Žiediniai užtemimai, kai Mėnuliui užstojus Saulę matomas tik siauras liepsnojantis jos kraštelis, įvyksta kartą per metus ar dvejus ir yra matomi tik siauroje juostoje aplink planetą.
Sekmadienį šis reiškinys sutapo su vasaros saulėgrįža – ilgiausia diena Šiaurės pusrutulio metuose, kai Saulė yra aukščiausiai danguje.
„Ugnies žiedas“ pirmiausia pasimatė Kongo Respublikos šiaurės rytuose prieš pat šeštą valandą vietos (8 val. Lietuvos) laiku, praėjus kelioms minutėms po saulėtekio. Šioje vietoje užtemimas truko ilgiausiai – 1 minutę 22 sekundes.
Po to reiškinys judėjo į rytus per Afriką ir Aziją. „Maksimalus užtemimas“, kai Mėnulį apjuosė taisyklingas šviesos ratilas, stebėtas virš Indijos šiaurinės Utarakhando valstijos netoli sienos su Kinija, šiek tiek po vidurdienio (po 9 val. 40 min. Lietuvos laiku).
Nairobyje, Rytų Afrikoje, matėsi tik dalinis užtemimas, nes Saulę kelias minutes temdė debesys.
Tai šiek tiek nuvylė Sjuzan Murbaną, kartu su vyru Kenijos sostinėje suorganizavusią edukacinę programą „Keliaujantis teleskopas“.
Vis dėl to moteris naujienų agentūrai AFP sakė, kad tai buvo įspūdingas reginys.
Jei ne koronaviruso pandemija, sutuoktiniai būtų organizavę išvyką prie Magadžio ežero Kenijos pietuose, kur dangus paprastai yra vaiskesnis nei sostinėje.
„Dėl pandemijos negalėjome surinkti daug žmonių“, – sakė S. Murbana, įspūdžiais apie reginį pasidalijusi socialiniuose tinkluose.
Paryžiaus observatorijos astronomas Florent'as Delefie (Floranas Delefi) naujienų agentūrai AFP sakė, kad „žiedinis užtemimas matomas tik iš maždaug dviejų procentų Žemės“.
Saulės užtemimas visuomet įvyksta maždaug dvi savaitės prieš Mėnulio užtemimą arba po jo, kuomet Mėnulis patenka į Žemės šešėlį. Mėnulio užtemimai matomi maždaug iš pusės Žemės.
Šiemet įvyks dar vienas Saulės užtemimas, kuris bus matomas gruodžio 14 dieną virš Pietų Amerikos. Kadangi Mėnulis bus šiek tiek arčiau Žemės, jis visiškai užstos Saulę.