„Negerbdama Ochrido susitarimo ir žmogaus teisių Makedonija negali būti NATO nare“, - sakė E. Rama posėdyje, skirtame kovai su terorizmu.
Premjeras turėjo galvoje taikos susitarimą, užbaigusį 2001-ųjų konfliktą tarp Makedonijos vyriausybės pajėgų ir etninių albanų sukilėlių, reikalavusių daugiau teisių.
Etniniai albanai sudaro maždaug ketvirtadalį Makedonijos gyventojų, kurių iš viso yra apie 2,1 milijono. 2001 metų konfliktas paliko gilius randus dviejų pagrindinių Makedonijos etninių bendruomenių santykiuose, kurie tebėra neišnykę.
Makedonija, kuri šiuo metu išgyvena gilią politinę krizę, yra vis dar neatsigavusi po gegužės 9 dieną įvykusio kruvino susirėmimo tarp vietos albanų sukilėlių ir policijos pajėgų. Per smurto proveržį šiauriniame Kumanovo mieste žuvo 18 žmonių, tarp jų aštuoni policijos pareigūnai.
Skopjė susirėmime dalyvavusius albanus įvardijo kaip „teroristus“ ir paskelbė, kad jie planavo atakuoti Makedonijos valstybės institucijas.
Policija dėl šaudynių sulaikė 30 etninių albanų, tarp jų 18 atvykėlių iš Kosovo, ir pateikė jiems kaltinimus dėl terorizmo.
Po šio smurto proveržio Makedonijos etninių albanų bendruomenėje imta vis garsiau kalbėti, kad jų teisės, numatytos taikos susitarime, nėra visiškai užtikrinamos.
E.Rama trečiadienį sakė, kad per Kumanovo neramumus „žodžiai „terorizmas“ ir „albanai“, deja, tapo susiję... per pavojingą mėginimą suteikti terorizmui etninę priesagą, o etniškumui - žalingą priešdėlį“.
Įvykiai Kumanove buvo rimčiausias smurto proveržis šioje buvusios Jugoslavijos respublikoje nuo 2001 metų konflikto ir pakurstė būgštavimus dėl naujų etninių neramumų.
Makedonija siekia tapti ir Europos Sąjungos, ir NATO nare, tačiau jos pastangas blokuoja Graikija, kuri ginčija kaimynės teisę naudoti savo pavadinimą, nes tai esą gali reikšti teritorines pretenzijas į taip pat vadinamą Graikijos šiaurinę provinciją.
Albanija NATO nare tapo 2009-aisiais. Kitas Aljanso viršūnių susitikimas vyks ateinančiais metais Lenkijoje.