Pats svarbiausias – Sirijos klausimas
Tragiškas Sirijos konfliktas tęsiasi, bandymai jį nutraukti buvo bevaisiai, pirmiausiai dėl to, kad nesutariama, koks turėtų būti Sirijos prezidento Basharo al-Assado vaidmuo taikos ar politinio sureguliavimo procese. Praėjusią savaitę Rusijos ir Irano remiamos Sirijos vyriausybinės pajėgos atsikovojo beveik visą Alepą – kažkada didžiausią Sirijos miestą, kuris dabar visiškai sugriautas per užsitęsusį karinį konfliktą.
Kitąmet pasaulyje nebus svarbesnio uždavinio, nei pasiekti taiką Sirijoje, todėl būtinas glaudus regioninis ir tarptautinis bendradarbiavimas. Gruodžio 27 dieną Rusijos ir Turkijos atstovai Maskvoje surengė susitikimą, kuriame buvo aptartas Sirijos konflikto politinis sprendimas. Didelę nuostabą, anot J. Solanos, turėtų kelti tai, kad dėl tokio susitarimo ketina derėtis būtent tos šalys, o ne JAV ir Europos Sąjunga (ES).
ES laukia iššūkiai
Vienas teigiamas šių metų įvykis – kovo mėnesį ES ir Turkijos pasirašytas susitarimas, kuriuo siekiama spręsti pabėgėlių krizę. Turkija nuo konflikto pradžios priėmė apie tris milijonus Sirijos pabėgėlių. Nors ES ir Turkijos santykiai šiuo metu nėra patys geriausi, dialogas tarp jų turi tęstis ir 2017 m., be kita ko, įvertinant ir bendrus interesus, kurie yra pagrįsti ne tik glaudžiais ekonominiais ryšiais, bet ir poreikiu spręsti pabėgėlių krizę ir drauge kovoti su terorizmu.
Kitąmet Europos politikoje vyraus „Brexito“ derybų klausimas. Kitų metų kovo mėnesį Jungtinė Karalystė greičiausiai inicijuos Lisabonos sutarties 50 straipsnį ir taip pradės išstojimo iš ES procedūrą. Šalims reikės pasiekti susitarimą, kuris leistų užtikrinti gerus ES ir Jungtinės Karalystės santykius. Tai nebus lengva, juolab kad ES derybininkai jau nustatė vos 18 mėnesių derybų laikotarpį. Daug kas dar yra neaišku, tačiau akivaizdu, kad, jei Jungtinė Karalystė norės ir toliau naudotis Europos Sąjungos bendrosios rinkos teikiamais privalumais, ji privalės užtikrinti keturias ES laisves, įskaitant laisvą darbuotojų judėjimą.
Perspėja dėl populizmo
2017 m. keliose Europos šalyse vyks visuotiniai rinkimai ir esama pavojaus, kad juose gerų rezultatų pasieks už izoliaciją ir prieš Europą pasisakantys populistiniai judėjimai. Prarasti tokią kariniu ir ekonominiu požiūriu svarbią šalį kaip Jungtinė Karalystė Europos Sąjungai yra didelis smūgis, tačiau vienos iš ES steigėjų, tokios kaip Prancūzija, praradimas būtų tikra tragedija.
Po „Brexit“ referendumo daugelio europiečių požiūris į ES pagerėjo. Tačiau tai nereiškia, kad kitąmet sumažės ES valstybių narių vyriausybėms kylančių iššūkių. Joms teks vienyti visuomenes, suskaidytas galingų pasaulinio masto procesų, tokių kaip globalizacija ir sparčios technologinės inovacijos.
„Brexit“ referendumas ir Donaldo Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose buvo ženklas, kad Vakaruose kyla populizmo banga. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad D. Trumpas į savo administraciją skiria oligarchus ir buvusius kariškius, yra pagrindo abejoti, ar jis laikysis pažado vadovauti šaliai be Vašingtono elitinių grupių pagalbos.
D. Trumpas gali pakenkti ES ir JAV santykiams
Būsimosios D. Trumpo administracijos kontūrai dar nėra iki galo aiškūs, tačiau nėra jokios abejonės, kad išrinktojo JAV prezidento neigiamas požiūris į daugiašales institucijas sukels pavojų tarptautinėms pastangoms bendradarbiauti ieškant didžiausių pasaulio problemų sprendimų. Be to, tai gali labai pakenkti JAV ir ES santykiams, mano J. Solana. Praėjusiais metais Paryžiaus klimato kaitos susitarimas ir susitarimas dėl Irano branduolinės programos buvo vilties spinduliai pasaulyje, kuriame lieka vis mažiau vietos daugiašališkam požiūriui. Ateinančiais metais tokių prošvaisčių gali būti dar mažiau.
Dabar kaip niekada būtinas dialogas, pagrįstas strateginiu pasitikėjimu tarp didžiųjų valstybių. Tačiau D. Trumpo pareiškimai, kuriais reiškiamos abejonės dėl tolesnės JAV paramos „vienos Kinijos“ politikai, gali smarkiai pakenkti dviejų didžiausių pasaulio ekonominių galybių santykiams. Be to, nepaisant kai kurių D. Trumpo komandos narių prorusiškų nuostatų, Rusijos karinė intervencija Sirijoje, veiksmai Rytų Ukrainoje ir įtariamas įsikišimas į JAV rinkimus trukdo užtikrinti strateginį pasitikėjimą JAV ir Rusijos santykiuose.
Ateinantys metai bus ypač svarbūs Europai. Ryšiai tarp ES ir JAV turi išlikti stiprūs, pagrįsti abipuse pagarba demokratijai, laisvei ir žmogaus teisėms. Po permainingų 2016 m., kai teigiamų naujienų tarptautinėje politikoje buvo nedaug, 2017 m. greičiausiai taps iššūkių ir neapibrėžtumo metais. Tačiau didžiausias neapibrėžtumas yra susijęs su tuo, ar dabar baigiasi eiliniai metai, ar vis dėlto tai geopolitinės epochos pabaiga.