„Vien tik dronais, įsigytais iš Turkijos, mes sunaikinome 1 mlrd. dolerių vertės Armėnijos karinę techniką. Žinoma, mes taip pat naudojame dronus, gautus iš kitų šaltinių. Mes naudojame artileriją, daug karinių įrenginių. Bet vien tik dronai padarė Armėnijai 1 mlrd. dolerių žalos“, - sakė Azerbaidžano prezidentas interviu Prancūzijos televizijos kanalui „France 24“, kurio tekstas ketvirtadienį buvo paskelbtas jo tinklalapyje.
I. Alijevas neatskleidė, kiek bepiločių skraidyklių turi Azerbaidžano armija, tik pabrėžė, jog jų „pakanka užsibrėžtam tikslui pasiekti“.
Praėjusią savaitę Maskvoje įvykusiose konsultacijose Baku ir Jerevanas susitarė nuo spalio 10 d. 12 valandos vietos laiku nutraukti ugnį humanitariniais tikslais, kad būtų apsikeista belaisviais ir žuvusiųjų kūnais, bet šalys kaltina viena kitą pažeidinėjant paliaubas.
Padėtis Kalnų Karabache susikomplikavo rugsėjo 27 d., ginčijamoje teritorijoje prasidėjo mūšiai. Azerbaidžane ir Armėnijoje įvesta karinė padėtis, paskelbta mobilizacija. Abi šalys praneša apie žuvusiuosius ir sužeistuosius, tarp kurių yra civilių.
Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho prasidėjo 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominė sritis, kur gyventojų daugumą sudaro armėnai, pareiškė pasitraukianti iš Azerbaidžano SSR sudėties. 1991 metų rugsėjį autonomijos administraciniame centre Stepanakerte buvo paskelbta, kad įkuriama Kalnų Karabacho Respublika. Kilus kariniam konfliktui, Azerbaidžanas prarado Kalnų Karabacho kontrolę.