Airiai pritartų Lisabonos sutarčiai, jei neprarastų ES komisaro

Airijos užsienio reikalų ministras Michaelas Martinas pareiškė, kad Dublinas veda derybas su kitomis Europos Sąjungos valstybių sostinėmis dėl to, kad būtų palikta egzistuojanti tvarka, kai kiekviena valstybė narė skiria savo narį į Europos Komisiją. Tai pagrindinis balsuotojų, kurie per birželio mėn. referendumą nubalsavo prieš Lisabonos sutarties ratifikavimą, rūpestis.

M. Martinas apie tai paskelbė pirmadienį, lapkričio 17 d., kalbėdamas per Airijos nacionalinį transliuotoją RTE. „Per paskutines dvi savaites daug diskutavome, diskusijos tebevyksta ir paskutiniu metu jos suintensyvėjo“, – pasakė jis.Derybose buvo aptarti ir kiti klausimai, susiję su abortų draudimu, šalies neutralumu ir mokesčiais.

Po referendumo Komisijai atlikus apklausą paaiškėjo, kad viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl dauguma balsuotojų birželio mėn. pasisakė prieš Lisabonos sutartį, buvo rūpestis dėl tradicinės Airijai neutralumo pozicijos – prieš Lisabonos sutartį pasisakę balsuotojai pareiškė manantys, jog dėl didėjančios Europos Sąjungos militarizacijos šiai pozicijai iškiltų grėsmė.

„Eurobarometer“ atlikto tyrimo duomenimis, mokesčių problema buvo ne mažiau svarbi, taip pat balsuotojų susirūpinimą kėlė ir naujoji Europos Komisijos narių skyrimo tvarka.

Abortų draudimo problema nebuvo dažnai minima – dėl jos nerimavo tik 2 proc. prieš Lisabonos sutartį pasisakiusių balsuotojų.

M. Martinas nurodė, kad viena iš pagrindinių diskusijų su kitomis valstybėmis narėmis temų yra Komisijos narių skyrimo tvarka. „The Irish Times“ pirmadienį paskelbto tyrimo rezultatai parodo, kad 43 proc. airių balsuotų už Lisabonos sutartį, jei į Europos Komisiją ir toliau būtų skiriami nariai iš visų 27 valstybių.