Atsakymą bandau surasti laisvos rinkos idėjinio vadovo A. Smitho darbuose, bet panašu, kad įžūlusis B. Mandelvillis, pralenkė A. Smithą tiksliai, nors ir ciniškai, atskleisdamas visuotinės gerovės ištakas.
1705 metais pasirodė B. Mandelvillio pasakėčia „Apie bites“, kurioje jis aprašė Anglijos visuomenę, prisidengdamas avilio alegorija. Bitės gyvena korumpuotame ir godumo valdomame avilyje. Mažosios bitutės-darbininkės triūsia nepastebėtos, tranai gi naudojasi jų darbu. Visas gyvenimas avilyje yra persunktas apgaulės ir melo, bet nežiūrint to, koriai yra pilni saldaus medaus. Bendra avilio gerovė klesti.
Taip kaip gi taip? Nejaugi ekonominė gerovė ir moralė yra nesuderinami? Isivaizduokime trumpam, kad žmonės nedaro nuodėmių, yra nuosaikūs ir kriksčioniškai geranoriški. Vairuotojai yra mandagūs ir laikosi eismo taisyklių, šalyje nėra avarijų, vadinasi nereikia ir draudimo kompanijų. Mūsų moterys nepasiduoda tuštybei, vadinasi neduoda darbo mūsų dizaineriams, stilistams ir plastikos chirurgams. Žmogeliai niekada nepersivalgo, nepersigeria ir nesirikuoja eilėse į madingą restoraną. Niekas neskaito aukštuomenės gyvenimo kronikų ir palieka bulvarinius leidinius be pelno. O dar isivaizduokite, kad vyrai nesidomi pornografija ir yra ištikimi savo žmonoms. Ką? Gal ir policija galima būtų išvaikyti? Į ką tada pavirs visa mūsų ekonomika? Krizė būtų absoliučiai neišvengiama. Tenka padaryti išvadą – aukšta moralė neigiamai veikia ekonomiką.
Tik ekonomika, kuri orientuota į nuodėmę ir įvaldžiusi gundymo meną, gali būti efektyvi. Pradėkime nuo pagrindinės laisvos rinkos vertybės (taip taip – vertybės) – godumo. Nepasakysiu nieko naujo primindama, kad pelnas, pelnas ir pelnas yra verslo varomoji jėga. Labdara, investicijos į viešuosius projektus pasiteisina tik tada, jeigu tarnauja pelno didinimui ar reklamuoja kompaniją. Ar galite įsivaizduoti sėkmingą verslą be nuodėmingosios godulio varomosios jėgos? Greičiausiai ne. Juo labiau, kad nuo nuodėmingų pinigų nubyra keli litai ir visuotinei gerovei. Na, priklausomai nuo mokesčių dydžio.
Puikybė, noras pasipuikuoti nauju drabužiu, įmantresniu automobiliu, gražesne moterimi, sėkmingesne karjera verčia mus konkuruoti, nuolatos rodyti save iš populiariosios pusės ir, jeigu ne meluoti, tai bent jau pagražinti savo biografiją ar CV. Mažytė apgaulė sekmės vardan visada pasiteisina, juo labiau, kad spauda, televizija nuolat aiškina, kad būtina sukurti sėkmingo žmogelio įvaizdį. Na tikroji sėkmė lyg ir nebūtina (pagaliau, kas ji), bet įvaizdis, tegul ir apgaulingas, yra privalomas: apsirenk tokiais rūbais, sverk tiek kilogramų, vairuok tokį automobilį, važiuok atostogauti į topinį kurortą. Sukurtas visas verslas mūsų ego patenkinti. O kaip gi be ego? Kaip gi be pavydo, kuris verčia mus pasirodyti ne blogiau nei konkurentas ir leisti, leisti, leisti pinigus? Juk tai teigiamai veikia ekonomiką.
O kiek knygučių išleista, mokančių mus tapti milijonieriais ir gražiai leisti pinigus? Dirbdamas visą gyvenimą ir nieko neuždirbdamas užsitarnauji „lūzerio“ etiketę. O kada sau gali leisti gyventi nuodėmingai tinginiaudamas, esi pripažintas sėkmingu verslininku-investuotoju. Nesakysi gi tiesiai-šviesiai, kad tranas esi.
O dabar iki pilnos laimės isivaizduokite, kad mūsų versininkai sąžiningai atiduoda darbuotojui tą vertę, kurią jis sukuria. Kokia tikimybė, kad toks verslininkas kada nors pralenks savo konkurentą? Manyčiau, jog nedidelė.
Kas laimės? Kuklus žmogelis, brangiai pardavinėdamas miško medų, ar verslus vyriokas, pardavinėdamas pigesnį cukrumi praskiestą patobulintą pruduktą? Manau, kad pastarasis. Galima tai ciniškai pavadinti apgaule arba pritaikyti šiuolaikinį terminą - produkto tobulinimas verslo vystymo vardan. Jūsų pasirinkimas.
Na ir palaidas elgesys puikiai dera su rinkos ekonomikos taisyklėmis. Seksas parduoda - šaukia marketingo specialistai. Gal todėl seksui yra skiriama tokia ypatinga vieta rinkoje - gundyti, gundyti ir gundyti. Visiška sekso laisvė lyg ir nepageidautina rinkos požiuriu, nes gali sumažinti gundymo efektyvumą, bet striptizo klubas, palydovių paslaugos diskretiškai tenkina mūsų nuodėminguosius poreikius.
Kita vertus, abortų uždraudimas irgi turėtų puikiai pasitarnauti ekonomikos stebuklui – padidinti apsaugos priemonių pardavimus, padėti atsirasti abortų turizmui, įbaugintų moterų psichologinei pagalbai, jau nekalbant apie būsimas išlaidas vaikams. Tai gal šiuo atveju moralė ir ekonomika žengia koja į koją? Nesutikčiau. Ekonominiu požiūriu, neplanuotas nėštumas gali būti vertinamas kaip puiki priemonė sumažinti konkurenciją ir nustumti moterį į ekonomiškai nepalankią situaciją, „lūzerio“ kategoriją. O kur dar moralinis pasitenkinimas nubaudus „palaidūnę“? Ciniška? Tai kodėl nepardavus viso šito po gyvybės apsaugos etikete?
B. Mandelvillio satyrinė pasakėčia buvo uždrausta, nes pernelyg įžūliai skambejo. Užtat atsirado A. Smitho teorija apie darbo pasidalijimą ir apsikeitimą prekėmis ir paslaugomis. Ir svarbiausia – jokių problemų su morale.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!