Nevakcinuoti amerikiečiai ginasi mitų litanija, aiškindami savo nenorą skiepytis ir glumindami sveikatos apsaugos pareigūnus, kovojančius su dar vienu koronaviruso atvejų antplūdžiu, kurį skatina labiau užkrečiama delta atmaina.

Baltuosiuose rūmuose šis susirūpinimas toks didelis, kad prezidentas Joe Bidenas viešai išplūdo „Facebook Inc.“ už tai, kad jis padeda skleisti dezinformaciją.

„Kas tiktai nori, pradedant tuo, kad Billas Gatesas į vakciną įdėjo mikroschemą – esu girdėjęs visko. Tai grynas absurdas“, – sako Tomas Kelleris, „Ozarks Health Care“ vykdomasis direktorius pietiniame Misūryje – regione, kuriame skiepijimo lygis yra žemas ir kuris šiuo metu atsidūrė JAV delta protrūkio epicentre.

„Žmonės klauso socialinės žiniasklaidos, užuot klausę daktarų, – sako jis. – Milijoną sekėjų turintis veikėjas iš niekur nieko tampa nesiskiepijimo ekspertu.“

Kaip tik tada, kai J. Bideno administracija JAV atsidūrė ties COVID-19 užgesinimo riba, šešėlinė dezinformacijos pandemija grasina krizę pratęsti. Į socialinės žiniasklaidos platformas besiskverbianti – visai kaip virusas – abejonių, gandų ir gryniausio melo miazma užvaldė delsiančių skiepytis amerikiečių vaizduotę, lėtindama JAV gyventojų vakcinacijos kampaniją.

Pats J. Bidenas praėjusią savaitę nebegalėjo nuslėpti savo nusivylimo, apkaltinęs „Facebook Inc.“ ir kitus socialinės žiniasklaidos milžinus „žmonių žudymu“ leidžiant platinti įrašus, kuriuose skleidžiami melai apie virusą ir vakcinas.

Liepos 21 d. per CNN surengtą vakarienę J. Bidenas pasakė, kad „tai, ką mes stengiamės padaryti, yra pasinaudoti kiekvienu įmanomu keliu – viešu, privačiu, vyriausybiniu, nevyriausybiniu, – bandant išaiškinti tikruosius faktus.“

Vėliau jis sušvelnino savo poziciją „Facebook“ atžvilgiu, kai kompanija jam atsikirto tinklaraščio įrašu, pacituodama duomenis, atskleidžiančius, kad platforma iš tikrųjų padėjo didinti vakcinacijos lygį ir mažinti vartotojų abejones. J. Bidenas atsakydamas pacitavo Kovos su skaitmenine neapykanta centro – ne pelno organizacijos, turinčios biurus Londone ir Vašingtone – ataskaitą, kurioje nustatyta, kad 12 pagrindinių prieš vakcinas nusistačiusių asmenų ir organizacijų yra atsakingi net už 70 proc. „Facebook“ turinio, atgrasančio nuo COVID-19 skiepų.

„Facebook“ žmonių nežudo, – sakė J. Bidenas. – Žmones žudo šis dvyliktukas, skleidžiantis klaidinančią informaciją, kurios prisiskaitę sekėjai nukenčia patys. Tai – bloga informacija.“

Jis pridūrė, kad „užuot priėmęs kritiką asmeniškai“, „Facebook“ turėtų „ką nors daryti su šia klaidinančia informacija“.

JAV vakcinacijos lėtėjimas

Kampanija prieš vakcinaciją nuo balandžio mėnesio prisidėjo prie staigaus skiepijimo tempo sulėtėjimo ir privertė vyriausybę pereiti prie to, ką J. Bidenas vadina vaikščiojimu „nuo durų prie durų“ – kai kurie respublikonų lyderiai net ir šią pastabą pavaizdavo kaip konspiracinę. Nors daugiau nei pusė JAV gyventojų jau yra gavę bent vieną vakcinos dozę, naujausia „Bloomberg“ analizė rodo, kad tarp mažiausiai pasiskiepijusių JAV apygardų vakcinuota populiacijos dalis tesiekia apie 28 proc.

Taip pat išryškėjo politinė takoskyra: apklausos atskleidžia, kad respublikonai yra kur kas mažiau pasiskiepiję nei demokratai.

Konservatyvioji žiniasklaida ir kai kurie respublikonų politikai stiprina dezinformaciją arba tyliai kursto dvejones dėl vakcinų, atsisakydami skiepytis patys – arba prisipažinti, kad yra pasiskiepiję.

Keli „Fox News“ vedėjai, įskaitant Seaną Hannity, žiūrovus paragino pasiskiepyti sulaukę kritikos, kad šio TV kanalo programos anksčiau transliavo laidas, menkinančias COVID-19 grėsmę, ir abejojo skiepų būtinumu bei saugumu.

JAV chirurgas Vivekas Murthy paskelbė gaires dėl skiepų dezinformacijos.

„Šiandien gyvename pasaulyje, kuriame klaidinanti informacija kelia tiesioginę ir užmaskuotą grėsmę mūsų šalies gyventojų sveikatai“, – kalbėjo jis Baltuosiuose rūmuose vykusioje spaudos konferencijoje.

Apie 150 populiariausių internetinių antivakserių paskyrų nuo 2019 m. gruodžio iki 2020 m. gruodžio pritraukė daugiau nei 10 milijonų socialinės žiniasklaidos sekėjų, daugiausia „Instagram“ ir „YouTube“, skelbia CCDH.

V. Murthy apkaltino dideles socialinės žiniasklaidos kompanijas iš esmės kuriant savo produktus taip, kad šie padėtų skleisti dezinformaciją.

„Šiuolaikinės technologijų kompanijos leido klaidinančiai informacijai užnuodyti mūsų informacinę erdvę, neprisiimdamos jokios atsakomybės prieš vartotojus, – pabrėžė jis. – Jos leido žmonėms sąmoningai skleisti klaidinančią informaciją, kitaip tariant, dezinformaciją, kad užsitikrintų įspūdingą auditorijos pasiekiamumą. Jos siūlo tam tikras produkto ypatybes, pavyzdžiui, „mėgti“ leidžiančius mygtukus, kurie apdovanoja mus už dalijimąsi emociškai įkrautu, o ne faktiniu turiniu, o jų algoritmai suteikia dar daugiau galimybių spaudyti tuos mygtukus, vis giliau įtraukdami mus į dezinformacijos liūną.“

J. Bideno štabui vadovaujantis Ronas Klainas neseniai išsakė kritiką „Facebook Inc.“ vadovui Markui Zuckerbergui dėl socialinės žiniasklaidos platformos vaidmens skleidžiant klaidinančią informaciją apie skiepus.

„Sakyčiau, platformos turėtų labiau pasistengti, ypač „Facebook“, – liepos 1 d. paskelbtoje tinklalaidėje „New York Times“ sakė R. Klainas. – Neabejoju, kad daug klaidinančios informacijos apie vakcinas ateina iš „Facebook“ įrašų, o juk kalbame apie gyvenimo ar mirties situaciją.“

Šeštadieniniame tinklaraščio įraše „Facebook“ pareiškė, kad daugiau nei 2 milijardai žmonių visame pasaulyje peržiūrėjo „autoritetingą informaciją“ apie COVID-19 ir vakcinas naudodamiesi jų platforma, ir kad 3,3 milijono amerikiečių pasinaudojo jų vakcinų paieškos įrankiu, norėdami rasti vakcinacijos vietą ir pasiskiepyti.

„Kai pamatome dezinformaciją dėl COVID-19 vakcinų, imamės prieš ją veiksmų“, – įraše pažymėjo kompanijos integralumo viceprezidentas Guy Rosenas.

Jis pridūrė, kad kompanija nuo pandemijos pradžios pašalino 18 milijonų COVID-19 dezinformacijos atvejų ir sumažino 167 milijonų pranešimų, kuriuos „aptiko mūsų faktų tikrinimo partnerių tinklas“, matomumą.

 Joe Bidenas

Partijų nesutarimas

Socialinės žiniasklaidos įrašai gali sustiprinti jau egzistuojančias abejones dėl vakcinų. „Kaiser Family Foundation“ surengta apklausa, kurioje dalyvavo nevakcinuoti suaugusieji, birželio 30 d. pristatė ataskaitą, pagal kurią 53 proc. apklaustųjų mano, jog skiepai yra per nauji, o 53 proc. nerimauja dėl šalutinio jų poveikio.

Maždaug 43 proc. atsakė, kad tiesiog nenori skiepytis, 38 proc. nepasitiki vyriausybe, 38 proc. nemano, kad jiems reikia skiepo, o 26 proc. pareiškė, kad apskritai nepasitiki vakcinomis.

Mažesnis žmonių procentas teigė nežinantys, kur gauti skiepą, nerimavo, kad pasiskiepiję negalės eiti į darbą arba būgštavo, kad už vakciną teks susimokėti. Vakcina visiems JAV gyventojams siūloma nemokamai.

Respublikonai, kaimo gyventojai, jaunesnio amžiaus ir spalvotieji žmonės yra vieni atsargiausių COVID-19 skiepų atžvilgiu, tačiau vien demografiniais rodikliais dvejonių nepaaiškinsi – nei to, kaip su jomis kovoti.

Pasak „Kaiser“ apklausos, du trečdaliai demokratų gyvena namuose, kuriuose pasiskiepiję visi, o 39 proc. respublikonų gyvena namuose, kuriuose nepaskiepytas nė vienas.

„Ne visi dvejoja dėl tų pačių priežasčių, – teigia Timothy Callaghanas, studijuojantis kaimo gyventojų sveikatą Teksaso A&M universitete. – Svarbiausia, ką dabar galime padaryti, tai perprasti žmonių įsitikinimus. O tada jiems paaiškinti, kas yra tiesa, o kas ne. Nepaisyti žmogaus įsitikinimų būtų tikrai prastas sumanymas.“

Daugeliui dvejojančių gyventojų vakcinų klausimas susijęs su fundamentaliu nepasitikėjimu, sako T. Callaghanas. Tai reiškia, kad vyriausybės pranešimai visuomenės sveikatos tema dažnai yra mažiau veiksmingi nei gero draugo, giminaičio ar bendruomenės lyderio patarimai.

Kitoje „Kaiser“ apklausoje paaiškėjo, kad žmonės, iš pradžių vertinę vakciną skeptiškai, galiausiai vis dėlto pasiskiepijo, nes pamatė, kad jų draugai ar šeimos nariai po skiepo nepajuto jokių šalutinių poveikių.

Kitus skiepytis įkalbėjo draugai ar šeimos nariai, arba jie patys pakeitė nuomonę pasikalbėję su savo gydytoju.

Tačiau tose bendruomenėse, kuriose apskritai paskiepyta mažiau žmonių, artimieji drąsina ir skatina rečiau.

„Šie žmonės kelis mėnesius turėjo galimybę pasiskiepyti. Pasipriešinimas vakcinoms yra giliai įsišaknijęs jų įsitikinimuose“, – sako T. Callaghanas. Norint pakeisti žmonių nuomonę, šiuo metu būtina „atkurti pasitikėjimą ir atkurti santykius“, pridūrė jis.

Korozinė socialinės žiniasklaidos įtaka

Prieš skiepus nusiteikusiose vietovėse socialinė žiniasklaida daro korozinį poveikį visai vakcinacijos kampanijai. Dideli socialiniai tinklai neskuba kovoti su nepagrįstais teiginiais apie COVID-19 ir skiepus, o jei ir imasi intervencijų, jos dažnai būna per silpnos.

Pavyzdžiui, „Instagram“ vasarį uždarė garsaus skiepų oponento Roberto Kennedy Jr. paskyrą, tačiau jis ir toliau reiškiasi „Facebook“ (kuriam priklauso „Instagram“), o jo organizacija veikia „Instagram“, „Facebook“ ir „YouTube“.

Springfildo sveikatos departamento „Facebook“ paskyra bando atmušti absurdiškus įtarinėjimus, tarp jų – neva pati vakcina ir platina virusą.

„Atvirai pasakius, nežinau, kaip atsekti šaltinius, nes mes jų nematome, – sako Katie Towns, Misūrio Springfildo-Grino apygardos sveikatos departamento direktoriaus pavaduotoja. – Net nežinau, kaip prisikasti prie kai kurių iš šitų dalykų.“

Dar labiau komplikuojant situaciją, vakcinų oponentų skleidžiama klaidinanti informacija pradėjo persidengti su antivyriausybinių sąmokslo teorijų ir kraštutinių dešiniųjų, įskaitant judėjimą „QAnon“, platinama dezinformacija.

Klaidinanti informacija apie koronaviruso skiepų poveikį vaikams ypač stipriai rezonuoja „QAnon“ pasekėjams, kurie yra įsitikinę, jog iškilūs demokratai įsitraukia į sudėtingus sąmokslus siekdami prekiauti vaikais.

Dalis vakcinų oponentų skleidžiamos dezinformacijos yra tiesiog keista – pavyzdžiui, „TikTok“ paplitęs gąsdinimas, neva skiepai gali įmagnetinti. Vidurio Vakarų ir pietiniuose regionuose, kur gyvena ypač daug skiepytis vengiančių žmonių, cirkuliuoja klausimai, ar vakcina neturi poveikio vaisingumui (nėra jokių įrodymų) ir ar ji negali pakeisti žmogaus DNR (negali).

Politikai galėtų įsikišti. Poveikis būtų stipresnis, jei daugiau iškilių respublikonų pritartų skiepijimui, bendradarbiautų su vietos lyderiais ir patys nustotų skleisti klaidinančią informaciją, teigia Mattas Motta, Oklahomos valstijos Stillwater universiteto politikos mokslų profesorius.

Kita vertus, daugeliu atvejų politikų nesikišimas išeina į naudą.

Pavyzdžiui, K. Towns iš Springfildo pasakoja, jog viena sėkmingiausių miesto vakcinacijos kampanijų buvo surengta gaisrinėje: amerikiečiai vis dar pasitiki ugniagesiais.

Alabamoje, vienoje iš mažiausiai paskiepytų valstijų, sveikatos apsaugos pareigūnas Scottas Harrisas teigia, kad vaistininkai, gydytojai ir religiniai lyderiai – vieni geriausių skiepų advokatų.

„Tie žmonės, kurie neskuba skiepytis arba aktyviai priešinasi vakcinoms, – sako jis, – paprasčiausiai absoliučiai nepasitiki niekuo, įskaitant ir politikus.“