Taip kad rugsėjo 26-toji gali tapti lemtinga diena ne vien pačiai Vokietijai, bet ir Europos Sąjungai. Anot dienraščio „Die Welt“, dabar „Vašingtone ir Paryžiuje, Varšuvoje ir Londone įsijungė raudonai žaliai raudonas įspėjimo signalas“.

Kadangi „Vokietija yra vadovaujanti Europos galia, tai rinkimai netiesiogiai nulems ir kelią, kuriuo eis 450 milijonų europiečių“, – sakė JAV diplomatas, Johnso Hopkinso universiteto American Institute for Contemporary German Studies (AICGS) prezidentas Jeffrey Rathke.

„Raudonai žaliai raudona koalicija be abejonės sukeltų šoko bangas. Juoba kad tai atsilieptų Europos regiono saugumui – ir dar tokiu momentu, kuomet Jungtinės Valstijos užsienio politikos klausimais elgiasi vis labiau nepriklausomai“, – British Foreign Policy Group direktorę Sophią Gaton cituoja „Die Welt“.

Sąjungininkams kelia nerimą, kad kairiųjų valdoma Vokietija gynybos srityje gali tapti mažiau patikima partnere. Juk socialdemokratai (SPD), jau nekalbant apie kairuolišką „Kairę“, nepritaria Vokietijos pažadui gynybai skirti du procentus bendrojo vidaus produkto, – kolektyviniame straipsnyje apibendrina dienraščio užsienio politikos korespondentai.

Paryžių pykdo vokiečių išsisukinėjimas nuo atsakomybės saugumo srityje, iki šiol tebesiteisinant moraline nacionalsocializmo našta. Turint omenyje „susidariusią geopolitinę situaciją ir amerikiečių abejingumą Europai, tai – tiesiog anachronizmas“, – prancūzų poziciją perteikia „Die Welt“.

Eliziejaus rūmuose neliko nepastebėta, kad dabartinis favoritas tarp kandidatų į kanclerius, nuosaikių pažiūrų socialdemokratas Olafas Scholzas, prieš dvejus metus pralaimėjo rinkimus į partijos pirmininko postą būtent dėl to, kadangi SPD gravitacijos centras yra „aiškiai kairėje“, – cituoja dienraštis Prancūzijos prezidento patarėją.

Olafas Scholzas

Kairė koalicija pakeistų vokiečių Rusijos politikos koordinates

O. Scholzas tai puikiai žino, – už jo stovi sukairėjusi partija su tokiais lyderiais kaip Saskia Esken, Walteriu Borjansu, Kevinu Kühnertu, su gausiu į Bundestagą kandidatuojančių jaunųjų socialdemokratų būriu, kurių pozicijos daugeliu strateginių klausimų labai artimos partijai „Kairė“.

Todėl neturėtų stebinti tas atkaklumas, su kuriuo O. Scholzas atsisako viešai išsižadėti galimos koalicijos su kraštutinės kairės partija.

Saskia Esken

Pagaliau, kaip šiomis dienomis priminė istorikas, buvęs „Stasi“ aukų memorialo Berlyne direktorius Hubertus Knabe, ir pats O. Scholzas jaunystėje reiškėsi kaip aistringas marksistas, o būdamas jaunųjų socialistų (Jusos) vienas iš lyderių, puoselėjo draugiškus ryšius su socialistinės Vokietijos jaunimo sąjunga FDJ, kurios funkcionieriai dabar iš dalies sėdi partijoje „Kairė“.

Net ir jo požiūris į NATO tada buvęs labai panašus į dabartines partijos „Kairė“ nuostatas, – nurodo istorikas.

Walteris Borjansas

Nerimas, su kuriuo Aljanso nariai dabar žvelgia į Vokietiją, visai suprantamas. Juk partijos „Kairė“ portale atvirai skelbiama: „Frakcijai „Kairė“ NATO yra anachronizmas. „Kairė“ nori NATO panaikinti ir pakeisti jį visos Europos kolektyvine saugumo sistema, įtraukiančia ir Rusiją.“ „Pirmasis žingsnis ta kryptimi būtų Vokietijos išstojimas iš karinių NATO struktūrų“. Mat, šios kairuoliškos partijos supratimu, „Vakarai yra blogį įkūnijantis imperialistinis projektas“, – pastebi „Die Welt“.

Dienraštis primena, jog „tarp žinomiausių Putino apologetų Vokietijoje – ir garsūs socialdemokratų politikai“. Pagaliau net ir V. Putiną kritiškai vertinantys socialdemokratai pasisako už švelnesnę politiką Rusijos atžvilgiu. O tai reiškia, kad žalieji, užimantys griežtas pozicijas Maskvos adresu, tokioje koalicijoje būtų mažuma.

„Tad kairė koalicija gerokai pakeistų vokiečių Rusijos politikos koordinates“, – daro išvadą „Die Welt“.

Vietoj NATO – putinizmas

Dar griežčiau kairės koalicijos pasekmes Europos saugumo politikai vertina buvęs Europos Parlamento vicepirmininkas, Bundestago narys nuo laisvųjų demokratų (FDP), grafas Alexanderis Lambsdorffas.

„Vokietijai reikalinga vyriausybė, kuri suvoktų kompleksiškus 21-ojo amžiaus iššūkius, kuri turėtų idėjų ir ryžto jiems spręsti. Raudonai žaliai raudona kairioji koalicija, kurią beveik nesislėpdami užkulisiuose jau ruošia SPD, žalieji ir „Kairė“, viso to neatitinka“, – „Focus Online“ rašo politikas.

Pavojingos idėjos „Kairės“ rinkiminėje programoje, anot A. Lambsdorffo, liejasi per kraštus: „Vokietijos ginkluotųjų pajėgų panaikinimas, atsitraukimas nuo Šiaurės Amerikos, Europos Lisabonos sutarties atmetimas, – tai tik keletas reikalavimų, dėl kurių tektų derėtis šiai koalicinei vyriausybei su SPD ir žaliaisiais.“

„Kaip mes elgsimės su autoritariškai valdoma komunistine Kinija, kuri tolydžio plečia savo karinę bei ekonominę įtaką? Kaip su Rusija, kuri nesiliauja laužyti tarptautinės teisės ir kelia grėsmę mūsų rytiniams kaimynams, o pagaliau – ir mums Vokietijoje?“ – klausia diplomatas ir politikas A. Lambsdorffas, čia pat pridurdamas: „Partijai „Kairė“ atsakymas aiškus: JAV reikia iš Europos išstumti, o putinizmui ir Kinijos skaitmeninei diktatūrai – patiesti raudoną kilimą.“

Alexanderis Lambsdorffas

Rinkiminės kovos arenoje užsienio politika nieko nedomina

Apgailėtina, kad trijų kandidatų į kanclerio postą – socialdemokrato O. Scholzo, krikščionio demokrato Armino Lascheto ir žaliosios Annalenos Baerbock – televizijos disputuose užsienio reikalų politika beveik jokio vaidmens nevaidina.

„Viskas sukasi apie savo bambą, apie finansines dovanas rinkėjams“, – tarsi būtume šalis, „kurioje tik perskirstoma, kur viską reguliuoja valstybė, Europoje spausdinami pinigai, o mes juos uoliai daliname žmonėms, tikėdamiesi, kad iš to rasis kažkas gero“, – po sekmadienį televizijos studijoje vykusios kandidatų trikovos atsistebėti negalėjo „Die Welt“ vyriausiasis redaktorius Ulfas Poscahrdtas.

Tai, ką matome šiose pretendentų į kanclerius trikovose, pasak jo, yra „viena vertus – provincialu, antra vertus – Vokietija gelbėja klimatą, tikisi išgelbėti pasaulį nuo temperatūros pakilimo 2,7 laipsniais“.

„Spaudos vadybininkų susitikime kalbėjausi su kolegomis iš Niujorko, iš Briuselio. Iš mūsų tikimasi, kad Vokietija bus Europos lokomotyvas. Tačiau tai, kaip šiuose televizijos debatuose kalbama apie politiką, tiesiog varo į neviltį“, – prisipažįsta U. Poscahrdtas.

Už diskusijų temas bei klausimus kandidatams yra atsakingi laidų vedėjai ir televizijos redakcijos, o jų simpatijos kairiosioms politinėms nuostatoms ne tik kad matomos „plika akimi“, bet ir įrodytos moksliniuose tyrimuose. Todėl neturėtų stebinti, jei socialdemokratams ir ypač žaliesiems nepatogių temų (tarkime, Europos ir vidaus saugumo, migracijos, ekonomikos raidos) trikovose buvo nuosekliai vengta.

Olafas Scholzas, Annalena Baerbock, Arminas Laschetas


„Ne ta koalicija mūsų šalyje galėtų sukrėsti visą žemyną“

Socialdemokratai krikščionis demokratus pralenkė ne be aktyvios medijų, ypač visuomeninio transliuotojo, pagalbos. Kai kurie pastarojo metodai, kaip antai vaikų instrumentalizavimas ar klausėjai iš atitinkamai atrinktos publikos, specialiai treniruoti aktyvistai, atėję su radikalios kairės šūkiu „sudoroti Laschetą“, pelnytai susilaukė politologų bei dalies medijų kritikos.

„Viduriniosios klasės pozicijos visose trikovose buvo atsidūrusios mažumoje“, – šią savaitę skundėsi ir krikščionių demokratų kandidatas į kanclerius A. Laschetas. Šalyje yra kitaip, „žmonės nenori, kad kairė koalicija iš pagrindų pakeistų mūsų šalį“, – sakė jis dienraščiui „Donaukurier“.

Paskutiniuosiuose televizijos disputuose socialdemokratai su žaliaisiais buvo „viena širdis ir viena siela“. Nei socialdemokratų, nei žaliųjų negąsdina tokios „Kairės“ ideologinės pozicijos, kaip valstybinis reguliavimas, nusavinimas, socialinės dovanos, lygiava. Todėl dėsninga, kad socialdemokratas O. Scholzas ir žalioji A. Baerbok, užuot atsiriboję nuo ekstremalių kairiųjų, praėjusį sekmadienį atsiribojo nuo konservatorių, sutartinai siųsdami juos į opoziciją.

A. Laschetas gavo tą skaudžiai pajusti. „Kairė“ paskutinėje sekmadienio trikovoje „jau stovėjo prie pulto, tai buvo trijų kova prieš vieną“, – sakė jis Focus Online duotame interviu.

„Daugelio Europos žmonių akys dabar nukreiptos į šiuos federalinius rinkimus. Jiems rūpi, ar Vokietija išliks stabilus inkaras, ypač ekonomiškai. Ne ta koalicija mūsų šalyje gali sukrėsti visą žemyną“, – perspėjo A. Laschetas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (702)