31-ąją A.B.Breiviko bylos nagrinėjimo dieną daugiausiai buvo klausoma ekstremistų parodymų, advokatams siekiant įrodyti, kad pernai liepos 22 dieną vykusias skerdynes nulėmė ideologiniai įsitikinimai - būdingi, nors ir nedideliam, kitų žmonių ratui - o ne psichikos sutrikimas.
"Norvegijoje vyksta karas. Ji išgyvena balkanizacijos procesą", - Oslo apygardos teismui pareiškė neonacių grupuotės "Vigrid" įkūrėjas Tore Tvedtas.
"Mes ne vien puolami. Mes esame raunami su šaknimis", - pridūrė jis, komentuodamas numanomą "civilizacijų susidūrimą" tarp Vakarų ir musulmonų pasaulių.
Anksčiau organizacijos "Sustabdykite Norvegijos islamizaciją" (Stopp islamiseringen av Norge, SIAN) vadovas Arne Tumyras įnirtingai užsipuolė islamą, kurį apibūdino kaip "smurto religija, karų religija", taip pat musulmonų pranašą Mahometą, kurį išvadino lytiniu nusikaltėliu, karavanų plėšiku, žudiku ir karo nusikaltėliu.
"Islamą laikome grėsme norvegų visuomenei ir vertybėms", - pareiškė jis, primindamas atvejį, kai vienas vaikų darželis buvo priverstas pašalinti visas užuominas apie Mikės Pūkuotuko draugą Knysliuką, kad nebūtų įžeidžiami musulmonų vaikai.
Nors liudininkai dėstė panašias pažiūras kaip A.B.Breivikas, nei vienas iš jų atvirai nepalaikė jo dvigubo išpuolio.
Tačiau buvęs antiislamiškos Norvegijos gynybos lygos vadovas Ronny Alte sakė teismui, kad ultradešiniųjų ekstremistų sluoksniuose "esama žmonių, kurie palaiko tiek šias atakas, tiek manifestą" - 1 500 puslapių ideologinį traktatą, kurė A.B.Breivikas paskelbė internete prieš pat pradėdamas žudynes.
Praeitų metu liepos 22 dieną A.B.Breivikas pirmiausiai susprogdino galingą bombą prie vyriausybės būstinės Oslo centre, kuri užmušė aštuonis žmones. Vėliau jis surengė žudynes netoli sostinės esančioje Utiojos saloje, kurioje veikė valdančiosios Darbo partijos jaunimo vasaros stovykla.
Šioje saloje jis nušovė 69 žmones, daugiausiai paauglius, o jauniausiai iš jo aukų buvo neseniai sukakę 14 metų.
33 metų A.B.Breivikas prisipažino įvykdęs abu išpuolius, tačiau nepripažįsta savo teisinės atsakomybės, sakydamas, kad šios atakos buvo "žiaurios, bet būtinos", siekiant sustabdyti Darbo partijos "multikultūrinį eksperimentą" ir "musulmonų invaziją" į Norvegiją bei Europą.
Per šiuos išpuolius likusių gyvų žmonių ir aukų artimųjų advokatams pareiškus protestą, A.B.Breiviko advokatas Geiras Lippestadas tvirtino, kad antradienį duoti ekstremistų parodymai buvo būtini, siekiant pademonstruoti, jog jo klientas nėra pamišęs.
"Mūsų tikslas - ne pritarti politinei nuomonei, o parodyti, kad kaltinamojo požiūris į pasaulį yra būdingas ir kitiems", - pažymėjo G.Lippestadas.
A.B.Breiviko psichikos būklė yra esminis klausimas per dešimt savaičių truksiantį bylos nagrinėjimą, o anksčiau teismo nurodymu atliktų dviejų psichiatrijos ekspertizių išvados prieštarauja viena kitai.
Pats teisiamasis stengiasi įtikinti esantis sveiko proto, kad jo ideologija nebūtų laikoma vien pamišėlio kliedesiais.
Jeigu būtų pripažintas nepakaltinamu, A.B.Breivikas tikriausiai būtų pasiųstas gydyti į uždarą psichiatrijos kliniką, o kaltinamasis yra pareiškęs, kad toks "likimas būtų blogesnis nei mirtis".
Jeigu A.B.Breivikas būtų pripažintas psichiškai sveiku, jam tikriausiai bus skirta griežčiausia Norvegijos įstatymų numatyta bausmė - 21 metai laisvės atėmimo. Tačiau šis nuosprendis gali būti neribotą laiką pratęstas, jeigu jis tebebus laikomas keliančiu grėsmę visuomenei.
Kad bylos nagrinėjimas nevirstų ruporu radikaliai ultradešiniųjų ideologijai, Oslo teismo teisėjai leido transliuoti tik ekspertų pasisakymus, tuo pačiu atimdami iš ekstremistų galimybę dėstyti savo požiūrį tiesioginiame eteryje.
Tačiau antradienio rytą ideologijos "ekspertas" Ole Joergen Anfindsenas, dirbantis prieš imigrantus pasisakančiame tinklalapyje "HonestThinking", sugebėjo paskleisti savo požiūrį į apie Norvegijos visuomenei musulmonų keliamą demografinį pavojų.
Tebevykstant vaizdo transliacijai, jis apkaltino Norvegijos agentūras sąmoningai ir smarkiai sumenkinant imigracijos masto prognozes. O.J.Anfindsenas pareiškė, kad iki šio šimtmečio pabaigos norvegai savo šalyje gali tapti etnine mažuma.
Tačiau teismo pirmininkė Wenche Elizabeth Arntzen galiausiai jį nutraukė, paprašiusi nenukrypti nuo nagrinėjamos bylos klausimų.
A.B.Breiviko bylos nagrinėjimas turėtų baigtis birželio 22 dieną, o antradienį Oslo teismas pareiškė, kad penkių teisėjų kolegija tikriausiai pateiks savo nutartį liepos 20 arba rugpjūčio 24 dieną.