aA
Vokietija labiausiai iš visų turėtų būti dėkinga, kad JAV prezidento pareigas itin sudėtingu metu ėjo George'as H. W. Bushas.
Amerika gedi George'o H. W. Busho
© AP / Scanpix

Nemažai prirašyta apie sėkmės vaidmenį istorijoje bei politikoje. Be jokių abejonių – tiek Vakarai, tiek likęs pasaulis drąsiai galėtų patvirtinti: visiems labai pasiekė, kad 1988 metais Jungtinių Valstijų prezidentu buvo išrinktas George'as H. W. Bushas, „Politico“ rašo buvęs JAV ambasadorius Vokietijoje Johnas Kornblumas.

Jo vertybės, aplinka, iš kurios atėjo, bei išsilavinimas šiam politikui padėjo tapti tokiu vadovu, kuris buvo pajėgus įveikti anuomet nenumaldomai artėjančius iššūkius. Be to, jis kūrė istoriją ir visa tai darė instinktyviai. G. H. W. Bushas Reagano viziją pavertė realiais istoriniais pasiekimais, ir po šiai dienai lemiančiais Vakarų, Kinijos ir Artimųjų Rytų įvykius. Ir jis šventai tikėjo, kad tai jo pašaukimas. Pats prezidentas mėgdavo sakyti: „Nėra nieko prasmingesnio nei tarnauti savo šaliai, savo piliečiams ir daryti tai kuo įmanoma geriau“.

George'as H. W. Bushas
George'as H. W. Bushas
© Shutterstock

Laimingas atsitiktinumas lėmė, jog patikimas „profesionalus“ prezidentas prie Jungtinių Valstijų valdžios vairo stojo kaip tik tuo metu, kai pokario pasaulis ėmė irti. Europa ir Artimieji Rytai. Didžiausią galvos skausmą kėlė Rusija ir Kinija. G. H. W. Bushas ne tik puikiai išmanė diplomatiją – jis tiesiog ja mėgavosi. Tuometinio laikotarpio pasaulio lyderiai ne kartą akcentavo, kad JAV prezidento asmeniniai ryšiai ir talentas jais išmaniai naudotis – veiksniai, dėl kurių jam vis paklusdavusi sėkmė.

Užsienio lyderiams jausta empatija – vienas iš G. H. W. Busho sėkmės paaiškinimų. Tai itin aiškiai atsiskleidė labai svarbiu momentu – besibaigiant Šaltajam karui. 1989 metais visiems buvo aišku, jog neišvengiama tapo staigi sovietinio bloko ekonomikos griūtis – to galėjo nematyti nebent aklas. Tiek Europa, tiek pasaulis 1989 metų lapkričio 9-ąją įvykusiai Berlyno sienos griūčiai nebuvo pasirengę – šis įvykis kone visiems sukėlė nemenką šoką.

Sovietų reakcijos leidžia daryti išvadą, jog Maskvą šie įvykiai nustebino ir pavertė neįgalia veikti. Tuo metu Vakarų Europos žmonės, įskaitant britus ir prancūzus, davė aiškiai suprasti, kad jau geriau to nebūtų nutikę. Net ir pirmoji G. H. W. Busho reakcija buvo kitokia. Paklaustas apie entuziazmo stygių, jis nusišypsojo: „Nesu iš tų, kurie reiškia emocijas“.

George'as H. W. Bushas
George'as H. W. Bushas
© Shutterstock

O tų emocijų netrūko. Francois Mitterandas vyko į Rytų Vokietiją aiškintis, ar galima susivienijimui užkirsti kelią. Britų premjerė Maggie Thatcher nurodė atlikti kelių galimybių, kaip užkirsti kelią suvienytai Vokietijai, analizę. Vašingtone taip pat būta įvairių nuomonių. Nacionalinėje saugumo taryboje ir valstybės departamente vyravo skeptiškos nuotaikos.

Vienas žmogus buvo tikras, jog tiesiog būtina išnaudoti akimirką. Tai buvo Helmutas Kohlis Bonoje. Jis žinojo, kaip visa tai trapu. Lapkričio 8 dieną – sienos atidarymo išvakarėse – H. Kohlis buvo Varšuvoje. Ten jis laikėsi nuosaikios ir atsargios linijos, ir Lenkijos lyderius ramino, jog jiems nėra, ko nerimauti: dar gims ne viena karta, kol Vokietija susivienys. Tačiau privačioje aplinkoje vis ryškėjanti sovietų reakcija H. Kohlį vertė imtis aktyvesnių veiksmų.

Nors ir būta nuogąstavimų pačiame Vašingtone, G. H. W. Bushas labai greitai perprato, kas vyksta iš tikrųjų. Vėliau H. Kohlis akcentavo, kokia svarbi jam buvo JAV prezidento ir jo komandos parama ieškant pritarimo Vokietijos susivienijimo idėjai.

Labai svarbus žingsnis kelyje link Vokietijos suvienijimo buvo vadinamasis „jūrligės“ viršūnių susitikimas, kurio metu tuometinis JAV prezidentas ir Michailas Gorbačiovas 1989 metų gruodžio 2–3 dienomis susitiko audringuose vandenyse prie Maltos besimurkdžiusiame sovietiniame laive.

Gruodžio 4 dieną G. H. W. Bushas tiesiogiai kreipėsi į NATO, kur tuo metu dirbo straipsnio autorius. Vėliau tą pačią dieną prezidentas NATO būstinėje per spaudos konferenciją perskaitė būtent tuos žodžius, palaikančius Vokietijos suvienijimo idėją.

Vienas iš pagrindinių akcentų buvo sąlyga, jog Vokietijos ateitį spręs tik laisva pačių vokiečių valia, o partnerius ir sąjungininkus suvienyta Vokietija laisva valia rinksis pati.

Šis trumpas pareiškimas apibrėžė visos Europos ateitį. Reikalaudamas Vokietijos atsakomybės už savo ateitį, G. H. W. Bushas davė aiškiai suprasti, kad nė viena galia neturi teisės kištis į savarankiškos valstybės vidaus reikalus. Paraginęs laisvai rinktis sąjungininkus, JAV vadovas nepaliko abejonių – suvienyta Vokietija negalės prisidengti neutralumu.

Toliau vykusias derybas iš esmės kontroliavo amerikiečiai, vadovaujami valstybės sekretoriaus Jameso Bakerio. Vadinamasis derybų formatas „du plius keturi“ dvi Vokietijas pavertė viena remiantis įgaliojimais, kuriuos keturios Antrojo pasaulinio karo pergalingos jėgos išsaugojo nuo 1945 metų, taip užtikrindamos, jog nėra būtinybės taikos sutarčiai su 50 valstybių. J. Bakeris veikė kaip ir jo vadovas – griežtai, bet neprarasdamas bendradarbiavimo dvasios.

George'as H. W. Bushas
George'as H. W. Bushas
© Sipa / Scanpix

M. Gorbačiovui jis nestokojo pagarbos. Per privatų susitikimą po kelerių metų M. Gorbačiovas pabrėžė, kokia svarbi buvo pagarba, siekiant palaiminimo proceso Maskvoje.

Kad ir kokie buvo svarbūs įvykiai Europoje, nevalia pamiršti, kad tuo metu buvo ruošiamasi ir pirmajam Persijos įlankos karui. Valstybės sekretorius J. Bakeris paliko vadovėlio vertą pavyzdį, kaip tarptautinė koalicija geba susitelkti sunkiai operacijai. Jo sūnui George‘ui W. Bushui to pritrūko – prasidėjo tragiškas Irako karas.

Šiandienos Amerikoje šios pamokos atrodo nebeaktualios. Nepaisant to, daugumos dar 1989 metais G. H. W. Busho užmegztų partnerysčių svarba aiškiai parodo, jog šaunus amerikietis – tik savo sąjungininkus ir partnerius gerbiantis amerikietis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Rajono mokykloje dirbanti mokytoja atvira: ne vienas mokinys savo vietą mato užsienio braškių lysvėje (16)

1000 – tokių skaičių mokinių dar pamena mokykloje mačiusi Lazdijų Motiejaus Gustaičio...

Ultimatumas Lietuvai: nesusipratimų virtinė ir keistos pasekmės sugriovė seną mitą (262)

Šimtmečius gyveno kaip vyras su žmona. Buvo visko – ir barnių, ir susitaikymų. Tačiau staiga...

Snygis baigėsi, vairuotojų problemos ne – automobiliu geriau niekur nevažiuoti (124)

Vilniaus vairuotojams prieššventinė savaitė, panašu, taps rimtu išbandymu nervams. Antradienį...

Karolinos Liukaitytės vyras susidūrė su rimtais nemalonumais: verslininkas nuteistas dėl milijoninės aferos (19)

Antradienį Generalinė prokuratūra paviešino informaciją apie laisvės atėmimo bausmę, kuri...

Didžiausio Ukrainos uosto darbuotojai po Rusijos agresijos: taip blogai nebuvo dešimtmečiais (1)

Mariupoliui , pagrindiniam Ukrainos prekybiniam uostui, atėjo sunkūs laikai, rašo BBC. Išties...

Seimo narys Robertas Šarknickas – Santaros klinikose (57)

Seimo narys Robertas Šarknickas pirmadienio vakarą atsidūrė Vilniaus universitetinės...

Iš visos Lietuvos atvažiuoja apžiūrėti vilkaviškiečių šeimos papuošto namo: antro tokio tikrai nėra (69)

Galima pamanyti, kad šiuose namuose įsikūręs pats Kalėdų senelis. DELFI redakciją pasiekė...

Ekspertė apie kalėdinę antį: kepant svarbiausia ne receptas anties su figomis receptas

Neabejotina Kalėdų stalo puošmena – kepta antis . Vis daugiau lietuvių nebeįsivaizduoja...

Gražiausios eglutės rinkimai: parodykite visiems savo namų ir miesto puošmeną fotografuok, siųsk ir balsuok (5)

Nors daugelis aptarinėja tik šalies miestų Kalėdų egles, kiekvienas Lietuvos gyventojas taip...