Prieš G20 viršūnių susitikimą Australijoje, A. Merkel nusprendė pasikalbėti su V. Putinu akis į akį, be įprasto būrio vertėjų ir padėjėjų.

Kanclerė nebeketino ginčytis su Rusijos prezidentu dėl virtinės netęsiamų pažadų, o ketino paprašyti aiškiai išdėstyti, ko jis nori iš Ukrainos ir kitų buvusių Sovietų Sąjungos šalių, kurią Kremlius pradėjo atakuoti propaganda.

Lapkričio 15 d. 22 val. už daugybės tūkstančių kilometrų nuo Rytų Ukrainoje eskaluojamos prievartos, dviejų šalių lyderiai susitiko aštuntajame Brisbano „Hilton“ viešbučio aukšte. Tačiau susitikimas nevyko taip, kaip planuota.

Beveik keturias valandas A. Merkel – prie kurios apie vidurnaktį prisijungė naujasis Europos Komisijos prezidentas Jeanas-Claude‘as Junckeris – bandė priversti buvusį KGB agentą, laisvai kalbantį vokiškai, nusimesti šarvus ir aiškiai išdėstyti, kokie jo ketinimai.

Tačiau kanclerė iš V. Putino išgirdo vien neigimus ir išsisukinėjimą – tai, ką ji girdėjo jau ne vieną mėnesį.

„Jis dvelkė šalčiu, – pasakė vienas oficialus pareigūnas apie susitikimą. – V. Putinas nugrimzdo į save ir nebegali išeiti.“

Susitikimas Brisbane ir atskiras susitikimas Milane, įvykęs prieš mėnesį – kuriame V. Putinas pateikė daug pažadų apie Rusijos taktiką Rytų Ukrainoje, ir kurie, oficialių Vokietijos atstovų teigimu, jau po kelių dienų buvo sulaužyti – dar labiau pagilino Berlyno nusivylimą. A. Merkel pateko į diplomatinę aklavietę su V. Putinu.

Nuo vasario mėn., kai kilus protestams Maidano aikštėje, prorusiškasis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pabėgo iš Kijevo, Vokietija ėmėsi vadovauti deryboms su V. Putinu, siekdama įtikinti jį bendradarbiauti su Vakarais.

A. Merkel daugiau nei trisdešimt kartų kalbėjosi su juo telefonu. Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris, priklausantis Vokietijos socialdemokratų partijai (SDP), kuri tradiciškai palankiai vertina Rusiją, skyrė begalę laiko siekdamas konflikto sprendimo derybų būdu.

O dabar, pasak oficialių Vokietijos pareigūnų, jie nebeturi idėjų, kaip galėtų paveikti Rusijos vadovą. Komunikacijos su V. Putinu kanalai liks atviri, bet Berlynas ruošiasi ilgai aklavietei, panašiai į Šaltąjį karą.

„Manau, mums derėtų pasiruošti užsitęsusiam konfliktui, kuriame Rusija naudos visas turimas priemones“, – pasakė Norbertas Roettgenas, Bundestago užsienio reikalų komiteto pirmininkas, Angelos Merkel Krikščionių demokratų partijos narys.

„Iš esmės mums teliko laukti, – pasakė kitas vokiečių pareigūnas, kuris pageidavo likti anonimu. – Mes tegalime stebėti konfliktą Rytų Ukrainoje ir būti pasirengę reaguoti į prievartą.“

Oficialūs vokiečių pareigūnai pripažįsta, kad šiuo metu jų strategija apsiriboja neigiamų pasekmių mažinimu „trijuose frontuose“.

1. Kijeve Berlynas stengiasi, kad nestiprėtų prezidento Petro Porošenkos ir premjero Arsenijaus Jaceniuko nesutarimai.

2. Priešinimasis „masinei propagandos kampanijai“ (kaip formuluoja vokiečių valdininkai), kurią vykdydamas Kremlius įtikinėja Rusijos šalininkus Vokietijoje atsisakyti griežtos linijos, kurią taiko A. Merkel ir Vašingtonas.

3. „Rusijos pastangos užkariauti visų simpatijas savo žavesiu gali gerokai apsunkinti trečią svarbią vokiečių diplomatijos užduotį – išsaugoti vieningą ES narių poziciją sankcijų atžvilgiu“, – rašo leidinys.