Savo naujoje ataskaitoje „Amnesty International“ perspėjo, kad „varžantys įstatymai drauge su griežtu teisėtvarkos palaikymu, sekimu, puldinėjimu ir baudžiamuoju persekiojimu gali užgniaužti teisę į taikų protestavimą“ Lenkijoje.
„Taikus protestavimas yra teisė, bet Lenkijoje jai iškilusi rimta grėsmė“, – Varšuvoje žurnalistams sakė organizacijos Europos skyriaus direktorė Gauri van Gulik.
2015 metais atėjus į valdžią dešiniojo sparno partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vyriausybei, dešimtys tūkstančių lenkų gatvėse protestavo prieš jos kontroversiškas teismų reformas, bandymus griežtinti ir šiaip griežtus Lenkijos abortų draudimo įstatymus bei kitus dalykus.
Vienu atveju pernai rugpjūčio mėnesį policija panaudojo jėgą, kad išvaikytų protestuotojus, taikiai blokavusius kraštutinių dešiniųjų jaunimo organizacijos demonstraciją Varšuvos centre. Policija teigė, kad saugojo teisėtą renginį.
„Amnesty International“ pakomentavo, kad „valdžia dažnai teikia pirmenybę provyriausybinėms ir nacionalistų demonstracijoms, o ne kitokiems susirinkimams“.
Organizacija taip pat nustatė, kad „kraštutinių dešiniųjų ar nacionalistų grupių (vykdomas) puldinėjimas ar smurtas reguliariai toleruojamas, kai būna nukreiptas prieš atsakomųjų protesto akcijų dalyvius“.
„Dokumentais patvirtinome kelis atvejus, (kai policija) prieš protestuotojus panaudojo neproporcingai didelę jėgą“, – žurnalistams sakė G. van Gulik. Ji pridūrė, kad protestuotojai taip pat dažnai traukiami baudžiamojon atsakomybėn.
„Protestų kriminalizavimas“
„Čia Lenkija tikrai turi gan unikalią situaciją Europoje ir tikrai tam tikrai atžvilgiais (unikalią) pasaulyje“, – sakė G. van Gulik.
„Vien pernai baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukta daugiau kaip 600 protestuotojų. Šis protestų kriminalizavimas turi baigtis“, – sakė ji.
Pasak „Amnesty International“ Europos skyriaus direktorės, organizacija „turi priežasčių manyti, kad prieš protestuotojus plačiai ir gan savavališkai naudojamas sekimas“.
Organizacija taip pat nurodo, kad teisėjai Lenkijoje „patiria politinį spaudimą“ dėl PiS vyriausybės teismų sistemos reformų.
Varšuva tvirtina, kad permainos reikalingos kovai su korupcija ir teismų sistemos apvalymui nuo komunistinio palikimo, bet kritikai, įskaitant Europos Sąjungą, tvirtina, kad reformos pakerta valdžių atskyrimo principą ir todėl kelia grėsmę demokratijai bei teisinei valstybei.
„Tie teisėjai, kurie po reformų atsisakė pasiduoti (politiniam spaudimui) jau pranešė apie puldinėjimą, įskaitant drausmines procedūras“, – sakoma „Amnesty International“ ataskaitoje.
Antradienį ES turėtų pradėti svarstymą dėl įtariamo teismų sistemos nepriklausomybės principo pažeidimo Lenkijoje.
Gruodžio mėnesį Briuselis prieš Lenkiją inicijavo procedūrą pagal ES sutarties 7-ąjį straipsnį, dėl „sisteminių grėsmių“ teisinės valstybės principui. Vykdant šią „branduolinę“ procedūrą, Lenkija galėtų netekti teisės balsuoti per ES ministrų susitikimus.