Neseniai pasirodė nauja Saugumo Tarybos ataskaita apie Šiaurės Korėjai taikomas sankcijas. Keletas pagrindinių ištraukų pasiekė žiniasklaidą pastarosiomis paromis, praneša nationalinterest.org.

Naujausią ataskaitą parengė Jungtinių Tautų (JT) paskirta nepriklausomų ekspertų grupė, atsakinga už sankcijų taikymo ir jų veiksmingumo stebėseną. Ataskaitoje teigiama, kad neįvardytos šalys mano, jog Šiaurės Korėja „tikriausiai sukūrė miniatiūrizuotų branduolinių užtaisų, pritaikytų balistinių raketų kovinėms galvutėms“.

Ekspertai vadovaujasi JT priklausančių šalių žvalgybine informacija, nes iš pačios Šiaurės Korėjos, savaime aišku, nieko nesužinosi.

Ataskaita, kurioje reziumuojama, kad Šiaurės Korėja toliau pažeidinėja JT sankcijas, buvo išplatinta 15 Saugumo Tarybos šalių narių. JT diplomatai, davę interviu su sąlyga, kad bus užtikrintas jų anonimiškumas, CNN pateikė informacijos apie skirtingas ataskaitos dalis.

Demilitarizuota zona

Apskritai kalbant, itin sensacingų naujienų nesužinosite. Jeigu tikitės stulbinančių ar reikšmingų detalių, greičiausiai didžiausio dėmesio sulauks ištrauka apie Pchenjano galimai atliktą branduolinių galvučių miniatiūrizavimą, tačiau net ir joje pateikiami duomenys yra senos žinios. Dar 2017-aisiais Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Gynybos žvalgybos agentūra padarė išvadą, kad Šiaurės Korėja yra pajėgi gaminti pakankamai mažus branduolinius ginklus, telpančius į balistines raketas. Kaip tuo metu pranešė CNN, kai kurie JAV žvalgybos tarnybų pareigūnai prie tokios pačios išvados priėjo metais anksčiau.

Vargiai tikėtina, kad JAV nacionalinio saugumo agentūros pareigūnai JT ataskaitą laiko kažkuo daugiau nei dokumentu, patvirtinančiu tai, ką jie jau seniai žino. Tiesą sakant, duomenys, kuriais ji paremta, tikriausiai atkeliavo būtent iš JAV žvalgybos bendruomenės.

Pchenjanas toliau plečia savo branduolinį arsenalą ir gerina jo kokybę. Arba, kaip nurodoma JT ataskaitoje, „Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika tęsia savo branduolinę programą, įskaitant labai įsodrintą uraną ir eksperimentinio lengvojo vandens reaktoriaus statybas. Valstybė narė padarė išvadą, kad Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika toliau gamina branduolinius ginklus.“

Kim Jong Unas

Nepriklausomi ekspertai pranešė, kad viena šalis, kuri nebuvo įvardyta, teigė, jog Šiaurės Korėja „gali siekti dar labiau miniatiūrizuoti branduolinius ginklus, kad galėtų įtraukti technologinių patobulinimų, tokių kaip skvarbą pagerinanti įranga, ar kurti raketas su keliomis kovinėmis galvutėmis“.

Jeigu galvojate, kad tai skamba siaubingai, pagalvokite iš naujo ir atsižvelkite į šį faktą: Šiaurės Korėja pirmąjį požeminį branduolinio ginklo bandymą atliko 2006 m. ir vėliau atliko dar penkis. Taigi, JT ataskaitoje pateikiamos „naujienos“ skamba panašiai kaip „dangus yra žydras“. JAV žvalgybos bendruomenės analitikai seniai nebesistebi ir nebenerimauja išgirdę, kad Kim Jong Unas gerina branduolinius ginklus. Tiesą sakant, tikriausiai juos labiau priblokštų žinia, jog Šiaurės Korėja nutraukė branduolinių ginklų programą.

Taip pat ne paslaptis, kad Šiaurės Korėjos taktika sankcijoms ignoruoti pasiteisina kuo puikiausiai. Nors per pirmuosius penkis šių metų mėnesius Pchenjano eksportas į Kiniją sumažėjo net 81 procentu, Šiaurės Korėjos gyventojai pastaruosius 14-a metų praleido spaudžiami vis griežtesnių Saugumo Tarybos sankcijų ir turėjo pakankamai laiko sugalvoti netradicinių ir labai sumanių būdų, kaip apeiti apribojimus.

Šiaurės Korėjos pajėgos

Įsilaužinėdama į užsienio šalių finansinių institucijų kompiuterines sistemas, perkraudama anglis ir naftą iš laivo į laivą tiesiog jūroje, eksportuodama saugumo įrangą į Afrikos valstybes ir pardavinėdama teisę žvejoti savo teritoriniuose vandenyse, Kimų dinastija sugebėjo išvengti žlugimo. Be to, sankcijoms nepritariant Kinijai ir Rusijai, dviem šalims, praėjusių metų pabaigoje netgi pasiūliusioms sušvelninti JT sankcijas, Pchenjanas gali būti daugiau ar mažiau užtikrintas, jog artimiausiu metu jam negresia naujas Saugumo Tarybos sankcijų paketas. Kita vertus, jeigu K. J. Unas vėliau šiais metais nuspręstų nutraukti moratoriumą dėl didelio nuotolio raketų, Pekinas ir Maskva gali iš naujo apsvarstyti savo geranorišką elgesį.

Šios situacijos tragikomiškumas yra tas, kad tokio pobūdžio JT ataskaitos neretai naudojamos kaip priemonė naujam sankcijų ciklui pakurstyti. Vašingtone sankcijų tvirtai įsikibę asmenys, tebesantys sužavėti jų tariama galia, perskaitys naujausią JT stebėsenos dokumentą ir prieis prie išvados, kad JAV turi priimti dar griežtesnes sankcijas. Vienašališkai, jei reikės. O pats faktas, jog yra daug didesnė tikimybė, kad JAV kariai bus išvesti iš Pietų Korėjos, nei kad Šiaurės Korėja pavargs nuo sankcijų ir nutrauks savo branduolinių ginklų programą, tingiai aiškinamas kaip defetistinis požiūris.
Paskutinis žinomas branduolinių ginklų bandymas Šiaurės Korėjoje įvyko 2017 m. rugsėjo mėnesį.

Režimas dažnai liaupsina savo branduolinius ginklus kaip skydą nuo išorinės agresijos. Liepos 27 d. K. J. Unas pareiškė, kad karo daugiau nebus, nes šalis turi nuo karinių veiksmų atbaidantį branduolinį ginklą.

Demilitarizuota zona

Naujausioje ataskaitoje taip pat pabrėžiama, jog Šiaurės Korėja nenutraukė pažeidimų, įvardytų ankstesnėse ataskaitose. Praėjusių metų JT ataskaitoje teigiama, kad Šiaurės Korėja pasisavino apie 2 mlrd. JAV dolerių, surengusi kibernetinių atakų į bankus ir kriptovaliutų keityklas. Šios ataskaitos suvestinėje rašoma, jog Šiaurės Korėja tikrina ir Saugumo Tarybos valstybių narių atsparumą kibernetiniams išpuoliams.

Nors ir tiesiogiai nepakomentavo 2020 m. ataskaitos, JAV ambasadorė JT Kelly Craft antradienį Aspeno institute įvykusios konferencijos metu sakė, kad JAV politika Pchenjano atžvilgiu nepasikeitė ir kad Amerika toliau siekia, jog šiame regione būtų atsisakyta branduolinio ginklo.
„Tokius dalykus mes labai atidžiai stebime“, – teigė K. Craft.