Sprendimas buvo argumentuotas tuo, jog jie dalyvavo neteisėtose protesto akcijose, skirtose palaikyti Rusijos opozicijos lyderį Aleksejų Navalną, skelbia Europos Sąjungos šaltiniai.
Apie sprendimą buvo paskelbta per Europos Sąjungos diplomatijos vadovo Josepo Borrellio ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo spaudos konferenciją penktadienį Maskvoje, „EUobserver“ teigia vienas šaltinis.
Informaciją apie išsiunčiamus diplomatus vėliau patvirtino Rusijos užsienio reikalų ministerija, skelbia valstybinė naujienų agentūra RIA.
„Diplomatams buvo pareikštas protestas dėl užfiksuoto diplomatinių darbuotojų iš Švedijos generalinio konsulato, Lenkijos diplomatinės atstovybės Sankt Peterburge ir Vokietijos ambasados Maskvoje dalyvavimo 2021 metų sausio 23 dienos neteisėtoje protesto akcijoje. Buvo pareikšta, kad tokie užsienio valstybių atstovų veiksmai nepriimtini ir nesuderinami su jų diplomatiniu statusu“, – teigiama Rusijos užsienio reikalų ministerijos išplatintame pareiškime.
Diplomatai paskelbti nepageidaujamais asmenimis, jiems nurodyta artimiausiu metu palikti Rusijos teritoriją.
S. Lavrovas taip pat užsipuolė Europos Sąjungos diplomatą dėl tariamų žmogaus teisių pažeidimų Europos Sąjungoje.
Švedijos ambasados Rusijoje spaudos tarnyba, komentuodama tokius kaltinimus, RBK sakė, kad Švedijos užsienio reikalų ministerija „kategoriškai atmeta“ teiginius, jog Švedijos diplomatas dalyvavo minėtose akcijose.
„Tarnybos šalies politinių įvykių stebėsena yra viena iš Švedijos diplomatų darbo pareigų, kurias nusako Vienos diplomatinių santykių konvencija. Švedijos diplomatas stebėjo demonstraciją Sankt Peterburge, o tai laikoma standartine diplomatine procedūra“, – teigiama Švedijos ambasados Rusijoje pareiškime.
Anksčiau skelbta, kad S. Lavrovas per spaudos konferenciją, surengtą po jo derybų su ES diplomatijos vadovu J. Boreliu, pareiškė, kad galimos sankcijos Rusijai dėl opozicionieriaus A. Navalno bylos yra Europos Sąjungos vidaus reikalas, o Maskva yra pripratusi prie jai taikomų baudžiamųjų priemonių ir nelaiko Bendrijos patikima partnere.
„Mes tai traktuojame kaip Europos Sąjungos vidaus reikalą. Esame įpratę, kad Europos Sąjunga, kaip jau minėjau, vis dažniau griebiasi vienašališkų apribojimų, neturinčių teisėto pagrindo“, – sakė ministras.
S. Lavrovas pabrėžė, kad Rusija „savo gyvenimą kuria remdamasi prielaida, kad Europos Sąjunga, bent jau šiuo etapu, yra nepatikima partnerė“.
„Tikiuosi, kad artėjanti strategijos peržiūra vis dėlto leis atkreipti dėmesį į esminius Europos Sąjungos interesus jos artimiausiose kaimynystėje. Tikiuosi, kad šiandienos derybos padės išeiti į konstruktyvesnę trajektoriją. Esame tam pasirengę“, – pažymėjo rusų URM vadovas.
Komentuodamas A. Navalno ES adresuotą raginimą įvesti sankcijų verslininkams, laikomais artimais Kremliui, S. Lavrovas pasiūlė žurnalistams „išnagrinėti, ar pasaulyje yra dar kokia nors situacija, kai politikas ar į politiko vaidmenį pretenduojantis asmuo, reikalautų, kad užsienio valstybės skelbtų sankcijas jo gimtajai šaliai“.
J. Borrellis per derybas pakartojo bloko raginimą Rusijai paleisti opozicionierių A. Navalną, praneša agentūra „Reuters“.
J. Borrelis teigė, kad derybos su S. Lavrovu buvo atviros ir intensyvios, ir jų metu jis paragino Maskvą paleisti įkalintą Kremliaus kritiką A. Navalną.
„Aš perdaviau ministrui S. Lavrovui gilų mūsų susirūpinimą ir prašymą jį paleisti bei pradėti tyrimą dėl jo apnuodijimo“, – per spaudos konferenciją su S. Lavrovu sakė J. Borrellis, omenyje turėjęs A. Navalno apnuodijimą Rusijoje pernai rugpjūtį.
