aA
Netoli Teherano sudužęs Ukrainos keleivinis lėktuvas „Boeing 737“ buvo numuštas Irano raketos, paleistos iš Rusijoje sukurtos priešlėktuvinės raketų sistemos „Tor“. Apie tai skelbia CBC ir „Newsweek“.
Vieta Teherane, kur sudužo Ukrainos keleivinis lėktuvas
Vieta Teherane, kur sudužo Ukrainos keleivinis lėktuvas
© AP / Scanpix

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau pareiškė, kad turi žvalgybos duomenų, rodančių, kad buvo numuštas Irane sudužęs keleivinis lėktuvas. Avariją jis apibūdino kaip „tragediją, sukrėtusią ne tik Kanadą, bet ir likusį pasaulį“.

Jis pridūrė: „Mes turime žvalgybos duomenų iš daugelio šaltinių, įskaitant mūsų sąjungininkų ir mūsų pačių žvalgybą. Naujienos neabejotinai sulauks dar vieno sukrėtimo jau sielvartaujančioms šeimoms“ ir pridūrė, kad nauja informacija „sustiprina poreikį nuodugniai ištirti šį reikalą“.

Paskelbė susidūrimo vaizdo įrašą


Kanados premjerui pritarė ir Jungtinės Karalystės vyriausybės saugumo ministras Brandonas Lewisas. „Mes tikime, kad tai buvo netyčia“, - sakė B. Lewisas.

„Dirbsime su kolegomis iš Kanados, o ministras pirmininkas jau kalbėjo su savo partneriais visame pasaulyje, įskaitant ES su prezidentu Macronu ir Angela Merkel“.

B. Lewisas tikino, kad JK nori įsitikinti, jog yra „geras ir tinkamas tyrimas“, kad būtų galima sužinoti, kas nutiko.

„Mes visi norime, kad padėtis būtų išspręsta“, - pridūrė jis.

SKY NEWS paskelbė video įrašą, kuriame, kaip teigiama, mobiliuoju telefonu užfiksuota akimirka, kuomet Irano paleistos raketos pataiko į Ukrainos avialinijų lėktuvą.


Pasak žiniasklaidos, JAV gynybos departamento žvalgybos ekspertai mano, kad Ukrainos keleivinis lėktuvas „Boeing 737“ Irane buvo numuštas raketos.

Tezę, kad lėktuvas galėjo būti numuštas, anot ekspertų, patvirtina tai, kad buvo užfiksuoti priešraketinės gynybos sistemos signalai. Be to, palydovai užfiksavo du paleidžiamų raketų blyksnius bei dar vieną – greičiausiai sprogimo blyksnį.

Apie tai, kad lėktuvas buvo numuštas, praneša ir „CBS News“, cituodamas šaltinius. Anot CBS žurnalisto Chriso Van Kleino, JAV užfiksavo Irano radiolokacinį signalą ir du infraraudonųjų spindulių pliūpsnius, paleidžiant „Tor“ raketas, o po to įvyko sprogimas.

CNN korespondentė Barbara Starr sakė, kad JAV mano, jog Iranas netyčia numušė lainerį - esą iraniečiai pamanė, kad į juos nusitaikyta.

„Sky News“ užsienio naujienų redaktorė Deborah Haynes teigė: „Tarp orlaivių ekspertų buvo daug diskusijų apie tai, kaip lėktuvas, kurį pilotavo patyrusi įgula - palyginti naujas, vos trejų metų senumo ir ką tik praėjęs saugumo patikrą, galėjo turėti tokią katastrofišką nesėkmę?“.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė turįs „įtarimų“ dėl Ukrainos lėktuvo katastrofos.

„Turiu įtarimų“, – sakė D. Trumpas. – [Laineris] skrido virš gana neramaus rajono, ir kažkas galėjo suklysti.“

„Kai kas sako, kad tai buvo mechaniniai [gedimai]. Asmeniškai nemanau, kad šis klausimas net svarstytinas“, – pareiškė D. Trumpas ir pridūrė, kad „atsitiko kažkas labai baisaus“.

Pasak BBC, D. Trumpas išsiuntė raginimus Berlynui, Londonui ir Paryžiui pasitraukti iš branduolinio susitarimo su Iranu (JCPOA). Europos valstybės kol kas į šį raginimą nesureagavo. Europos galingieji, kartu su Rusija ir Kinija, kurios taip pat yra šio susitarimo dalyvės, vis dar reiškė viltį išsaugoti susitarimą, nepaisant to, kad JAV, o po to ir Iranas, jau pranešė pasitraukusios iš susitarimo įsipareigojimų. Neaišku, ar pasirodžiusi nauja informacija apie galimą lėktuvo numušimą pakeis šią poziciją.

JK šaltiniai portalui „The Guardian“ teigė, kad britų pareigūnai matė žvalgybos duomenis, leidžiančius manyti, jog lėktuvui smogta iš Irano oro gynybos raketos.

Portalui šaltinis teigė: „Įvertinus atrodo, kad tai – tragiška avarija.“ Viename pranešime teigiama, kad šovė dvi raketos, tačiau tai kol kas nepatvirtinta.

Kiti pareigūnai JAV žiniasklaidai teigė, kad jie atpažino Irano priešlėktuvinės raketos akumuliatoriaus, kuris buvo įjungtas prieš pat orlaiviui sudūžtant šalies kaime į pietvakarius nuo Irano sostinės, perduodamus ženklus.

Pareigūnai taip pat teigė, kad jie atpažino infraraudonųjų spindulių ženklą iš dviejų įtariamų raketų paleidimo, o neilgai trukus infraraudonųjų spindulių blyksnis kilo ir iš degančio orlaivio.

Iranas informaciją neigia

Irano vyriausybės atstovas Ali Rabiei valstybinei televizijai sakė, kad ši informacija klaidinga. „Visos šalys, kurių piliečių buvo lėktuve, gali siųsti savo atstovus, ir mes raginame „Boeing“ atsiųsti savo atstovą prisijungti prie juodosios dėžės tyrimo proceso“.

Irano aviacijos avarijas prižiūrinčio komiteto vadovas Hassanas Rezaeifaris valstybinei Islamo Respublikos naujienų agentūrai sakė, kad buvo sušaukta neeilinė sesija apsvarstyti galimybę, jog lėktuvas buvo numuštas, tačiau remiantis „akivaizdžiais įrodymais“, šis variantas buvo atmestas.

„Dėl to, kad Ukrainos lėktuvo pilotas bandė grįžti į oro uostą, raketos išpuolio scenarijus atmestas“, - sakė jis.

Jis taip pat tvirtino, kad tyrėjai nepatvirtino ir nuotraukų internete, kuriose užfiksuotos esą raketų dalys netoli lėktuvo nukritimo vietos, originalumą. „Avarijos vietoje nerasta jokių raketos dalių“, - sakė jis.

DELFI primena, kad Ukraina ketvirtadienį įvardijo lėktuvo sudužimo Irane versijas. Tarp jų – raketos smūgis ir teroro aktas.

Tarp pagrindinių Ukrainai priklausančio „Boeing 737“ sudužimo Irane versijų yra zenitinės raketos smūgis, sprogimas įvykdžius teroro aktą arba variklio sprogimas, mano Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba.

Sausio 9 d. dieną į Iraną atvyko Ukrainos ekspertai, kurie dalyvaus lėktuvo katastrofos tyrime. Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus Aleksejaus Danilovo teigimu, „nagrinėjamos įvairios versijos, kodėl lėktuvas staiga pradėjo kristi“.

Ukrainos pareigūnai tiria versiją, kad į jos keleivinį lėktuvą pataikė Rusijoje pagaminta raketa. „Tarp pagrindinių – zenitinės raketos smūgis, tiksliau, raketos, paleistos iš zenitinių raketų komplekso „Tor“, nes internete jau pasirodė informacija apie netoli lėktuvo katastrofos vietos rastas rusų raketos nuolaužas“, – „Facebook“ rašė A. Danilovas.


Tuo metu Irano valdžia ketvirtadienį pareiškė, kad netoli Teherano sudužęs Ukrainos laineris, kuriame buvę visi 176 žmonės žuvo, susidūrė su kažkokia problema ir buvo pasukęs atgal į oro uostą.

Tiek Kanada, tiek Jungtinės Valstijos paragino nuodugniai ištirti trečiadienį įvykusios nelaimės aplinkybes. Lėktuvas sudužo tuojau po to, kai Teheranas apšaudė raketomis JAV pajėgas Irake, reaguodamas į vieno įtakingo Irano generolo nužudymą per JAV bepiločio orlaivio antskrydį Bagdade.

„Lėktuvas, iš pradžių skridęs į vakarus, palikdamas oro uosto zoną, iškilus problemai pasuko į dešinę ir avarijos metu skrido atgal į oro uostą“, – vėlai trečiadienį paskelbė Irano civilinės aviacijos organizacija.

„Lėktuvas dingo iš radaro ekranų pasiekęs 8 000 pėdų (2 400 m) aukštį. Pilotas neišsiuntė jokio radijo pranešimo apie neįprastas aplinkybes“, - pridūrė tarnyba.

„Pasak liudininkų, lėktuve buvo pastebėtas didėjusio intensyvumo gaisras“, – pridūrė organizacija, skelbdama pirmuosius katastrofos tyrimo rezultatus.

Anot institucijos, šiuo metu nagrinėjami sudužimo vietoje aptikti įrodymai, taip pat pranešimai apie antrą orlaivį, esą praskridusį virš Ukrainos „Boeing 737“ katastrofos metu.

„Kanadiečiai nori atsakymų“

J. Trudeau sakė, kad Kanada bendradarbiauja su sąjungininkais, kad užtikrintų patikimą tyrimą.

„Aukų šeimos nori atsakymų, kanadiečiai nori atsakymų, aš noriu atsakymų“, – kalbėjo premjeras.

„Ši vyriausybė nenusiramins, kol jų negausime“, – pridūrė jis.

Kanados transporto saugumo valdyba ketvirtadienį nurodė priėmusi Irano civilinės aviacijos organizacijos kvietimą prisidėti prie tyrimo.

B. Johnsonas ketvirtadienį paragino surengti pilną ir skaidrų tyrimą.

D. Trumpas savo ruožtu tiesiogiai nepatvirtino to, ką neoficialiai skelbė JAV žvalgyba.

„Turiu įtarimų“, – teigė Jungtinių Valstijų vadovas. Jis pridūrė, kad „kažkas galėjo suklysti“.

Tačiau neįvardyti pareigūnai JAV žiniasklaidai sakė, kad palydovų, radarų ir elektroninių stebėjimų duomenys rodo, jog lainerį atsitiktinai numušė Irano oro erdvės gynybos sistema.

Kanalas „ABC News“, remdamasis neįvardytu šaltiniu, pranešė, kad „labai tikėtina“, kad į lėktuvą pataikė dvi raketos „žemė–oras“.

Savirašiai

Ukraina paprašė Jungtinių Tautų paramos didelio masto tyrimui ir išsiuntė 45 ekspertus į Teheraną dalyvauti iraniečių pareigūnų vadovaujamam tyrimui.

Tyrėjai aiškinasi kelias nelaimės versijas, įskaitant variantus, kad jį numušė raketa; kad dėl techninių problemų sprogo variklis arba kad orlaivyje nugriaudėjo sprogimas per „teroro aktą“.

„Jei kuri nors šalis turi informacijos, kuri gali padėti įvykdyti skaidrų ir objektyvų šios tragedijos tyrimą, esame pasirengę ją priimti ir bendradarbiauti“, – sakoma Ukrainos prezidentūros pranešime.

Irano civilinės aviacijos organizacijos vadovas ir susisiekimo ministro pavaduotojas Ali Abedzadeh (Ali Abedzada) sakė, kad Iranas ir Ukraina „siunčiasi informaciją“ iš orlaivio savirašių, kurie buvo surasti nelaimės vietoje.

„Tačiau jei prireiks labiau specializuotų žinių ištraukti ir išanalizuoti duomenims, galime tai padaryti Prancūzijoje arba kitoje šalyje“, – sakė jis.

Ekspertai analizuoja internete paskelbtas lėktuvo nuolaužų nuotraukas ir vaizdo įrašą, galimai nufilmuotą, kai įvyko tas incidentas, ieškodami įrodymų, kad orlaivį numušė raketa.

„Manau, kad labai gali būti, jog tai tikslu“, – versiją, kad orlaivį galėjo numušti raketa, komentavo Johnas Goglia, buvęs JAV Nacionalinės transporto saugos tarnybos pareigūnas ir aviacijos saugumo ekspertas.

„Ką tik pakilę orlaiviai, pasiekę 8 tūkst. pėdų (2 440 metrų) aukštį, patenka į saugiausią skrydžio laikotarpį. Taigi, net variklio gedimas tokiame aukštyje nesukeltų tokio įvykio, kurį ką tik matėme“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

Ukrainiečių lainerio sudužimas priminė apie 1988 metais įvykusį incidentą, kai iš JAV karo laivo „USS Vincennes“ per klaidą paleista raketa numušė oro bendrovės „Iran Air“ lėktuvą. Tąkart žuvo visi 290 juo skridusių žmonių, dauguma jų – iraniečiai.

Septyni scenarijai

Maždaug 45 ukrainiečių aviacijos ekspertų ir saugumo pareigūnų anksti ketvirtadienį atskrido į Teheraną padėti tirti katastrofos, taip pat „iššifruoti juodąsias dėžutes“, įvykio vietoje aptiktas iraniečių tarnybų, pranešė Ukrainos prezidentas.

Vienas ukrainiečių saugumo pareigūnas pareiškė, kad tyrėjai svarsto septynias galimas įvykių versijas.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos, kuriai pavesta koordinuoti tyrimą, sekretorius Oleksijus Danylovas pažymėjo, jog tiriami tiek techninių nesklandumų, tiek piktavališkų veiksmų galimybės. Vis tik jis pabrėžė naujienų agentūrai AFP, kad kol kas „nėra prioritetinės versijos“.

Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ parašė O. Danylovas, nagrinėjamos ir kitos versijos: kad lėktuvas susidūrė su kitu skraidančiu objektu; kad jį numušė iš Irano oro erdvės gynybos sistemos paleista raketa; kad dėl techninių problemų sprogo variklis arba kad orlaivyje nugriaudėjo sprogimas per „teroro aktą“.

Pareigūnas taip pat pareiškė AFP, kad šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog lėktuvą numušė raketa.

Tuo metu Irano civilinės aviacijos organizacijos vadovas Ali Abedzadeh sakė, kad šiitiška respublika neperduos lainerio savirašių prietaisų Jungtinėms Valstijoms, jau keturis dešimtmečius nepalaikančioms diplomatinių santykių su Teheranu.

Pasak aviacijos ekspertų, yra nedaug šalių, pajėgių išanalizuoti „juodųjų dėžių“ informaciją. Tarp tokių minima Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija ir Jungtinės Valstijos.

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau patikino, kad jo vyriausybė užtikrins „išsamų tyrimą“ ir kad „į kanadiečių klausimus bus atsakyta“.

Ketvirtadienį Kanados užsienio reikalų ministras Francois-Philippe'as Champagne'as telefonu kalbėjosi su savo kolega iš Irano Mohammadu Javadu Zarifu, informavo Teheranas.

Kanadoje gyvena didelė iraniečių diaspora, o MAU siūlo palyginti nebrangius skrydžius iš Toronto į Teheraną ir atgal, sustojant Kijeve.

Ši gyvybių pareikalavusi katastrofa buvo pirmoji, su kuria susidūrė Ukrainos pagrindinis privatus oro vežėjas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(156 žmonės įvertino)
3.6218

Top naujienos

Eurolyga: „Žalgiris“ triuškina ALBA su Roku Giedraičiu (167)

Eurolygos 21-ojo turo rungtynėse Kauno „Žalgiris“ (6/14) namuose priima Berlyno ALBA (7/13)...

Iš anksto pasmerktas Brežnevo dukterėčios romanas: kodėl jai buvo užkirstas kelias tekėti už pirmosios meilės? (27)

Džiaugtis lengvu gyvenimu ji anaiptol negalėjo. Giminystės ryšiai su TSKP CK generaliniu...

Valerijus Katkauskas

Ir vėl „visi vyrai tokie“?! N-18 (3)

Perskaičiau Vitalijos Guobės pasakojimą „Dieve, apsaugok nuo klasės susitikimų!“....

Domantas Sabonis pakvietė į ekskursiją po „Pacers“ valdas, pristatė merginą ir surengė vėliavų testą (72)

Amerikiečių vlogeriui Austinui Millsui pavyko parodyti visiškai kitą su žiniasklaidą įprastai...

Nejaukiai pasijutęs Aistis Mickevičius stojo ginti Indrės Stonkuvienės: kai kurie žmonės – truputį gyvuliai (220)

Pokštą apie skyrybas įprastai galima atlaikyti su mandagia šypsena. O kas, jei juokeliai apie...

Drukteinis ir Pogrebnojus kandžiai sukritikavo „Žmonių“ apdovanojimus: žemas lygis ir liūdnas vaizdelis (123)

Etiketo specialistas, rašytojas Giedrius Drukteinis ir dizaineris Aleksandras Pogrebnojus yra...

Viena už kitą įspūdingesnė? Išrinkite stilingiausią apdovanojimų ceremonijos viešnią (9)

Ketvirtadienio vakarą Nacionaliniame operos ir baleto teatre praūžė kasmetė „Žmonės 2020“...

Po triukšmo dėl nežymėtų policijos „trikojų“ siūlo apsidairyti svetur: kameros ir medžiuose, ir šiukšlinėse (69)

Lietuviai buriasi į įvairias grupes socialiniuose tinkluose ir protestuoja prieš gatvėse...

Artėja pabaiga: Johnsonas pasirašė „Brexit“ susitarimą dėl išstojimo sausio pabaigoje (85)

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas penktadienį pasirašė susitarimą...

Trečią praktikos dieną NASA agentūroje paauglys atrado naują planetą

Septyniolikmetis Wolfas Cukieras trečią praktikos NASA agentūroje dieną atrado naują, iki šiol...