Gegužės 7 dieną buvo minimos 15-osios pirmosios V. Putino inauguracijos metinės. Nuo Boriso Jelcino laikų Rusija pasikeitė neatpažįstamai, rašo žurnalistas Alecas Luhnas.
Tarptautiniame lygmenyje Rusija kenčia nuo izoliacijos, sankcijų ir, netgi galima teigti, naujo šaltojo karo. Šalies viduje – padebesius siekiantis V. Putino populiarumo reitingas, kuris ekonominės krizės akivaizdoje atrodo gana makabriškai.
„Visai nesvarbu, ar jį mėgstate, ar jo nekenčiate – reikia pripažinti, kad V. Putinas tiek savo šaliai, tiek visam pasauliui padarė didelę įtaką“, – teigia straipsnio autorius ir trumpai aptaria 15 būdų, kaip Rusijos prezidentas pakeitė Rusiją ir visą pasaulį.
1) Ukraina, Gruzija ir „artimasis užsienis“
„Artimasis užsienis“, anot A. Luhno, ką tik šiek tiek priartėjo. Anot žurnalisto, konfliktas Ukrainoje – vienas iš daugelio pavyzdžių, kaip V. Putinas demonstruoja Rusijos teises buvusioje šalies žaidimų aikštelėje. „Rusija, gindama savo interesus įtakos zonoje, kurią vis intensyviau supa NATO, pasirengusi panaudoti ir karinę jėgą“, teigiama straipsnyje.
Operacija Ukrainoje pasirodė esanti žymiai rizikingesnė nei karas su Gruzija 2008 metais. „Šalis kol kas V. Putino pusėje, jam pavyko pasiekti strateginių tikslų, tačiau teko už tai ir susimokėti“, – konstatuoja A. Luhnas.
2) Priešinimasis NATO
V. Putinas pradėjo visus įtikinėti, kad NATO plėtra į Rytus – tiesioginė grėsmė Rusijai. Dabar Maskvai pagaliau pakanka karinės galios pasipriešinti. Agresyvi Rusijos pozicija neramina Lenkiją, Baltijos šalis ir Skandinaviją.
Rusijoje V. Putino poziciją palaiko labai daug žmonių. Vakaruose ją taip pat palaiko manantieji, kad NATO egzistuoja vien tam, kad spręstų problemas, kurias jo egzistavimas ir sukelia.
3) Autokratija
Jeigu per visus tuos metus V. Putinas poziciją ekonomikos klausimais ne kartą keitė, asmeninės valdžios stiprinimo klausimu visą tą laiką laikėsi nuoseklios strategijos, teigia žurnalistas.
4) Asmenybės kultas
Na, galbūt ir ne visai asmenybės kultas. Tačiau jokiais būdais nereikėtų nuvertinti, kokią žalą Borisas Jelcinas, valdžioje praleidęs dešimt metų, padarė šalies žmonėms – visos tos ligos, kalbos ir besipinantis liežuvis, kreipiantis į tautą per televiziją. V. Putinas rusams davė žymiai daugiau: jis įkūnija tikrą mačo. Straipsnio autorius atkreipia dėmesį, kad toks įvaizdis gali būti viešųjų ryšių specialistų produktas. Koks iš tikrųjų yra V. Putinas, nežino niekas.
5) Tai ekonomika, kvaily
Kaip teigia A. Luhnas, kai V. Putinas buvo išrinktas prezidentu, jis neturėjo aiškios šalies ekonomikos koncepcijos (sumažino mokesčius, nes norėjo padėti verslui, tačiau pakartotinai nacionalizavo svarbiausius ekonomikos sektorius).
„Neišnaudotas pramonės potencialas ir kylančios naftos kainos prisidėjo prie ekonomikos pakylėjimo“, – teigiama „The Guardian“ straipsnyje.
Nepaisant to, ekonomikos diversifikavimo ir pramonės modernizavimo srityje į priekį pajudėta labai mažai. 2015 metais Rusijoje laukiama recesijos.
6) Demografinis augimas?
Kai V. Putinas atėjo į valdžią, Rusijoje pavojingai mažėjo gyventojų. 2010 metais gyventojų skaičius pradėjo augti. Anot straipsnio autoriaus, pagrindinė tokių pokyčių priežastis – pagerėjusi rusų finansinė padėtis. Dabar blogasis scenarijus gali vėl pasikartoti, perspėja žurnalistas.
7) Posūkis į Aziją
V. Putinas visada buvo daugiapolio pasaulio šalininkas, o pastaraisiais metais siekia vystyti ekonominį ir karinį bendradarbiavimą su Azija, kurios augančioms ekonomikoms reikia energijos iš Rusijos, be to, jos linkusios užsimerkti prieš žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje. Pokyčius dar paskatino pablogėję Maskvos santykiai su Europos Sąjunga.
8) Susidorojimas
V. Putino Rusijoje kitokia nuomonė niekada nebuvo vertinama itin palankiai, tačiau situacija kardinaliai pasikeitė 2011-2012 metais, kai trumpam kilo Arabų pavasario scenarijaus pasikartojimo grėsmė.
Reaguodamas į tariamą pavojų, prezidentas pasirūpino, kad būtų iškeltos abejotinos bylos opozicijos veikėjui Aleksejui Navalnui ir dar 27 protesto, vykusio 2012 metų gegužės 6 dieną, dalyviams.
Šiandien masiniai opoziciniai judėjimai praktiškai mirę, teigia straipsnio autorius.
Rusijos valdžia taip pat pasirūpino, kad nevyriausybinės organizacijos nebegautų finansavimo iš užsienio.
„Internetas Rusijoje – vienintelė likusi laisvo žodžio oazė – pradėtas riboti įvairiais įstatymais, kurie suteikia įgaliojimų valstybiniam prievaizdui blokuoti pasirinktas svetaines, jeigu tik tariamai paaiškės, esą jose skelbiamas turinys gali būti įvardijamas kaip „ekstremistinis“ arba netinkamas nepilnamečiams“, – teigiama „The Guardian“ straipsnyje.
V. Putino režimas ėmėsi agresyvios kampanijos prieš sukilėlių judėjimą Šiaurės Kaukaze, per kurią žmogaus teisių pažeidimų sąrašas dar pailgėjo.
9) Moralė
Trečiosios kadencijos metu V. Putinas priėmė ne vieną įstatymą, skirtą Rusiją pateikti kaip tradicinėmis moralės normomis besivadovaujančią valstybę.
10) Daugiapolis pasaulis?
Jeigu simpatizuojate V. Putino užsienio politikai, galima daryti išvadą, kad manote: Rusijos prezidentas priešinasi Vakarų hegemonijai ir kartu su Kinija siūlo atsvarą Jungtinių Valstijų galiai.
„Jeigu B. Jelcinas visą laiką buvo Amerikos rankose, tai V. Putinas jai užsikorė ant kupros“, – rašo straipsnio autorius.
V. Putinas gali ir toliau tvirtinti, kad istorija įrodžiusi – jis buvo teisus, kai nepritarė JAV karinėms operacijoms Irake ir Afganistane. „Tai, kokios pozicijos V. Putinas laikėsi Sirijos klausimu ir parama Basharo al Assado režimui, sulaukė ne ką mažiau kritikos“, – teigiama straipsnyje.
„Kalbame ne tik apie nuolatinius nuomonių skirtumus. V. Putino diplomatai konstruktyviai bendradarbiavo su sąjungininkas ir oponentais iš užsienio, padėdami megzti dialogą su Iranu ir (bent jau iki nesenos praeities) ruošdamasi ginkluotės mažinimui.
11) Londongradas
Valdant V. Putinui, Jungtinės Karalystės ir Rusijos santykiai tapo itin sudėtingi: oficialūs dvišaliai santykiai pablogėjo dėl šnipinėjimo ir nužudymo, tačiau rusai, kartu su savo pinigais persikėlę į Vakarus, prielankumą demonstravo būtent Londonui. Londone gausu ne tik oligarchų iš Rusijos, bet ir disidentų.
12) Naujai atrastas sporto prestižas
Sočyje vykusios žiemos olimpinės žaidynės tapo V. Putino asmeniniu triumfu. Po olimpinių žaidynių visų dėmesys nukrypo į „Formulės-1“ lenktynes, o 2018 metais Rusijoje vyks futbolo pasaulio čempionatas.
Tokie sporto renginiai, kuriuos aktyviai palaiko šalies valdžia, tapo aukso kasykla korumpuotiems valdininkams.
13) Korupcija
„Nepaisant šalyje vykdomos kovos su korupcija programos, V. Putino Rusijai bent jau kol kas nepavyko atsikratyti korupcijos šešėlio. 2014 metų „Transparency International“ parengtame reitinge Rusija užėmė 136-ą vietą.
„Nors apie asmeninius Rusijos prezidento turtus informacijos ir itin mažai, dauguma įtaria, kad V. Putinui asmeniškai naudinga valdžios sluoksniuose klestinti korupcija“, – teigiama „The Guardian“ straipsnyje.
14) Ginkluotosios pajėgos
Į prezidento postą atėjęs V. Putinas paveldėjo karines pajėgas, kurios buvo visai netinkamos praktiniam naudojimui. Netrukus imtasi radikalios reformos.
„Pradėjus reformą ir padidinus išlaidas, įkurtos pajėgos, galinčios gana greitai reaguoti į bet kokias grėsmes. Nepaisant to, nauja technika, konkrečiai radarais sunkiai susekami naikintuvai ir naujos kartos tankai, Rusijos karinių pajėgų dar nepasiekė.
15) Naujoji propaganda
Šalies valdžiai lojalios žiniasklaidos priemonės – niekam ne naujiena, tačiau išskirtinai propaganda užsiimanti Kremliui vergaujanti žiniasklaida neturi nieko bendro su tikrąja žurnalistika.
„The Guardian“ kaip pavyzdį pateikia Dmitrijaus Kiseliovo veiklos pavyzdį. Lapkritį Jungtinės Karalystės ryšių valdyba pagrasino televizijos kanalui RT sankcijomis – tokios reakcijos jis nusipelnė dėl naujienų pranešimų, beatitinkančių objektyvumo reikalavimų.