„Visuotinės pilietinės teisės yra glaudžiai susijusios su Europa ir jos istorija kaip Europos Sąjungos sukūrimo varomoji jėga“, – sakė ji.
„Jeigu Europa neišspręs pabėgėlių klausimo, jeigu šis glaudus ryšys su visuotinėmis pilietinėmis teisėmis bus nutrauktas, tai jau nebebus Europa, kokios mes norėjome“, – sakė A.Merkel, ragindama kitas ES nares priimti deramą dalį prieglobsčio prašytojų.
„Europai kaip visumai reikia judėti. Šalys narės privalo pasidalinti atsakomybę (priimti) prieglobsčio prašytojus“, – A.Merkel kalbėjo užsienio žurnalistams Berlyne.
Vokietija šiemet ruošiasi priimti 800 tūkst. prieglobsčio prašytojų – keturis kartus daugiau nei 2014 metais ir daugiau nei bet kuri kita ES šalis.
A.Merkel sakė esanti įsitikinusi, kad Europa išlaikys šį išbandymą, prisimindama ankstesnius iššūkius, tokius kaip 2008 metų bankų krizė, taip pat ir problemas, kurias turėjo įveikti Vokietija nuo šalies susijungimo iki dabartinio branduolinių reaktorių atsisakymo.
Labai padaugėjus nusikaltimų iš neapykantos ir išpuolių prieš pabėgėlių centrus Vokietijoje, ji pažadėjo, kad „visa įstatymo galia“ bus taikoma tiems, kurie įžeidinėja, užpuldinėja atvykėlius arba padeginėja jų centrus.
„Tiems, kurie abejoja kitų žmonių orumu, bus taikoma nulinė tolerancija“, – pridūrė ji.
„Mes niekada nenusigręšime nuo tų, kuriems reikia apsaugos“, sako ES komisaras
„Mes niekada nenusigręšime nuo tų, kuriems reikia apsaugos“, – pirmadienį lankydamasis Prancūzijos šiauriniame Kalė uoste pareiškė Europos Komisijos pirmasis vicepirmininkas Fransas Timmermansas.
Jis taip pat sakė, kad Briuselis papildomai skirs 5 mln. eurų Prancūzijai, siekdamas jai padėti susitvarkyti su tūkstančiais į Didžiąją Britaniją ketinančių patekti migrantų ir pabėgėlių, gyvenančių vargingomis sąlygomis Kalė apylinkėse.
Kartu su eurokomisaru į uostą atvykęs šalies ministras pirmininkas Manuelis Vallsas pareiškė, kad tvarkytis su milžiniška migrantų banga dabar padeda per mažai ES šalių, ir iškėlė pasienio apsaugos pareigūnų dislokavimo prie ES išorinių sienų klausimą.
„Per daug šalių atsisako atlikti savo vaidmenį. Tai neatitinka Europos dvasios ir mes negalime su tuo taikstytis“, – sakė jis savo pareiškime Kalė uoste.
„Mes turime apmąstyti Europos sienų apsaugą, ypač krizės zonose, nes Šengenas yra ne tik vidinių sienų panaikinimas. Tai taip pat yra išorinių sienų stiprinimas“, – sakė jis, kalbėdamas apie laisvo judėjimo zoną.
ES išorės sienų valdymo agentūra „Frontex“ turi pasienio apsaugos pareigūnų būrius, kurie paprastai dislokuojami tik laikinoms misijoms.
M.Vallsas pakartojo kelių ES lyderių raginimą sudaryti vadinamųjų „saugių“ šalių, kurių piliečiai negalėtų prašyti prieglobsčio ES, sąrašą.
Jis pabandė atkalbėti migrantus nuo ketinimų vykti į Kalė, pareikšdamas, kad prie uosto ir Eurotunelio saugumas yra „gerokai sustiprintas“.
„Atvykti į Kalė, reiškia atsidurti aklavietėje“, – sakė jis.
Briuselyje rugsėjo 14 dieną rengiamas ES vidaus reikalų ministrų susitikimas, kuriame bus siekiama „sustiprinti Europos atsaką“ į migrantų keliamą iššūkį.