Kaip informuoja „Russia Today“, A. Lukašenka patikino jokiu būdu nesutiksiantis, kad valdžią perimtų kas nors iš jo giminaičių.
„Prisiekiau jokiu būdu neperduoti valdžios savo giminaičiams, artimiesiems ar vaikams. To nebus. Svarbiausia tai, jog po Lukašenkos valdžia atiteks tam, kuris laimės rinkimus“, – pareiškė Baltarusijos vadovas.
„Pasakysiu atvirai, galvodamas apie šį klausimą taip ir nusprendžiau – viešai nieko nepalaikysiu. Viskas turi vykti sąžiningai. Žmonės patys turi išsirinkti vadovą, kai ateis laikas“, – pridūrė jis.
2007 m. A. Lukašenka pripažino turintis trečią sūnų ir pranešė žurnalistams, kad „nei pirmas, nei antras, na gal tik trečias sūnus taps prezidentu“. Ir gana greitai jo sūnus Nikolajus ėmė rodytis su tėvu viešumoje. Kartu su prezidentu stovėjo tribūnoje, vykstant Nepriklausomybės dienos paradui, važinėjo į NVS vadovų aukščiausiojo lygio susitikimus Biškeke, važinėjo po regionus, nukentėjusius po Černobylio atominės elektrinės avarijos ir t. t.
Nuo tada žiniasklaida ėmė minėti Nikolajų kaip galima prezidento pareigų perėmėją. Tačiau interviu A. Lukašenka šį mitą išsklaidė: „Darbas, kurį pradėjome, svarbus. Yra kam tęsti, yra kam perduoti estafetę po 20-25 metų, – pareiškė jis. – Tačiau tęsti juk nereiškia paimti į rankas valdžios vairą ir sėsti į prezidento kėdę. Tokių, kaip jauniausias Lukašenkos sūnus, turime milijonus, o gal ir daugiau, jie tęs kažkada Lukašenkos pradėtą darbą, tai, ką pradėjau ir ką įgyvendinau.“
Baltarusijos vadovas pabrėžė, kad jo sūnus nė nedemonstruoja politinių siekių.
„Nenorėčiau, kad jis eitų į politiką. Jis jau aštuonerių metų atsikando tos politikos per tėvą. Jis tai pamatė, jam nei vaikystėje nebuvo ir nėra tokios minties, kad mano tėtis – prezidentas, ir aš būsiu prezidentas“, – sakė jis ir pridūrė, jog jaudinasi dėl šalies likimo.
„Galvoju, į kieno rankas pateks ši tvarkinga, prižiūrėta, kaip daugelis žurnalistų sako, švarutėlė Baltarusijos valstybė. Norėčiau, kad į valdžią ateitų žmogus, kuris nesiblaškytų, o tęstų šį darbą“, – pabrėžė A. Lukašenka.
Kalbėdamas apie savo politinius oponentus, A. Lukašenka sakė, jog „yra vadinamųjų opozicinių politikų“. „Vadinu juos penktąja kolona, nes jie ne savo šaliai dirba“, – pabrėžė jis.
Rusijos ir Baltarusijos integraciją A. Lukašenka įvertino kaip forsuojamą procesą: „Per šiuos metus labai pasistūmėjome į priekį, nors ir neradome savyje jėgų realizuoti funkcijas ir kurti, kaip numatyta sutartyje. Tačiau laikui bėgant supratome, kad veikiausiai dar nesame tam subrendę.“
Na bet, Baltarusijos vadovo nuomone, bandymas susilieti baigėsi įdomiais rezultatais. „Sąjunginės valstybės kūrimas suteikė postūmį labai įdomiam naujam dariniui – Muitų sąjungai, o dabar – Bendrai ekonominei erdvei, kurią dabar siekiame perorganizuoti į Eurazijos ekonominę sąjungą“, – sakė jis.
Baltarusijos vadovas pareiškė, kad mirusio Venesuelos prezidento politikos kryptis turės įtakos tiek visos Pietų Amerikos, tiek viso pasaulio vystymuisi.
„Jis sukrėtė Pietų Ameriką. Tai, kad praktiškai visi kairiojo judėjimo vadovai atvyko į Hugo Chavezo laidotuves, daug ką sako. Jis daug ką dėl šito padarė. Procesas apleistas“, – sakė A. Lukašenka.
A.Lukašenka: moteryss tampa lesbietėmis, nes vyrai niekam tikę
Pernai užsienio žurnalistai išvadino Baltarusijos prezidentą homofobu, kai jis mestelėjo skandalingų pasisakymų apie Vokietijos užsienio reikalų ministrą Guido Westervelle. Kai G. Westervelle eilinį kartą pavadino Baltarusiją „paskutine diktatūra Europoje“, A. Lukašenka atsakė, jog „geriau būti diktatoriumi negu žydru“. Baltarusijos vadovas dėl šio incidento nesijaudina ir nesijaučia kaltas, jis tiesiog išsakė savo požiūrį.