Turkijos premjeras pateikė naują pasiūlymą
Turkijos ministras pirmininkas viršūnių susitikime Briuselyje pirmadienį pateikė naują pasiūlymą migrantų krizei spręsti, dėl to tenka pratęsti ES šalių vadovų susitikimą, sakė pareigūnai.
„Yra naujas pasiūlymas. Mes mėginame atverti kelią šiam procesui spręsti, štai kodėl yra naujas pasiūlymas“, – sakė ministro pirmininko Ahmeto Davutoglu atstovas žurnalistams.
Jis atsisakė atskleisti to naujojo siūlymo detalių, bet pridūrė: „Mes esame čia ne vien tik dėl migrantų. Žinoma, Turkijos priėmimo į ES procesas taip pat yra svarstytinas čia“.
„Mūsų partnerių ketinimai geri, ir mūsų ketinimai yra geri, ir mes visi norime tai spręsti. Norime rasti bendrą pagrindą“, – pridūrė jis.
„Davutoglu per pietus pateikė kai kurių naujų minčių ir naujų pasiūlymų. ES 28 vadovai vėl susirinks į darbo posėdį aptarti naujų minčių – tam prireiks šiek tiek laiko, – sakė vienas šaltinis. - Vėliau numatyta vakarienė kartu su Davutoglu“.
Turkija prašo papildomų 3 mlrd. eurų pabėgėliams
Turkija prašo dar 3 mlrd. eurų pabėgėlių krizei įveikti, pranešė Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas.
Pasak jo tiek lėšų Turkija norėtų gauti iš Europos Sąjungos papildomai, kad galėtų susidoroti su pabėgėlių krize, kai ES lyderiai prašo Ankaros, jog ši imtųsi priemonių prieš migrantų kėlimąsi per Egėjo jūrą.
Diplomatai dar pažymi, kad ES šalių vadovams pirmadienio susitikime Turkija pateikė prašymą paspartinti vizų išdavimo liberalizavimą ir geresnes sąlygas derybose dėl narystės Bendrijoje.
Turkija dar siekia susitarimo, pagal kurį ji galėtų iš Graikijos sugrąžintus pabėgėlius siųsti toliau į Europą.
Europos Parlamento pirmininkas M. Schulzas sako, kad „Turkijos prašymas papildomų pinigų – 3 milijardų eurų, yra aptariamas, svarstomas“.
Dėmesys D. Grybauskaitės „Twitter“ žinutei
Pasaulio žiniasklaida atkreipė dėmesį į Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės paskelbtą žinutę socialiniame tinkle „Twitter“. „Migrantai juda greičiau nei mes veikiame“, – anglų kalba paskelbė Lietuvos vadovė.
BBC atkreipė dėmesį į šį pranešimą per Briuselio susitikimo aptarimą tiesioginiame eteryje. „Tai labai taiklus pastebėjimas“, – sakė pasaulinio transliuotojo pranešėjas.
„Vėluojame. Pabėgėliai juda greičiau, nei mes priimame sprendimus. Tai nėra geras požymis, nes mes kartojame tas pačias klaidas nuo vienos Tarybos (Europos Vadovų Tarybos susirinkimo – LRT.lt) iki kitos Tarybos. (...)nelegaliems ekonominiams migrantams, kurie ieško tik geresnio gyvenimo, kol kas Europa užsidaro“, – Briuselyje teigė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Apie Turkijos reikalavimus ji pasisakė taip: „Aišku, kai kurie jos prašymai yra suprantami, kai kurie – gal pernelyg ankstyvi, pavyzdžiui, bevizis režimas. Turkija dar nėra atlikusi vos ne pusės namų darbų. Taigi, kalbėsimės, o spaudimo ir šantažo abi pusės neturėtų naudoti – turime sutarti.“
Susikirto dėl Balkanų maršruto
„Negali būti, kad kažkas bus uždaryta“, – pareiškė ji, atvykdama į susitikimą Briuselyje.
Taip A. Merkel paprieštaravo formuluotei baigiamojo susitikimo dokumento projekte, kuriame teigiama, kad Balkanų maršrutas pabėgėliams iš Sirijos „uždarytas“, informuoja agentūra AFP.
„Aš nemanau, kad tai bus viršūnių susitikimas, kuriame bus uždaromos durys, – sakė ir Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas. – Aš tikiuosi, kad mes rasime protingus ir humanitarinius sprendimus padėti pabėgėliams, kuriems skubiai reikia mūsų apsaugos“.
Austrijos federalinis kancleris Werneris Faymannas tuo tarpu tikisi aiškaus signalo dėl pabėgėlių maršruto uždarymo. „Turi būti aišku: Balkanų maršrutas yra uždarytas, ir visi kiti taip pat“, – kalbėjo jis Briuselyje. Anot jo, žmonių kontrabandininkams negali būti palikta jokių šansų.
A. Merkel dar kartą pabrėžė tris susitikimo stulpus: pirmiausiai, būtina kovoti su pabėgėlių srautų priežastimis. Antra, turi būti mažinamas nelegaliai atvykstančių pabėgėlių skaičius. Be to, derybose su Turkija turi būti pasiekta, kad nelegali migracija pirmiausiai liautųsi per jūrinę sieną.
Turkijos prezidentas kritikuoja ES
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį sukritikavo Europos Sąjungą (ES), kad ši keturis mėnesius atidėlioja žadėtų 3 mlrd. eurų pabėgėliams išmokėjimą. Dėl finansinės pagalbos susitarta lapkričio mėnesį, informuoja „EUbusiness“.
„Šalies ministras pirmininkas šiuo metu lankosi Briuselyje. Tikiuosi, kad jis grįš su pinigais“, – sakė prezidentas.
ES susitarė su Turkija, kad šalis bendradarbiaus kovoje su didžiausia nuo Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių krize mainais į 3 mlrd. eurų finansinę pagalbą Turkijai.
Tačiau pinigai vis dar neskirti. Šiuo metu Briuselyje derybose dalyvaujančio Turkijos premjero Ahmeto Davutoglu pagrindinė užduotis – gauti žadėtas lėšas.
Anot R. T. Erdogano, Turkija, kuri šiuo metu yra priėmusi 2,7 mln. pabėgėlių, yra niekuo dėta, kad Sirijos karo pabėgėliai naudojasi šalies pakrante kaip tramplinu pasiekti Sąjungą.
„Jie sako: neleiskite pabėgėliams atvykti. Gerai, bet tai ne mes juos siunčiame. Pabėgėliai atvyksta jūra ir, nelaimei, daug iš jų žūva“, – kalbėjo Turkijos prezidentas.
Prezidentas teigė, kad Turkijos pakrantės sargyba iš jūros išgelbėjo apie 100 tūkst. pabėgėlių ir pašiepė šalies kaimynes dėl jų pastangų gelbėti migrantus.
ES lyderiai nesutaria dėl migrantų kelio uždarymo
Į dvi stovyklas susiskirstę ES lyderiai ginčijosi dėl ketinimų uždaryti vadinamąjį migrantų kelią per Balkanus pirmadienį vykusiame viršūnių susitikime su Turkijos ministru pirmininku, ragindami Ankarą sutikti su masiniu ekonominių migrantų deportavimu.
Paskutinę minutę Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris pareiškė, kad siūlymas uždaryti migrantų kelią turi būti išbrauktas iš Briuselio viršūnių susitikimo baigiamojo pareiškimo teksto, sakė šaltiniai naujienų agentūrai AFP.
Tai dar labiau paryškina nesutarimus 28 valstybių Bendrijoje, kuri siekia sutvirtinti savo pozicijas, Senąjį žemyną užgriuvus didžiausiai pabėgėlių krizei po Antrojo pasaulinio karo.
Nuo 2015 metų pradžios į Europą atvyko daugiau nei 1 mln. pabėgėlių ir migrantų. Daugiausia jų atvyko į Graikiją per Turkiją, dar beveik 4 tūkst. žmonių žuvo bandydami perplaukti Viduržemio jūrą.
„Kalbant apie tai, kaip mes galime sumažinti pabėgėlių skaičių ne tik kai kuriose šalyse, bet visose, taip pat ir Graikijoje, negalima kalbėti apie tai, kad reikia ką nors uždaryti. Mes turime rasti tvarų sprendimą su Turkija“, – A.Merkel sakė žurnalistams, atvykusi į Briuselį.
ES pagrindinė geresnio gyvenimo ieškančių migrantų našta tenka Graikijai ir Turkijai – į kurias atvyksta daugiausia migrantų, toliau per Balkanų šalis keliaujančių į turtingesnę Vokietiją ir Skandinavijos šalis.
Praėjusį mėnesį Austrija netikėtai paskelbė per parą priimsianti ne daugiau kaip 80 prieglobsčio prašymų, taip pat apribojo prieglobsčio kaimyninėje šalyje ieškančių žmonių tranzitą iki 3200 asmenų per parą. Reaguodamos Balkanų šalys taip pat ėmėsi riboti į jas patenkančių migrantų skaičių, todėl prie Graikijos ir ES nepriklausančios Makedonijos sienos susitelkė tūkstančiai žmonių.
Kelias dabar uždarytas
Merkel, kuri savo šalyje kritikuojama dėl paskelbtos atvirų durų pabėgėliams politikos, ir J.C.Junckeris nepritarė pareiškimo projektui, kurį sekmadienį patvirtino ES ambasadoriai ir kuriame sakoma, kad „nereguliarus migrantų srautas vakarų Balkanų keliu baigiasi. Kelias yra uždaromas“.
Šis projektas privertė susirūpinti, kad apsukrūs žmonių kontrabandininkai gali bandyti apeiti ES sudarytas kliūtis ir savo darbui pasirinkti kitus kelius, kurie, pasak ekspertų, galėtų eiti per Bulgariją arba Albaniją.
Migrantų srauto sumažinimas Briuseliui yra dalis plano, pagal kurį iki metų pabaigos siekiama visiškai atkurti Europos branginamą laisvo judėjimo Šengeno zoną po to, kai jai priklausančios valstybės sugrąžino sienų kontrolę.
Turkija, kurioje šiuo metu yra prisiglaudę 2,7 pabėgėlių iš Sirijos ir kuri praėjusį lapkritį su ES pasirašė susitarimą dėl migrantų srauto sumažinimo, taip pat iš Briuselio reikalauja geresnio bendradarbiavimo.
Atvykęs į ES viršūnių susitikimą Turkijos ministras pirmininkas Ahmetas Davutoglu sakė, kad jo šalis yra pasirengusi dirbti „petys petin“ su Europa sprendžiant migracijos problemą, bet taip pat vėl iškėlė klausimą dėl gana ilgai įstrigusio jos narystės Europos Sąjungoje siekio.
„Turkija pasirengusi dirbti su ES. Turkija taip pat pasirengusi būti ES nare“, – pasakė jis, atvykęs į Briuselį,
A.Davutoglu sekmadienį minėjo ketinąs su ES kolegomis aptarti pastangas per kelias savaites pradėti statyti mokyklas ir ligonines pabėgėliams, gavus tris milijardus eurų iš Bendrijos, kaip buvo sutarta lapkritį.
Didelio masto deportavimai
ES Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas savo kvietime į viršūnių susitikimą rašė, kad sėkmė labiausiai priklausys nuo Turkijos pritarimo „didelio masto“ ekonominių migrantų, neatitinkančių pabėgėlio kategorijos, deportavimui iš Graikijos.
Sirai, kurių yra daugiausia tarp 1,13 milijono atvykusiųjų į Europą per 14 mėnesių, laikomi tikrais pabėgėliais, kuriuos būtina priimti pagal tarptautinę teisę.
Nors ir esama pažangos įgyvendinant lapkričio sutartį su Turkija, anot ES, vis dar per daug žmonių vyksta iš Turkijos į Graikiją – vasarį per dieną jų atvykdavo beveik po 2 000.
Viena iš viršūnių susitikimo šeimininkių, Olandija pareiškė, kad Bendrija turi spausti Turkiją ne tik mažinti kitų nei sirai migrantų srautą, bet ir pačių karo nuskriaustų sirų.
„Labai svarbu Turkijai, pirmiausia, sugrąžinti atgal ne sirus, bet to nepakanka“, – sakė Olandijos ministras pirmininkas Markas Rutte, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai.
„Galiausia, norėtume nulinio ir Sirijos pabėgėlių srauto“, – pridūrė jis.
Tačiau Graikijos ministras pirmininkas Alexis Tsipras, kuris yra sakęs neleisiąs, kad jo šalis taptų „pabėgėlių sandėliu“, pirmadienį vėl ragino ES nares laikytis susitarimo dėl tūkstančių pabėgėlių perkėlimo.
„Susitarimai, kurių mes nesilaikome, nėra susitarimai iš viso, – sakė jis. – Taigi, dabar yra sunki padėtis, kurią mes turime spręsti“.
Pernai rugsėjį Bendrija pritarė schemai, pagal kurią 160 tūkst. prieglobsčio prašytojų būtų perkelta iš Graikijos ir Italijos, net iš tikrųjų lig šio perkelti tik 872, rodo naujausi ES skelbiami duomenys.
Vengrija ir Kroatija ruošiasi vėl atidaryti geležinkelio sienos perėjas
Vengrijos ir Kroatijos vidaus reikalų ministrai pranešė, kad vėl atidarys tris geležinkelio sienos perėjas, kurios buvo uždarytos pernai, siekiant sustabdyti pabėgėlių ir migrantų srautą į Vengriją,
Vengrijos vidaus reikalų ministras Sandoras Pinteris ir jo Kroatijos kolega Vlahas Orepičius sakė, kad pirmadienį bus vėl atidaryti Murakešresturo-Kotoribos, Djekenešo-Koprivnicos ir Madjarbojo-Beli Manastiro sienos perėjimo punktai.
Jie buvo uždaryti, kai Vengrija pastatė užtvarą prie Kroatijos ir Serbijos sienos, nukreipdama migrantų srautą per Slovėniją ir Austriją.
Užtvara padėjo apsaugoti Vengriją nuo daugybės migrantų, vykstančių į Vokietiją ir kitas turtingesnes ES šalis, tačiau pastarosiomis savaitėmis labai padaugėjo prie Serbijos sienos vengrų pareigūnų sulaikomų migrantų – praėjusį penktadienį policijos pareigūnai sulaikė 248 asmenis.
Per patį pabėgėlių krizės įkarštį rugsėjo ir spalio mėnesiais į Vengriją atvykdavo po 6–10 tūkst. migrantų per parą.