Dabar kiekvienas iš penkių joje dirbančių akredituotų diplomatų galėtų karaliauti net trijuose komplekso aukštuose. Ambasados personalas tapo viena didžiausių aukų, kurių pareikalavo diplomatinis Rusijos ir užsienio valstybių karas, kuriam įsiplieskus akreditacijų neteko net 152 oficialūs asmenys, dirbę Rusijos atstovybėse užsienyje arba užsienio šalių atstovybėse Maskvoje, rašo „Financial Times“.
Dideliam skaičiui diplomatų teko išvykti iš istorinių sąsajų su Rusija turinčių Rytų Europos valstybių, tokių kaip Baltijos šalys, Bulgarija ir kt. Šis faktas byloja apie apgailėtinus regiono santykius su Maskva ir sunkumus, su kuriais neišvengiamai teks susidurti tuos santykius pagerinti sieksiantiems dirbti pasilikusiems diplomatams, rašoma publikacijoje.
„To, kas šiuo metu vyksta, audra stiklinėje tikrai nepavadinsi. Tenka stebėti, kaip prie pabaigos artėja ištisa era, paženklinta Rusijos įtaka sovietmečiu sąjungininkėmis buvusiose šalyse“, – teigia Maksimas Samorukovas, Maskvos Carnegie centro analitikas.
„Kadangi galiojo Varšuvos sutartis, ištisus dešimtmečius ir net po Šaltojo karo Maskva turėjo puikią prieigą prie tų šalių ir naudojosi proga daryti joms įtaką, – pridūrė M. Samorukovas. – Šitai gerokai komplikuoja Rusijos ryšius tenai. Jų praradimas tikrai reikšmingas.“
Šiandienos įvykiai labiausiai paveiks Vidurio ir Rytų Europą.
Buvusias SSRS respublikas, kaip antai Latviją, Estiją, Lietuvą ir Ukrainą, taip pat buvusias Varšuvos sutarties organizacijos nares, tokios kaip Lenkija, Čekija ir Bulgarija, po 1991-ųjų Maskva traktavo kaip svarbias partneres Europoje.
Net ir tada, kai daugelis iš jų prisijungė prie ES ir NATO, glaudūs energetiniai ryšiai, t. y. dujotiekiai ir ilgalaikio naftos bei dujų tiekimo sutartys, taip pat tarpvalstybinės pramoninės investicijos ir didžiuliai skaičiai ekspatriantų leido kalbėti apie tai, kad Rusijos vaidmuo tose šalyse ganėtinai didelis.
Maskvos įtaka ėmė akivaizdžiai silpnėti tik tada, kai dėl karo su Gruzija 2008-aisiais ir Krymo aneksijos 2014-aisiais suprastėjo Rusijos santykiais su Briuseliu bei Vašingtonu. Praeitą mėnesį pagal principą „akis už akį“ įvykęs diplomatų išsiuntimas verčia manyti, kad nė viena iš šalių nepuoselėja vilčių dėl situacijos permainų, teigia „Financial Times“ publikacijos autorius Henry Foy.
Andrius Tursa, patarėjas Vidurio ir Rytų Europos klausimais iš konsultavimo kompanijos „Teneo“, mano, kad pastarojo meto įvykiai pakenks Rusijos reputacijai regione.
„Gali atsitikti taip, kad [Vidurio ir Rytų Europos šalių] vyriausybės dar labiau apribos bendradarbiavimą su Rusija strateginiuose sektoriuose ir saugumo požiūriu svarbiose srityse“, – nurodė jis.
„Norime palaikyti čekus. Manome, kad jei jie žengė šį ryžtingą žingsnį, vadinasi, žino, ką daro. Velniop tuos rusus, nutarė jie, – kalbėjo šalies, išsiuntusios rusų diplomatus, atstovas. – Dabar didžiulis pastatas Maskvoje liko be personalo.“
„Čia, Vidurio Europoje, geopolitinis klausimas ir klausimas, kam mes priklausome, kelia didžiulių problemų, – pridūrė jis. – Tai ženklas Vakarams, Amerikai. Rusija pasitarnavo kaip instrumentas. Rusų diplomatų išsiuntimas – tai būdas pasakyti: „Žiūrėkite, mes su jumis.“
Po Varšuvos sutarties sudarymo įkurtos Rusijos ambasados tokiuose miestuose kaip Varšuva ir Praha yra gigantiški statiniai, gerokai gožiantys pastatus, kuriuose dirba vietos valdžia. Iki pastarojo diplomatų išsiuntimo Rusijos ambasada Prahoje buvo didžiausio masto tarptautinė misija mieste pagal personalo kiekį, ir Čekijos žvalgyba senokai kaltino ambasadą maskuojant didžiulį šnipų tinklą.
„Čekijos diplomatams ir, tiesą sakant, visai europietiškajai bei transatlantinei terpei Rusijos diplomatų skaičius Prahoje visada kėlė nerimą, o šitai buvo proga jais atsikratyti, – pareiškė Michalis Koranas, Prahoje veikiančio tyrimų instituto „Global Arena“ prezidentas. – Pastarosiomis savaitėmis vyko Rusijos demaskavimas.
Priimti sprendimai parodė, kokie iš tikro tie diplomatiniai santykiai yra, ir aš nematau jokios tolesnės darbotvarkės perspektyvos.“
Delfi primena, kad Rusija praėjusį penktadienį oficialiai paskelbė Jungtines Valstijas ir Čekiją „nedraugiškomis valstybėmis“, išliekant didelei įtampai tarp Maskvos ir Vakarų šalių.
Rusijos vyriausybė išleido ministro pirmininko Michailo Mišustino pasirašytą įsaką ir „nedraugiškų valstybių“, kurios neva „vykdė nedraugiškus veiksmus“ prieš Rusiją, Rusijos piliečius ar Rusijos subjektus, sąrašą.
Į sąrašą šiuo metu įtrauktos tik Jungtinės Valstijos ir Čekija.
Maskva nurodė, kad Čekijos ambasadai bus leidžiama įdarbinti ne daugiau nei 19 Rusijos piliečių, o JAV ambasada tokios galimybės apskritai neturės.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas penktadienį pareiškė, kad Maskva išlieka pasirengusi dialogui, pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS. Jis pabrėžė faktą, kad Rusija į savo „nedraugiškų valstybių“ sąrašą įtraukė tik dvi šalis.
Praha į tai atsakė įspėjimu, jog toks žingsnis tik „eskaluos įtampą“ kalbant apie santykius tarp Maskvos ir Čekijos, taip pat tarp Maskvos ir ES bei pastarosios sąjungininkų.
„Apgailestaujame, kad Rusija pasirinko konfrontacijos kelią savo pačios nenaudai“, – sakoma Čekijos užsienio ministerijos pranešime.
„Ši priemonė taip pat netiesiogiai turės įtakos potencialiai paprastų piliečių santykių, turizmo ir verslo plėtrai“, – priduriama jame.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis tviteryje išreiškė „visišką solidarumą“ su Praha ir pabrėžė, kad toks Rusijos žingsnis „kenkia diplomatiniams santykiams“.
„Pastangos suskaldyti ES bus bergždžios“, – parašė Ch. Michelis.
Pastaraisiais mėnesiais tarp Rusijos ir Vakarų augo įtampa dėl daugybės klausimų, įskaitant Rusijos pajėgų telkimą prie Ukrainos sienos, kišimąsi į JAV rinkimus ir kitą priešišką veiklą.
Įtampa tarp Rusijos ir JAV didėjo, kai JAV prezidentas Joe Bidenas, atėjęs į valdžią sausį, ėmėsi didinti spaudimą Kremliui.
Vašingtonas balandžio mėnesį paskelbė sankcijų Rusijai ir išsiuntė dešimt pastarosios diplomatų reaguodamas į, JAV teigimu, Kremliaus kišimąsi į rinkimus Amerikoje, didžiulio masto kibernetinę ataką ir kitą priešišką veiklą.
Reaguodama į tai, Rusija taip pat išsiuntė dešimt JAV diplomatų, uždraudė aukščiausio rango amerikiečių pareigūnams atvykti į šalį, o JAV ambasadai Rusijoje – įdarbinti užsienio piliečius.
Kai J. Bidenas Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pavadino „žudiku“, Rusija laikinai atšaukė savo ambasadorių iš JAV ir netrukus pareiškė, kad JAV pasiuntinys taip pat turėtų išvykti į Vašingtoną konsultacijų.
Po tokių Rusijos atsakomųjų priemonių JAV ambasada Maskvoje buvo priversta sustabdyti daugumos konsulinių paslaugų teikimą savo piliečiams ir dėl darbuotojų trūkumo nutraukė vizų išdavimą.
Visgi JAV ambasada penktadienį pareiškė, kad laikinai atnaujina konsulinių paslaugų teikimą savo piliečiams „iki liepos 16 dienos“.
Rusijos santykiai su Čekija tapo labiau įtempti, kai Praha apkaltino Rusijos karinę žvalgybą surengus dvi gyvybes nusinešusį šaudmenų sandėlio susprogdinimą rytinėje Čekijos dalyje 2014 metais.
Čekijai nusprendus išsiųsti kelias dešimtis Rusijos diplomatų, Maskva praėjusį mėnesį taip pat pareiškė apribosianti Čekijos ambasados darbuotojų skaičių.
Praeitą mėnesį Rusijos žiniasklaida, cituodama neįvardytus šaltinius, buvo paskelbusi, kad Maskva į nedraugiškų šalių sąrašą įtraukė Baltijos šalis ir dar šešias valstybes, bet vyriausybė to nepatvirtino ir pabrėžė, kad oficialus sąrašas bus paskelbtas vėliau.