Tokio skandalo Eurazijos Sąjungos viršūnių susitikimuose dar nebuvo. Šį kartą susitikimas vyko Sankt Peterburge, ir pagrindinis darbotvarkės klausimas buvo Muitinės kodekso – pagrindinio dokumento, reglamentuojančio su muitais susijusius teisinius santykius Sąjungos teritorijoje – pasirašymas. Buvo planuotas iškilmingas renginys (dokumentas buvo rengiamas kelerius metus, ir visos pagrindinės nuostatos buvo suderintos), tačiau viskas įvyko visai kitaip.

Iš pradžių kodeksą pasirašė tik trys šalys iš penkių – Rusija, Kazachstanas ir Armėnija, o Kirgizija atsisakė jį pasirašyti. Pastarosios prezidentas Almazbekas Atambajevas pareiškė, kad Eurazijos Ekonominės Sąjungos (EES) šalių santykiuose „kartais vyrauja“ neigiami momentai, o tai turi neigiamos įtakos jo šalies integracijai.

Vėliau vis dėlto A. Atambajevas kodeksą pasirašė, tačiau nepasirašė pareiškimo dėl bendros užsienio ekonominės veiklos. Tikimasi, kad EES Muitinės kodeksas įsigalios 2017 metų liepos 1 d. O praėjus metams po naujojo kodekso įsigaliojimo, 2018-aisiais metais, pamažu bus pradėtas mažinti neapmuitinto prekių įvežimo iš užsienietiškų internetinių parduotuvių į EES šalis slenkstis.

Aleksandras Lukašenka

A. Lukašenka buvo labai užsiėmęs

Taigi, keturios iš penkių EES narių pavirtino Muitinės kodeksą. Tačiau pagrindinį smūgį Eurazijos integracijai sudavė A. Lukašenka. Jis demonstratyviai neatvyko į viršūnių susitikimą ir pasiliko Minske.

Jis buvo labai užsiėmęs susitikime „dėl piliečių saugumo užtikrinimo šventiniu laikotarpiu“. Oficialaus paaiškinimo iš A. Lukašenkos taip ir nebuvo gauta. O aiškintis teko susitikimą rengusiai šaliai. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad A. Lukašenkos neatvykimas „nepakenks esminių klausimų, susijusių su integracija, svarstymui.“

Jis pridūrė, kad visi dokumentai anksčiau jau buvo galutinai suderinti ir kad galutinis paketas bus tiesiog nusiųstas į Minską, kad „Aleksandras Grigorevičius galėtų juos ten pasirašyti“.

Taip jau ne kartą anksčiau buvo įvykę mainais į eilinę preferencijų iš Rusijos porciją. Šiuo atveju kalbama apie rusiškos naftos ir dujų tiekimą Baltarusijai. Minskas mano, kad sąžininga kaina už rusiškas dujas yra 73 JAV doleriai (69 Eur) už tūkstantį kubinių metrų. Minskas sako, kad dėl aukštos dujų kainos baltarusiškos prekės tampa nekonkurencingos Rusijos rinkoje, o tai prieštarauja Rusijos ir Baltarusijos sąjunginės valstybės bei EES principams.

Taigi, keturios iš penkių EES narių pavirtino Muitinės kodeksą. Tačiau pagrindinį smūgį Eurazijos integracijai sudavė A. Lukašenka. Jis demonstratyviai neatvyko į viršūnių susitikimą ir pasiliko Minske.

Rusija su tuo nesutinka ir remiasi dabartine sutartimi, kurioje numatyta 132 JAV dolerių (126 Eur) už tūkstantį kubinių metrų kaina. Tačiau Baltarusija ir toliau moka už dujas mažiau, ir dėl to Rusijai įsiskolino 340 mln. JAV dolerių (325 mln. Eur).

Su dujų klausimu susijęs ir naftos tiekimas Baltarusijai, kur ji perdirbama. Trečiąjį šių metų ketvirtį Rusija sumažino naftos tiekimą Baltarusijai. O ketvirtąjį ketvirtį numatoma tiekimo apimtis dar labiau sumažinti. Baltarusija paskaičiavo, kad toks sumažinimas net gali sumažinti jos bendrąjį vidaus produktą.

Be to, Rusijos federalinės veterinarinės ir fitosanitarinės priežiūros tarnybos vadovas Sergejus Dankvertas Baltarusijai pateikė dvi pretenzijas: šalis vykdo draudžiamos produkcijos pereksportavimą bei tiekia Rusijai ne itin kokybišką pieną.

Tad nenuostabu, kad šį kartą A. Lukašenka pranoko save ir neatvyko į viršūnių susitikimą, tad nepadėjo parašo po Muitinės kodeksu.

„A. Lukašenkos pretenzijos yra neišvengiamos, nes Baltarusijos lyderis puikiai suvokia savo pranašumą: jo šalis ribojasi su Europos Sąjunga, su NATO šalimis ir problematiškąja Ukraina“, – sako Tarptautinio politinės ekspertizės instituto direktorius Jevgenijus Minčenka.

Nepatekinti visi

Ekspertų teigimu, kiekviena iš EES narių turi savo pretenzijų Rusijai ir apskritai EES idėjai, nors ne kiekviena jų yra tokia priklausoma nuo Maskvos malonės kaip Baltarusija. Mažiausiai pretenzijų EES turi Armėnija.

Tačiau ne viskas taip paprasta Kirgizijos atveju. Šios šalies įstojimas į EES buvo atidedamas penkis kartus. Kol šaliai vadovavo Roza Otunbajeva, šalis suartėjo su Europos Sąjunga. O nuo 2011 metų šaliai vadovauja A. Atamabajevas, labiau simpatizuojantis EES, tačiau ir šiuo atveju yra nesutarimų.

5,5 mln. gyventojų turinti Kirgizija daugiausia gyvena iš kiniškų prekių pereksportavimo, kuris kasmet šaliai duoda 10 mlrd. JAV dolerių (9,57 mlrd. Eur). Biškeko priemiestyje veikia didžiausias Vidurio Azijoje didmeninės prekybos turgus. Čia pačios mažiausios drabužių ir avalynės kainos visoje posovietinėje erdvėje. Pigiau – tik Kinijoje, iš kur čia viskas ir vežamas milžiniškais kiekiais. Mažas kainas užtikrinti pirmiausia padeda labai maži muitai tarp Kirgizijos ir Kinijos.

Kinijos veiksnys turi įtakos ir Rusijos santykiams su Kazachstanu. Pastarojo prezidentas Nursultanas Nazarbajevas nuolaidesnis už A. Lukašenką. Jam iš tiesų ir priskiriama EES autorystę. Tačiau jam nerimą kelia ir tai, kad Kazachstanas, kaip EES narė, gali netekti dalies suvereniteto.

Astanai narystė Muitų sąjungoje atneš daugiau žalos, nei naudos, dar 2013 metais guodėsi N. Nazarbajevas. Apsunkinamas kazachiškų maisto produktų, ypač mėsos ir jos produktų, tiekimas Rusijos rinkai, nėra laisvo elektros energijos, apribotos galimybės elektros energijos tranzitui, vardijo Kazachstano prezidentas.