsiginti nuo Rusijai grėsmę keliančios NATO ekspansijos, todėl ji smogia atgal. Kitaip tariant, Vakarai išplėtė įtakos zoną Rusijos pusėn, todėl dabar Rusija atsako tuo pačiu.
Kaip ir daugumos realistų analizių atveju tai yra visiškas absurdas. V. Putinas nėra valdomas šalto išskaičiavimo, grįsto racionaliu savanaudiškumu, nes tai iš esmės nėra būdinga žmonėms, kurie yra valdomi savanaudiškumo intereso, formuojamo ir apibrėžiamo gilesnių mūsų daromų prielaidų ir įsitikinimų, kitaip tariant, ideologijos ar religijos, rašo „Foreign Policy“.
V. Putinas mano, kad hegemonija artimiausių Rusijos kaimynių atžvilgiu būtina rusų saugumui užtikrinti dėl jo turimų įsitikinimų apie rusų tautą ir istorinę lemtį. V. Putinas ir turbūt jo artimiausia aplinka nesiremia vien tik nacionalizmu. Panašu, kad Kremliaus varomoji jėga – savotiška rusų nacionalizmo forma, apjungta su religija, lemtimi ir mesianizmu. Šiame kontekste Rusija jaučiasi stačiatikybės gynėja ir vykdo tikėjimo apsaugos ir skleidimo misiją.
Vien tik racionalių tikslų vedina Rusija nežvelgtų į NATO ir Europos Sąjungos (ES) ekspansiją kaip į pavojų, nes liberali santvarka yra atvira ir apimanti viską, todėl iš esmės tai tik didintų Rusijos saugumą ir klestėjimą. Vis tik V. Putinas ir kiti rusai, į pasaulį žvelgiantys pro religinio rusų nacionalizmo prizmę, vertina Vakarus kaip grėsmę dėl neva skleidžiamo išsigimimo ir globalizmo.
Žvelgiant šiuo kampu NATO nebėra švelnus liberalios santvarkos garantas Europoje, ji tampa žiauria išsigimusių Vakarų agente ir pirmine rusų didybės kliūtimi. Taigi didžiajai V. Putino strategijai reikalingas NATO skilimas, t. y. būtina paversti Penktąjį straipsnį dėl kolektyvinės gynybos neturinčiu prasmės.
V. Putinas jau pasiekė puikų rezultatų NATO patikimumo naikinimo srityje. Du pastarojo meto taikiniai – Gruzija ir Ukraina – nėra NATO narės, tačiau 2008 m. atvirai ir viešai šioms šalims pažadėtas Narystės veiksmų planas (NVP) – į NATO vedantis kelialapis. Rusija savo ruožtu atvirai ir viešai pasisakė prieš bet kokius veiksmus, skirtus abiejų šių šalių narystei NATO paversti realybe, o tada ėmėsi invazijos į šias šalis.
Rusijai įsiveržus į Gruziją ir Ukrainą ginčytinos Pietų Osetijos, Abchazijos ir Krymo teritorijos buvo okupuotos Rusijos karių. Nei viena, nei kita šalis negalės prisijungti prie NATO, kol iš dalies išliks okupuota Rusijos.
V. Putinas šiuo metu gali džiaugtis palankiausia situacija Rusijos ekspansijai tęsti tarptautinėje arenoje nuo Šaltojo karo pabaigos laikų. Europa nėra vieninga. Aljanso nariai kelia klausimus dėl bendros saugumo sutarties vertės, o naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas atvirai demonstruoja draugiškumą Rusijai ir yra pasirengęs atleisti jai neatsakingą elgesį.
Kitas V. Putino žingsnis pavojingesnis nei ankstesni, nes jis gali pajudėti Baltijos šalių link, o šios šalys yra NATO narės. Jis nesiųs gausių uniformuotų rusų karių pajėgų kirsti tarptautinę sieną – juk net ir atsargiausios NATO narės neignoruotų atviros konvencinės invazijos.
Tikėtina, kad per artimiausius dvejus metus V. Putinas sukels dviprasmišką militarizuotą krizę, siųsdamas ginčytinų nurodymų. Gali būti, kad rusakalbiai Latvijos ar Estijos gyventojai (ketvirtadalis šių šalių gyventojų – etniniai rusai) inicijuos riaušes, protestuos dėl savo teisių, tikins, kad yra persekiojami ir prašys tarptautinės apsaugos. Tada dienos šviesą išvys įtartinai gerai ginkluotos ir puikiai apmokytos Baltijos šalių rusų išvadavimo pajėgos, o po kelių aukšto rango valdininkų nužudymų ir susprogdintų bombų Baltijos šalys atsidurs ant pilietinio karo slenksčio.
Rusija blokuos Jungtinių Tautų Saugumo tarybos rezoliucijas ir siūlys vienašališkas savo kaip taikdario paslaugas. Įvyks Šiaurės Atlanto Tarybos susitikimas. Lenkija dės pastangas tam, kad būtų aktyvuotas Penktasis straipsnis, deklaruos, kad Baltijos šalis užpuolė Rusiją, todėl būtina imtis kolektyvinės gynybos prieš rusų agresiją. Vokiečiai ir prancūzai aršiai priešinsis, visi sužiurs į JAV, norėdami suprasti, kuria kryptimi judės Aljansas. Jei Penktasis straipsnis nebus aktyvuotas, NATO bendro saugumo garantijos taps iš esmės beprasmiškos. Nė viena iš Aljanso narių nebetikės šia sutartimi, kuri turėtų garantuoti apsaugą nuo Rusijos ateityje.
Geopolitinis laikrodis sugrąžins mus į 1939 m. Dalis Rytų Europos šalių galimai ims flirtuoti su Rusija, o kitos su Lenkija priešakyje itin aktyviai imsis ginklavimosi. V. Putino svajonės apie susiskaldžiusius Vakarus ir atvirą erdvę Europoje taps realybe.
Jei vis tik Aljansas aktyvuotų Penktąjį straipsnį, toks veiksmas prilygtų Vakarų karo paskelbimui Rusijai, o tada D. Trumpas turėtų spręsti, ar verta rizikuoti Trečiuoju pasauliniu karu ir ginti Latviją.