Vyriausybės vadovo Mariano Rajoy konservatyvi Liaudies partija sekmadienį vykusiuose vietos savivaldos ir regionų rinkimuose patyrė didžiulių praradimų, o didžiausia opozicinė Socialistų partija nesugebėjo pasinaudoti savo pagrindinės politinės priešininkės silpnumu.

Šios dvi Ispaniją pakaitomis beveik keturis dešimtmečius valdančios partijos, jau besirengiančios lapkritį numatytiems visuotiniams rinkimams, sekmadienį per visą šalį kartu surinko 52 proc. balsų. Prieš ketverius metus jos gavo 65 proc. balsų.

Dalį jų rinkėjų persiviliojo naujos, sparčiai iškilusios politinės jėgos - centro dešinioji partija „Ciudadanos“, kuri į nacionalinės politikos areną įžengė 2013-aisiais, bei prieš taupymą nusistačiusi „Podemos“, kuri buvo įkurta pernai ir yra Graikijos valdančiosios kairiojo sparno partijos „Syriza“ sąjungininkė.

„Podemos“, žadanti griežtai kovoti su ekonomine nelygybe ir korupcija, liko trečia 12-oje iš 13-os regionų, kurie balsavo sekmadienį kartu su daugiau nei 8 tūkst. miestų, rinkusių savo tarybas.

„Ciudadanos“ užėmė trečią vietą miestų tarybų rinkimuose, kuriuose ji pirmą kartą iškėlė kandidatus į merų postus.

Didžiuosiuose miestuose, tokiuose kaip Madridas ir Barselona, prie valdžios vairo turėtų stoti „Podemos“ remiami visuomeniniai judėjimai, užgimę iš judėjimo „Indignado“, kuris pastaraisiais metais Ispanijos miestų gatvėse rengė protestus prieš nedarbą, korupciją ir su krize susijusį išlaidų mažinimą.

Barselonoje 41 metų aktyvistė Ada Colau Ballano, kuri išgarsėjo ekonominės krizės metu kovodama už iškeldinamų namų savininkų teises, įveikė perrinkimo siekusį merą, konservatyvių pažiūrų katalonų separatistą Xavierą Triasą, o jos judėjimas laimėjo 11 iš 41 vietos miesto taryboje.

A.Colau Ballano pirmadienį sakė, jog siekdama susitarimų pirmenybę teiks socialistams ir dviem katalonų separatistų partijoms - kairiojo sparno „Esquerra Republicana de Catalunya“ (ERC) bei kraštutinių kairiųjų „Candidatura d'Unitat Popular“ (CUP ).

„Tai nereiškia, kad negalėsime kartkartėmis sudaryti susitarimų svarbiais klausimais“ su kitomis partijomis, pridūrė ji.

Visuomeninis judėjimas „Ahora Madrid“, rėmęs ekskomunistės, buvusios Aukščiausiojo Teismo teisėjos, kandidatūrą į mero postą, Madrido taryboje užsitikrino 20 vietų - vos viena mažiau už Liaudies partiją (PP), kuri Ispanijos sostinei vadovavo daugiau nei du dešimtmečius.

Jei „Ahora Madrid“ sudarys koaliciją su socialistais, laimėjusiais devynias vietas, tuomet sostinės taryboje ji turės daugumą.

„Nauja derybų politika“

Socialistų partijos lyderis Pedro Sanchezas sakė, kad jo partija užtikrins, jog po vietos rinkimų būtų suformuotos „pažangios vyriausybės“.

„Stebime nepaprastai įdomią evoliuciją, galinčią atnaujinti politinę sistemą, kuri taps labiau pliuralistine, kaip ir Ispanijos visuomenė, kuri yra labiau įvairiapusė“, - sakė Narciso Michavila, vadovaujantis sociologinių tyrimų bendrovei GAD3.

Trys ketvirtadaliai ispanų rinkėjų - 76 proc. - norėtų, kad nacionalinėje politinėje arenoje Liaudies partija ir socialistai dalytųsi valdžia su kitomis partijomis, rodo neseniai atlikta „Metroscopia“ apklausa.

„Piliečiai pasirengę tokiai naujai derybų, paktų, susitarimų politikai. Vieninteliai, kurie, regis, jai nepasirengę, yra politikai“, - sakė „Metroscopia“ vadovas Juanas Toharia.

Ispanija beveik neturi kompromisų politikos tradicijų, ir tokie rinkimų rezultatai tikriausiai reikš ilgas savaites derybų.

„Ispanijoje tas, kuris gauna daugiausia balsų, mano turįs teisę vadovauti netgi neturėdamas absoliučios daugumos“, - sakė Europos užsienio ryšių tarybos Madrido biuro vadovas Jose Ignacio Torreblanca.

Netgi Ispanijos naujosioms politinėms partijoms, regis, sunku adaptuotis prie šio naujo požiūrio.

Į uodegą surištus plaukus nešiojantis „Podemos“ lyderis Pablo Iglesias, kuris yra politikos mokslų profesorius, iškėlė savo partijai tikslą laimėti kitus visuotinius rinkimus.

„Ciudadanos“ lyderis Albertas Rivera Diazas pirmadienį pažymėjo, kad „absoliučios daugumos amžius baigėsi“, ir sakė, jog partijoms reikia tartis.

Tačiau tuo pat metu jis atmetė galimybę būti koalicijoje, kuriai nevadovautų jo partija.

Kad partijoms bus nelengva susitarti, parodo ir situacija daugiausiai gyventojų turinčiame Ispanijos Andalūzijos regione, kur rinkimai į vietos įstatymų leidybos susirinkimą vyko kovą.

Praėjus dviem mėnesiams po rinkimų socialistų kandidatei, surinkusiai daugiausiai balsų, vis dar nesiseka įtikinti kitų partijų leisti jai vadovauti turint mažumą regiono parlamente.

Politologas Jose Fernandezas Albertosas iš Ispanijos valstybinės tyrimų tarybos (CSIC) sakė, jog „visiškai neatmeta galimybės, jog kai kuriems regionams teks rengti naujus rinkimus, nes nepavyks susitarti dėl vyriausybės suformavimo“.