Per savo pirmąją užsienio kelionę nuo karo pradžios V. Zelenskis sulaukė tvirtų JAV lyderio Joe Bideno, o vėliau ir įstatymų leidėjų, į kuriuos jis kreipėsi Kongrese, paramos pažadų.
Tačiau menkas respublikonų dalyvavimas Ukrainos lyderiui sakant kalbą Kongrese ir J. Bideno vengimas suteikti galingų puolamųjų ginklų, motyvuojant sąjungininkų nuogąstavimais, parodė, kad parama vis dar turi ribas.
Tai savo ruožtu dar labiau didina spaudimą Kyjivo pajėgoms ateinančiais mėnesiais parodyti daugiau pažangos kovojant su Rusijos kariuomene.
„Artimiausius kelis mėnesius Ukraina turės geras galimybes gauti finansinę paramą tiek iš Jungtinių Valstijų, tiek iš Europos sąjungininkų ir partnerių“, – sakė strateginių studijų centro „Hudson Institute“ gynybos ekspertas Luke'as Coffey.
Jo nuomone, kažkuriuo momentu šią žiemą Kyjivo pajėgos pradės naują puolimą Rusijos kontroliuojamo pietinio Melitopolio miesto link.
Pasak analitiko, jei puolimas pavyks, ilgainiui sąjungininkų parama gali sustiprėti.
„Tačiau turime pradėti mąstyti taip, kad šis karas bus matuojamas ne mėnesiais, o metais. Ir turime pradėti atitinkamai planuoti“, – pridūrė jis.
Karo nuovargio grėsmė
Per pusdienį trukusį V. Zelenskio vizitą Vašingtone JAV įsipareigojimas atrodė akivaizdus.
JAV Kongresas beveik patvirtino 45 mlrd. dolerių (42,3 mlrd. eurų) pagalbą Ukrainai, o Baltieji rūmai paskelbė apie naują 1,85 mlrd. dolerių (1,74 mlrd. eurų) vertės ginklų paketą, įskaitant „Patriot“ – pažangiausią Pentagono oro gynybos sistemą.
Tačiau Baltieji rūmai ir toliau susilaiko dėl Ukrainos prašymų suteikti daugiau ginkluotės, pavyzdžiui, ilgesnio nuotolio raketų ATACMS, pažangių atakoms skirtų dronų ir naikintuvų F-16.
Aiškindamas priežastis bendroje spaudos konferencijoje su V. Zelenskiu, J. Bidenas nurodė, kad sąjungininkų parama karui yra trapi.
„Praleidau kelis šimtus valandų akis į akį bendraudamas su mūsų sąjungininkais Europoje... ir aiškindamas, kodėl jie labai suinteresuoti toliau remti Ukrainą“, – sakė jis.
„Jie tai puikiai supranta, bet nesiekia pradėti karo su Rusija“, – nurodė Baltųjų rūmų šeimininkas.
Konsultavimo saugumo klausimais firmos „LeBeck International“ žvalgybos vadovas Michaelas Horowitzas sakė, kad tarp sąjungininkų tvyro „neišreikštas susirūpinimas“ dėl to, ar V. Zelenskio tikslas atkovoti iš Rusijos visą Ukrainą, įskaitant Krymą, yra pasiekiamas.
„Kadangi Rusijos invazija stringa, [Rusijos vadovas Vladimiras] Putinas tikisi, kad karo nuovargis tiek Ukrainoje, tiek už jos ribų privers Kyjivą nusileisti“, – teigė jis.
M. Horowitzo teigimu, tai yra Rusijos „žiemos strategijos“ atakuoti Ukrainos elektros tinklus ir kelti maisto bei degalų kainas visame pasaulyje tikslas.
„Tai, ko artimiausiais mėnesiais Ukrainai reikės labiausiai, yra naujos karinės pergalės. Šios pergalės yra vienintelis veiksmingas būdas iš tikrųjų išvengti nuovargio dėl konflikto“, – komentavo jis.
„Amžinas Putino karas“
Visgi tai gali būti sudėtinga. L. Coffey teigė, kad per artėjančią kampaniją abi šalys pasieks pergalių ir patirs pralaimėjimų, o bet kokį Ukrainos puolimą pietuose gali apsunkinti daugiausia nukreipiamasis Rusijos puolimas iš šiaurės.
Sethas Jonesas iš Vašingtone įsikūrusio instituto „Center for Strategic and International Studies“ teigė, kad visi požymiai iš Maskvos verčia prognozuoti „užsitęsusį karą ir pasiryžimą skirti visa, ko tik prireiks“.
Tą pačią dieną, kai V. Zelenskis atvyko į Vašingtoną, V. Putinas susitiko su savo aukščiausio rango kariniais pareigūnais ir paskelbė apie planus išplėsti ir geriau aprūpinti Rusijos ginkluotąsias pajėgas.
„Neturime jokių finansavimo apribojimų. Šalis ir vyriausybė duoda viską, ko prašo kariuomenė, viską“, – pareiškė Rusijos lyderis.
„Pagal visus pastebėtus požymius tai Vladimiro Putino karas amžiams“, – sakė S. Jonesas.