Jis taip pat pažadėjo, kad bus glaudžiai bendradarbiaujama su Jungtinėmis Valstijomis siekiant užtikrinti taiką regione.
Sh. Abe apkaltino Seulą, kad šis netesi ankstesnių pažadų. Karinis susitarimas įsigaliojo 2016 metais.
„Toliau glaudžiai koordinuosime savo veiksmus su Jungtinėmis Valstijomis, siekdami užtikrinti regiono taiką ir gerovę, taip pat Japonijos saugumą“, – sakė vyriausybės vadovas prieš išvykdamas į Prancūziją dalyvauti Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikime.
Pietų Korėja išvakarėse paskelbė nutraukianti su Japonija sudarytą paktą dėl dalijimosi žvalgybos informacija, tarp abiejų šalių įsiplieskus aštriam prekybos ginčui.
Pietų Korėjos prezidentūra pareiškė nusprendusi nutraukti žvalgybos susitarimą, nes dėl Japonijos neseniai priimto sprendimo pažeminti Pietų Korėjos prekybinį statusą esą „smarkiai“ pakito abiejų šalių bendradarbiavimo formatas saugumo srityje.
Seulas apkaltino Japoniją, kad ji naudojasi prekyba kaip baudžiamąja priemone atskirame šalių ginče, susijusiame su 1910–1945 metų brutaliu Japonijos kolonijiniu valdymu Korėjos pusiasalyje. Tokijas tai kategoriškai neigia.
Japonija seniai laikosi pozicijos, kad visi klausimai, susiję su kompensacijomis už karo laikų žalą, buvo išspręsti, kai šalys pagal 1965 metų sutartį normalizavo santykius.
Tačiau Pietų Korėjos Aukščiausiasis Teismas praėjusiais metais nusprendė, kad sutartis neapima asmenų teisių siekti reparacijų, ir nurodė išmokėti kompensacijas už priverstinį darbą Japonijos kolonijinio valdymo laikotarpiu.
Pietų Korėjos sprendimas nutraukti dalijimosi žvalgybine informacija paktą daugeliui buvo netikėtas ir atspindi ryškų dvišalių santykių pablogėjimą.
Jungtinės Valstijos tiek Pietų Korėją, tiek Japoniją laiko svarbia sąjungininke Azijoje. Pentagonas išreiškė „didžiulį susirūpinimą ir nusivylimą“ dėl pakto žlugimo.
Nors netrūksta ženklų, liudijančių apie draugiškus santykius tarp abiejų tautų, įskaitant Pietų Korėjos popmuzikos (K-pop) populiarumą Japonijoje ir japonų animacijos populiarumą Pietų Korėjoje, šalių santykių istorija persmelkta priešiškumo.
„Sunki istorijos našta veikia dabartinius santykius“, – sakė Stanfordo universiteto tarptautinės politikos lektorius Danielis Sneideris ir pridūrė, kad poveikis gali persiduoti kartoms, nesusidūrusioms su kolonijine ir karo meto praeitimi.
Anot D. Sneiderio, panašiai JAV žmonių pilietinę sąmonę tebeveikia Amerikos pilietinio karo palikimas.
„Korėja, žinoma, tuo požiūriu buvo istorinė aplinkinių valstybių auka. Tai įkalta korėjiečių istorinėje atmintyje. Tai rašoma mokyklų programose, tuo persmelkta jų populiarioji kultūra“, – pridūrė D. Sneideris.
„Jie turi šį viktimizacijos naratyvą, ir Japonijai neabejotinai tenka pirmoji sąrašo vieta“, – kalbėjo jis.
Tarpkultūrinės komunikacijos ekspertas ir universiteto profesorius iš Tokijo Koichi Ishizaka pasisakė už glaudesnį dialogą ir pažymėjo, kad Sh. Abe veikiausiai tikisi, kad griežta retorika Pietų Korėjos atžvilgiu padės jam pelnyti daugiau rinkėjų simpatijų.
„Atmosfera kaista. Kol kas nematyti, kas padėtų sustabdyti aštrėjantį konfliktą“, – sakė jis.
„Nuoširdus tautų bendravimas žada šviesesnį rytojų, tačiau tam kenkia politika“, – pridūrė K. Ishizaka.
Liberalių pažiūrų Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas pareiškė, kad jo šalis „daugiau niekada nebenusileis“ Japonijai. Tačiau vėliau jis sušvelnino toną ir sakė norįs kalbėtis su Tokiju.
Pietų Korėjos gyventojai dalyvavo didžiulėse demonstracijose ir pradėjo boikotuoti japoniškus produktus.
Ekonominės žalos gali neišvengti abi šalys, tačiau Pietų Korėjai ji, tikėtina, bus didesnė. Didžiosios Pietų Korėjos gamintojos, tarp jų „Samsung“, yra smarkiai priklausomos nuo medžiagų ir komponentų importo iš Japonijos.