Tai – to paties slaptojo plano, turėjusio atnešti pergalę libdemams ir labai abejotinas perspektyvas likusiai Lietuvai, dalis. O planas išties nuostabus. Ko gero, būtų jis taip mylimą Lietuvą, ne be kaimyninių geradarių pagalbos, bučiniais bučiniais uždusinęs.

Ir įgyvendinę jį libdemai būtų ryžtingai ir negailestingai. Kaip kad stengiasi įrodyti, kad Prezidentas yra atsakingas už prieš keletą metų pradėtus korupcijos skandalų tyrimus ar prašo išsiaiškinti, “kas organizuoja internetą”.

Jie jau įrodė galį kalbėti taip, kad gausus elektoratas tarsi užhipnotizuoti triušiai sulįstų ereliui į gerklę. Gausus, tačiau manantis, jog demokratija tai - tepalas sąnariams arba bent jau “tvirtos rankos” sinonimas. Ir tas elektoratas, įsteigus taip pat kodiniu pavadinimu "kraštiečių tarybas", dar labiau pagausėtų.

Ir prieš šlykštų žiniasklaidos bei jaunos generacijos politikų puolimą jie atsilaiko stoiškai – it mantrą kartodami: lauksime teismo sprendimo, nekaltumo prezumpcija, lauksime teismo sprendimo, oooooooommmmmmmmm.

Tik va viena bėda, teks dabar libdemams, neseniai dar viešai neabejojusiems savo pergale rinkimuose, kitą planą galvoti. Nes “Strekoza, ble” kontūrai aiškėja viešumoje. O tokie planai, ponai, kai tampa atpažįstami, nustoja būti grėsmingi… Nei jis slaptas, nei jis planas dabar jau. O priešų tik daugėja…

*ačiū rašytojai Undinei Radzevičiūtei ir jos romanui "Strekaza" už įkvėpimą