Kovo 21 d. V. Putinas ir Xi Jinpingas pasirašė „Bendrą Rusijos Federacijos ir Kinijos Liaudies Respublikos pareiškimą dėl visapusiškos partnerystės ir strateginio bendradarbiavimo gilinimo, žengiant į naują erą“, kuriame pabrėžiama, kad Rusijos ir Kinijos santykiai yra visapusiški, strateginiai bei aukščiausio lygio istorijoje.

Bendrame pareiškime pabrėžiama dvišalių siekių įvairovė, Rusijos ir Kinijos įsipareigojimas gerbti viena kitos suverenumą, teritorinį vientisumą, įvardinami kiti diplomatiniai pažadai.

Kaip kovo 21 d. savo ataskaitoje rašė ISW analitikai, Xi Jinpingo ir V. Putino įsipareigojimai buvo neproporcingi, rodantys, kad Xi Jinpingas siekia santūresnių Rusijos ir Kinijos santykių, nei norėtų V. Putinas.

Xi Jinpingas, Vladimiras Putinas

Xi Jinpingas liaupsino V. Putiną, dar kartą patvirtino Kinijos įsipareigojimą Rusijai Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, bet nieko konkretesnio nei šie pareiškimai nenuskambėjo iš Kinijos lyderio lūpų.

V. Putinas, priešingai – paskelbė apie kelias priemones, signalizuojančias, kad Rusija toliau orientuojasi į Kiniją, be to, yra nuo jos priklausoma energijos ir ekonomikos sektoriuose; šios priemonės, lyginant su Xi Jinpingo įsipareigojimais, atrodo gana vienpusiškos.

Xi Jinpingas neparodė ketinimų remti Rusijos karo Ukrainoje, iš jo lūpų nuskambėjo tik migloti diplomatiniai patikinimai, kas neabejotinai buvo gerokai mažiau, nei V. Putinas tikėjosi pasiekti derybose.

Rusijos lyderiui veikiausiai nepavyko užsitikrinti būtent tokios partnerystės, kokios jis trokšta ir kokia jam reikalinga, o Kinijos prezidentas tikriausiai išvyko iš Maskvos su garantijomis, kurios – vienpusiškesnės, nei norėjo V. Putinas.

Xi Jinpingas, Vladimiras Putinas

V. Putinas pastebėjo, kad Rusija ir Kinija „labai dalykiškai ir atvirai pasikeitė nuomonėmis“ dėl tolesnių Rusijos ir Kinijos santykių plėtros perspektyvų. Šioje retorikoje akivaizdžiai stinga formuluočių, įprastai vartojamų diplomatiniuose pranešimuose ir rodančių, kad abi šalys pasiekė galutinių, esminių susitarimų.

Delfi primena, kad V. Putinas antradienį patikino Kinijos lyderį Xi Jinpingą, kad ilgalaikis Rusijos naftos ir dujų tiekimas yra patikimas, be to, jis sakė, kad rengiamas naujo vamzdyno tarp abiejų šalių projektas.

Pernai vasarį, po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, didžioji dalis Europos energetikos rinkos buvo uždaryta Rusijai. Nuo tada Rusija ieško prekybos rinkų Azijoje ir kitur.

Iki 2030 metų dujų tiekimas Kinijai turėtų padidėti iki beveik 100 milijardų kubinių metrų per metus, sakė V. Putinas po derybų su Xi Jinpingu. Be to, būtų tiekiama 100 mln. tonų suskystintų gamtinių dujų, taip pat anglis ir kiti energijos šaltiniai. Kinija gaus energiją su nuolaida.

Xi Jinpingas, Vladimiras Putinas

V. Putino teigimu, prekybos apimtis tarp Kinijos ir Rusijos pernai pasiekė rekordą – beveik 190 mlrd. JAV dolerių. Tikimasi, kad šiais metais ji padidės iki daugiau nei 200 mlrd. JAV dolerių.

Nepaisant Rusijai taikomų Vakarų sankcijų, prekyba didėja, pabrėžė V. Putinas. Jis taip pat pranešė, kad sukurtos iš esmės visos sąlygos naujam Rusijos ir Kinijos dujotiekiui per Mongoliją. Ateityje juo turėtų tekėti 50 mlrd. kubinių metrų dujų.

V. Putinas sakė, kad Rusija pasirengusi tiekti Kinijai ir žemės ūkio produktus.

Pasak V. Putino, bus plečiami atsiskaitymai už prekes Kinijos valiuta juaniais ir rubliais. Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos šalys taip pat vis labiau to nori. Rusija laikosi šios strategijos, siekdama susilpninti JAV dolerį kaip tarptautinę valiutą.

V. Putinas antradienį apkaltino Kyjivą nenoru įgyvendinti Kinijos pasiūlymų nutraukti kovas Ukrainoje.

„Daugelis Kinijos pateikto taikos plano nuostatų <...> gali būti laikomos taikaus susitarimo pagrindu, kai Kyjivas ir Vakarai bus tam pasirengę, – sakė V. Putinas po derybų su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu. – Tačiau kol kas iš jų pusės tokio pasirengimo nematome.“

Rusijos prezidentas ir Kinijos lyderis pasirašė du susitarimus pratęsti savo strateginę partnerystę iki 2030 metų, Kremliuje vykusią ceremoniją transliavo Rusijos valstybinė televizija.

Xi Jinpingas pasidžiaugė „konstruktyviomis derybomis“ su Rusijos lyderiu. Jis paminėjo prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo su Rusija plėtrą bei tai, kad Kinijai eksportuoja daugiau elektronikos prekių.

Abiejų lyderių pasirašytoje deklaracijoje Rusija ir Kinija apkaltino Jungtines Amerikos Valstijas „pakertant“ pasaulio saugumą.

„Abi šalys ragina Jungtines Valstijas nustoti kenkti tarptautiniam ir regioniniam saugumui bei pasauliniam strateginiam stabilumui, kad užsitikrintų savo vienašalį karinį pranašumą“, – sakoma Rusijos ir Kinijos deklaracijoje.

Rusija ir Kinija taip pat pareiškė „susirūpinimą“ dėl didėjančio NATO įsitraukimo Azijoje. Deklaracijoje sakoma, kad abiem šalims „didelį susirūpinimą“ kelia vis labiau stiprinami NATO ryšiai su Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalimis karinėje ir saugumo srityje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (17)