Karas Ukrainoje, iš kurio šeimoms sugrąžinami karstai, nuolatinė korupcija, nacionalinės valiutos krizė, ekonomikos sąstingis ir atstumtojo vaidmuo pasaulio viršūnių susitikimuose – ar to pakanka, kad būtų sužlugdytas valstybės vadovo populiarumas?
Vladimiras Putinas
© Reuters/Scanpix

Taip, tačiau tikrai ne Rusijos prezidento Vladimiro Putino atveju. Lapkričio 27 d. paviešinto tyrimo rezultatai rodo, kad šiuo metu V. Putiną palaiko 85 proc. šios šalies gyventojų. Šių metų spalio mėn. palaikiusiųjų buvo 88 proc., o tai prilygsta 2008 m. užfiksuotiems duomenims, rašo „The Telegraph“.

Taigi kodėl V. Putino palaikymas Rusijoje toks aukštas, praėjus 14 metų po to, kai jis pirmą kartą įžengė į Kremlių?

Štai septynios priežastys, paaiškinančios šį V. Putino fenomeną.

Karo nauda

Viešosios nuomonės tyrimų organizacijos „Levada Centre“, nesusijusios su Rusijos valdžios struktūromis, atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad V. Putino populiarumas šokteli į viršų tada, kai jis imasi sprendimų priėmimo ir veiksmų, panaudojant jėgą.

V. Putino populiarumo pikas buvo pasiektas 2008 m. rugsėjo mėn. – 88 proc. Tada rekordas užfiksuotas po penkias dienas trukusio karo Gruzijoje. Tuo metu V. Putinas ėjo Rusijos premjero pareigas, o Rusijos prezidentu buvo V. Putino patikėtinis – Dmitrijus Medvedevas.

Dar ankstesnis V. Putino populiarumo pikas buvo pasiektas 2000 m. sausio mėn., pirmosios V. Putino prezidentavimo kadencijos metu. Tada 84 proc. apklaustųjų pritarė jų šalies vadovo sprendimui siųsti Rusijos kariuomenę į separatistinę Čečėniją.

Iki 2013 m. pabaigos V. Putino populiarumas nuolatos mažėjo ir buvo kritęs iki dar neregėtų žemumų – 61 proc. Vis dėlto nuo šių metų vasario mėn. surengtų Sočio olimpinių žaidynių jo reitingai pradėjo kilti: įveiktas 80 proc. palaikymo slenkstis, o pavasarį Rusijai užėmus Krymą palaikančiųjų skaičius augo ir toliau. V. Putinui pavyko sėkmingai kelti reitingus šių metų vasarą ir rudenį remiant prorusiškus separatistus Rytų Ukrainos taip vadinamosiose Donecko ir Luhansko liaudies respublikose.

Krymas – mūsų“

Krymas vertas ypatingo dėmesio. Daugelio rusų manymu, Krymas – tai nacionalinio pasididžiavimo ir šlovės vieta. Caristinės Rusijos karinės pajėgos XIX a. Kryme įveikė britų, prancūzų ir turkų pajėgas, o Sovietų Sąjungos kariai 250 dienų 1941-1942 m. vokiečius prie Sevastopolio laikė apsuptyje.

Sovietų Sąjungos Komunistų partijos generalinis sekretorius Nikita Chruščiovas atskyrė Krymą nuo Rusijos ir atidavė jį Ukrainai 1954 m. pagal TSRS vidinius teritorijų paskirstymus.

Nuo to laiko Rusijos nacionalistai trokšta susigrąžinti Krymą. Šių metų kovo mėn. tinkamas laikas pagaliau atėjo. V. Putinas nusiuntė į Krymo pusiasalį karius, kai provakarietiški demonstrantai nuvertė buvusį į Rusijai palankų Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių. Surengtas abejonių keliantis referendumas, per kurį Krymo gyventojai nubalsavo už atsiskyrimą nuo Ukrainos ir prisijungimą prie Rusijos. V. Putinas patvirtino šių neteisėtų rinkimų rezultatus, virtusius tarptautine gėda.

Rusai aktyviai palaikė šį sprendimą. Viešosios nuomonės tyrimų organizacijos „Levada Centre“ spalio mėn. atliktas tyrimas parodė, kad 86 proc. rusų palaiko sprendimą dėl Krymo užėmimo.

Kremlius teigia, kad šis sprendimas – tai atsakas į ne vienerius metus JAV vykdytą vienašališką nusiginklavimo politiką, užsienio valstybių demonstruojamą panieką, veidmainiavimą ir brovimąsi į Rusijos įtakos zoną. Šiuo metu viena populiariausių Rusijoje kartojamų frazių – „Krymas – mūsų“, o V. Putinas kalba apie galingą „Novorosiją“, suteikusią rusams progą didžiuotis savimi.

V. Putino tvirtovė

Kremlius vaizduoja Rusiją kaip tvirtovę, apsuptą piktų užsieniečių, o Vakarų Rusijai taikomos sankcijos prisideda prie šio paveikslo formavimo.

V. Putinas vis labiau tapatinasi su valstybe.

Šių metų spalio mėn. V. Putino administracijos vadovo pavaduotojas pareiškė, kad šiuolaikinės Rusijos neįmanoma įsivaizduoti be V. Putino, o bet koks prieš jį nukreiptas puolimas prilygsta puolimui prieš visą Rusiją.

Pats V. Putinas linkęs vengti šio palyginimo, tačiau neseniai interviu kalbėjo apie labai panašius dalykus. „Jau esu sakęs, kad jaučiuosi esantis Rusijos dalis. Kalbu ne tik apie meilę šiai šaliai – bet kas gali pasakyti kad myli savo tėvynę. Mes visi ją mylime, tačiau iš tikrųjų esu mūsų šalies dalis ir negaliu nė akimirkai įsivaizduoti savęs gyvenančio už Rusijos ribų“, - kalbėjo V. Putinas.

Šis pareiškimas primena V. Putino balandžio mėn. jau išsakytą poziciją, kad „mirtis gali būti graži, jei tarnauji žmonėms – mirtis dėl savo draugų ar tėvynainių, kalbant šiuolaikiniais žodžiais“.

Garsiosios V. Putino heroiškos „Valstybė – tai aš“ frazės versija akivaizdžiai didina V. Putino populiarumą.

Brisbane vykusiame „Didžiojo dvidešimtuko“ (G20) viršūnių susitikime net ir V. Putiną kritikuojantys vadovai pajautė, kad šis V. Putino susitapatinimas – įžeidimas pačiai Rusijai.

Jokių alternatyvų

Pateikti save kaip globėjišką tautos ateities saugotoją neabejotinai lengviau atsikračius visų potencialių priešininkų.

Paklausti, kodėl remia V. Putiną, rusai dažniausiai atsako: „O ką gi daugiau mums remti?“.

Nuo tada, kai 2000 m. V. Putinas atėjo į valdžią, jo parankiniai stropiai darbuojasi ribodami, keldami bylas, diskredituodami ir visaip kitaip neutralizuodami galimus politinius oponentus.

Per 2011 ir 2012 m. vykusius masinius neramumus Rusijoje iškilo su korupcija mėginantis kovoti Aleksejus Navalnas.

Neilgai trukus A. Navalnui iškeltos abejotinos baudžiamosios bylos. Be to, jam teko atsilaikyti prieš liberalių pažiūrų jaunų Rusijos sostinės ir kitų didžiųjų šalies miestų gyventojų branduolį, nepaisant gerų Maskvos mero rinkimuose pademonstruotų rezultatų.

A. Navalnas dėl savo nacionalistinių įsitikinimų laikėsi nuošaliau nuo opozicijos lyderių, tačiau šie jo įsitikinimai nublanko V. Putinui užėmus Krymą ir įžengus į Rytų Ukrainą. A. Navalnas pripažįsta, kad, nepaisant to, kad jis nebūtų ėmęsis Krymo užėmimo, jis vis dėlto nebūtų linkęs sugrąžinti Krymo Ukrainai, jei ateitų į valdžią.

Radikalesnių pažiūrų V. Putino oponentai, tokie kaip Eduardas Limonovas, šiuo metu remia karą Donecko ir Luhansko srityse ir renka savanorius, pasirengusius ten vykti ir kovoti.

Suvaržyta žiniasklaida

Vienas galingiausių V. Putino ginklų – tai jo sugebėjimas manipuliuoti visuomenės sentimentais, pasitelkiant įtakingiausius Rusijos žiniasklaidos kanalus.

„Levada Centre“ šių metų gegužės mėn. atlikto tyrimo duomenimis, 94 proc. apklaustųjų nuomonę formuoja Rusijos valstybiniai televizijos kanalai, iš kurių rusai sužino naujienas, susijusias su Krymu ir Ukraina.

Kremlius iš dalies teisus, teigdamas, kad Vakarai informaciją pateikia per savo prizmę, tačiau valstybės remiama Rusijos žiniasklaida vienu balsu žeria V. Putinui skirtas pagyras, nacionalistinę kritiką ir atviras melagystes.

Alternatyvių balsų neįtikėtinai mažai. Prieš mėnesį V. Putinas pasirašė naują įstatymą, apribosiantį užsienio investuotojų turimų akcijų kiekį Rusijos žiniasklaidos priemonėse iki 20 proc. Šis įstatymas neabejotinai palies didžiausius nepriklausomus Rusijos leidinius „Vedomosti“ ir „Forbes Russia“, mėginančius priešintis Kremliaus kontrolei.

Viešosios nuomonės tyrimai

Viešosios nuomonės tyrimų rezultatai rodo, kad V. Putinas yra garbinamas, tačiau ar tikrai galima pasitikėti šiais tyrimais?

„Levada Centre“ visomis išgalėmis stengiasi išlikti nepriklausoma organizacija, tačiau 2013 m. prokurorai pagrasino įtraukti šį viešosios nuomonės tyrimų centrą į užsienio agentų sąrašą, į kurį pateko nevyriausybinės organizacijos, gaunančios finansavimą iš užsienio. Šios organizacijos vertinamos kaip potenciali „penktoji kolona“, atstovaujanti Vakarų valstybių interesams.

Politiniai tyrimai, atliekami telefonu šalyje, kurios gyventojai bijo atpildo už kritiką, - tai nebūtinai geriausias būdas ištirti žmonių nuomonę. Kai sakai, kad myli vadovą, renkiesi saugiausią būdą ir išvengi bausmės, jei kartais kas nors klausosi pokalbio ar žino, kas tu esi.

Vis dažniau valstybės remiama WCIOM viešosios nuomonės tyrimų organizacija pateikia mažesnį V. Putino populiarumą atspindinčius tyrimų rezultatus nei „Levada Centre“. WCIOM pateikiamais duomenimis, V. Putiną šių metų gegužės mėn. palaikė 85,9 proc. Rusijos gyventojų, o spalio mėn. palaikančiųjų buvo jau tik 62,5 proc.

Ekonomika

Nepriklausomai nuo to, mėgstate V. Putiną ar ne, gyvenimas Rusijoje nuo 2000 m., kai jis atėjo į valdžią, pastebimai pagerėjo: skurstančiųjų skaičius sumažėjo, vidutiniosios klasės atstovų padaugėjo, taip pat išaugo ir rusų perkamoji galia. Rusijos gyventojai vis dažniau renkasi atostogas geriausiuose pasaulio kurortuose.

Vis dėlto Pasaulio bankas skelbia, kad Rusija žengia į sąstingio periodą: šiais metais rublio vertė sumažėjo radikaliai, Vakarų prieš Rusiją taikomos sankcijos išstūmė Rusijos bankus iš užsienio finansų rinkų, verslo ir vartotojų pasitikėjimo rodikliai taip pat labai žemi.

Gruodžio 1 d. Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas pranešė, kad sankcijos ir mažėjančios naftos kainos kainuos Rusijai 130-140 mlrd. JAV dolerių (360-388 mlrd. litų) per metus. Per V. Putino valdymo metus Rusija mažai ką padarė tam, kad šalies ekonomika būtų diversifikuota, o iš naudingųjų iškasenų gaunamos pajamos būtų sumažintos.

Patriotiškas pasididžiavimas dėl Ukrainos nuotykio neabejotinai kuriam laikui numalšins nepasitenkinimą augančiomis maisto produktų ir paslaugų kainomis.

Visgi kas bus, kai prasidės atlyginimų ir pensijų karpymas, o žmonės liks be darbo? Tada V. Putino įvaizdžio burbulas subliukš.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Gydytojas žino, ką pakeisti, kad laimingesni būtų tiek medikai, tiek pacientai (86)

Mano Idėja Lietuvai – padaryti taip, kad pacientai , kuriems iš tikrųjų reikia...

Reketininkams pasipriešinęs kaunietis papasakojo, kaip sulaukė keršto ir bėgo iš Lietuvos namuose vyras turėjo pinigų kambarį (123)

Kai dauguma išvykusių iš Lietuvos pradeda pasakoti savo istorijas, dažniausiai sako, kad...

Orai: į šalį užsuks žiema (1)

Pirmomis savaitės dienomis rudeniškus orus keis žiemiški: sparčiai atšals, o lietų keis...

Diatlovo perėjos incidentas: kraują stingdanti mįslinga istorija (85)

1959 metų sausį 23 metų Igoris Diatlovas aštuonių jaunų Sovietų Sąjungos žygeivių grupę...

Sutrypto „Žalgirio“ treneris pratrūko žaibais: reikėtų išvaikyti pusę komandos (12)

Labai abejotina, ar fiasko rudenį patyrusio Vilniaus „Žalgirio“ kapitono tiltelį ateinantį...

Aukso amžius baigiasi: laukia kitokių degalų kainų (173)

Kilus neramumams Saudo Arabijoje – ramybės nėra ir naftos rinkoje. Ekonomistai ir degalų...

Blogiausiai dirbančiu ministru gyventojai išrinko Verygą (212)

Negebėjimas susitvarkyti su Gedimino kalno irimu – tikrai ne vienintelė priežastis, kodėl...

Žadėjo, kad dirbs ūkyje, bet pateko į sekso vergiją: emigrantės pasakoja siaubingus dalykus (133)

Vos baigusios mokyklą jos emigravo, tikėjosi pradėti dirbti ūkyje, tačiau pateko į tikrų...

Pripažino: dėl Gedimino kalno buvo gaištamas laikas (114)

21-as mėnuo – maždaug tiek laiko praėjo nuo tada, kai Gedimino kalnas akis badančiomis...

Mažeikiuose perėjoje mirtinai sužalota moteris, įtariamo vairuotojo ieško policija (25)

Sekmadienio vakarą Mažeikiuose, Žemaitijos gatvėje, perėjoje, rasta automobilio mirtinai...