aA
Jokia vasara neįsivaizduojama be kelionių. Vis dėlto padažnėjus kelionių ritmui, daugėja ir įvairių nesklandumų – vis daugiau žmonių susiduria su skrydžių vėlavimu, atidėjimu ir kitomis problemomis. Kodėl skrydžių grafikai keičiasi ir ką daryti nukentėjus – paskutinėje jaunimo dirbtuvių kuriamoje laidoje „Epulsas“.

Pasak kompensacijas už patirtus skrydžių nesklandumus padedančios atgauti įmonės „Skycop“ atstovės Vilmos Vaitiekūnaitės, nors šiemet taip pat nemažai žmonių jau kreipėsi dėl nesklandumų skrydžių metu, praeitais metais situacija buvo blogesnė. Nors įmonė sulaukė daug skundų, ne visiems žmonėms buvo įmanoma padėti: „Tai dėl to, kad vyko labai daug streikų, o streikai pagal reglamentą yra, deja, bet tos aplinkybės, kurios yra nenumatytos, kurių avialinija negalėjo išvengti ir skrydžiai nebuvo kompensuojami. Tai tų kompensacijų didelę dalį teko atmesti, nes žmonėms mes padėti tiesiog negalėjome“, – aiškino V. Vaitiekūnaitė.

Tuo tarpu „Oro navigacijos“ paslaugų plėtros vadybininkas Šarūnas Murauskas teigė nesureikšminantis Lietuvoje patiriamų nesklandumų. Specialistas sutinka, kad vasarą oro eismas suintensyvėja, tačiau neskuba dėti lygybės ženklo tarp jo ir skrydžių nesklandumų: „Lietuvos oro erdvę praeitais metais praskrido 264 000 orlaivių – iš jų vėlavo tik dešimt skrydžių. Tai yra 272 minutės apskritai arba 0,01 minutės kiekvienam iš Lietuvos išskridusiam orlaiviui per metus. Jų vėlavimas buvo susijęs su karinėmis pratybomis“, – pasakojo Š. Murauskas.

Oro navigacijos paslaugų plėtros vadybininkas Šarūnas Murauskas
Oro navigacijos paslaugų plėtros vadybininkas Šarūnas Murauskas
© DELFI / Karolina Pansevič

Specialisto teigimu, pagrindinis faktorius, kodėl skrydžiai vėluoja užsienyje, yra avialinijų nesugebėjimas prisitaikyti prie pokyčių – skrydžių vadovų trūkumas, oro erdvės pralaidumas, orai ir ribota oro uostų infrastruktūra.

„Mūsų įmonė reaguoja, keičia oro erdvės struktūrą. Pavyzdžiui, praeitais metais buvo tam tikri sprendimai įgyvendinti, kad mes susidorotume su augimu, kuris praeitais metais Lietuvoje buvo rekordinis – augo 9,4 procentais ir įmonės darbuotojai susitvarkė,“ – patirtimi dalijosi pašnekovas.

Užkietėjęs keliautojas Žygimantas Barysas atskleidė, kad jam vienos kelionės metu valandos trukmės skrydis virto dvidešimt septyniomis valandomis kelyje per visą Švediją autobusu. Tačiau jis žvelgia į tokias situacijas kaip į keliautojų realybę, kuriai tiesiog reikia pasiruošti.

„Aš dabar tai prisimenu kaip nuotykį, o iš tokių patarimų žmonėms, jeigu jie susiduria su vėlavimais, galėčiau pasakyti, kad pirmiausiai reikia nepanikuoti, reikia turėti pakrautą telefoną, reikia turėti lėšų ir grynais, ir kortelėjė ir, iš esmės, tiesiog nepanikuoti – visada yra sprendimas. Geriausia spręsti lokaliai viską, jeigu atsitiko toks įvykis – eiti į oro bendrovių skyrius, kalbėtis ir siūlyti. Jeigu nėra, visada online galima paskambinti – iš esmės nėra jau kažkokios tokios didelės tragedijos,“ – keliautojams pasitikėjimo įkvepia Ž. Barysas.

V. Vaitiekūnaitės teigimu, tokiose situacijose labai svarbu žinoti savo teises, nes daugelis keliautojų tik abstrakčiai žino apie jiems priklausančias kompensacijas. „Kompensacija žmogui priklauso trimis atvejais: tuomet, kai jo skrydis yra atidėtas daugiau negu trims valandoms, kai jis yra atšauktas arba perpildytas – tai yra, parduota daugiau bilietų negu realiai lėktuve yra vietų ir jus tiesiog atsisako įlaipinti į lėktuvą. Jeigu skrydis vėluoja iki dviejų valandų, tai avialinijai tenka prievolė jumis pasirūpinti – jus turi pamaitinti, pagirdyti, leisti paskambinti, išsiųsti elektroninį laišką, susiekti su artimaisiais, jeigu reikia pernakvoti – jus turi apgyvendinti – tai visus šituos dalykus avialinija privalo suteikti“, – keliautojų teises priminė pašnekovė.

Žygimantas Barysas
Žygimantas Barysas
© DELFI / Karolina Pansevič

Ž. Baryso teigimu, kompensacija gali būti labai geras motyvatorius tiek aktyviau domėtis savo teisėmis ir jas ginti, tiek drąsiau jaustis keliaujant: „Dažnai žmonės nežino vienos irgi svarbios žinutės – jeigu vėlavo jūsų atskridimas daugiau nei tris valandas, jums priklauso ne tik naujas skrydis ir galbūt kažkokios papildomos paslaugos ar ten nakvynė ar maitinimas, bet ir kompensacija, – patikslino keliautojas, – tereikia imtis veiksmų.“

Tiesa, kaip pripažįsta V. Vaitiekūnaitė, paslaugų paketas priklauso nuo avialinijų pasirinkto modelio – tai ypač aktualu kalbant apie nakvynę. Pasitaiko situacijų, kai aviakompanija ne tik nesivargina suteikti nakvynės keleiviams, bet ir jų keleiviams suteikiama suma nakvynei susirasti tiesiog neatitinka vietos realijų – Briuselyje nakvynės be 200 eurų rasti neįmanoma, tuo labiau paskutinę minutę atšaukus skrydį. „Tai nors jie kaip ir įvardino, kad tai yra riba – 75 eurai – kas kompensuos tą likusią sumą kaip ir nelabai aišku“, – svarstė pašnekovė.

Ž. Barysas, siekiant išvengti tokių situacijų, siūlo alternatyvą – atvykti į tarpinę stotelę diena ankščiau – tai sumažintų tikimybę, kad jūsų lėktuvas vėluos ir jūs patirsite daugiau nuostolių.

Vis dėlto, ekspertai sutaria, kad tokiose situacijose neverta demonizuoti aviakompanijų – bet kokie skrydžių nesklandumai joms kainuoja brangiau nei keliautojams, todėl nėra siekiama specialiai suteikti keleiviams sunkumų.

„Tos, kurios turi daugiausia skrydžių, daugiau susiduria ir su vėlavimu – tai tiesiog statistinis paprastas dalykas. Čia daugiau žaidžia ne tik avialinijų politika, bet labai dažnai žaidžia ir žmogiškais faktorius, su kuriuo tu susiduri tiesiai oro uoste. Jeigu mes sprendimo ieškome jau kelionės metu, kai atsitinka kažkoks vėlavimas, tai dažnai, jeigu susitinki su vienu darbuotoju, tai gal jis tau labai padės lengvai išspręsti ir visą disponuojamą informaciją tau suteiks, o kažkas galbūt nesiteiks. Reikia žinoti savo teises,“ – akcentavo Ž. Barysas.

Vilma Vaitiekūnaitė
Vilma Vaitiekūnaitė
© DELFI / Karolina Pansevič

V. Vaitiekūnaitė atmetė ir kitą sąmokslo teoriją – esą aviakompanijos yra sukaupusios milijardus iš keleiviams negrąžintų kompensacijų. Jos nuomone, tai yra ir komunikacijos problema – jei keleivis nežino apie jam priklausančią kompensaciją, jis jos nereikalauja, todėl avialinijos ir nesumoka.

Tiesa, specialistė pripažįsta, kad informacijos apie tai, ką, kaip ir kur reikia daryti, siekiant atgauti tai, kas tau priklauso, dažniausiai nėra. „Net žinant ir dirbant jos reikia gerokai paieškoti. Labai vienetai kas turi, kad tu gali nueiti ir iš tikrųjų susirasti, kur užpildyti tuos dokumentus. Nėra aišku, kokia forma tai turėtų būti pateikiama. Visa informacija, kurią tu dažniausiai gali rasti, tai yra ta mažutė ištrauka iš reglamento, kad esant tokiam atvejui pagal tokį reglamentą jums priklauso kompensacija“, – pasakojo specialistė.

Ž. Barysas antrino, kad atostogų šurmulys dažnai nusineša akimirkos ryžtą kovoti: „Čia, aišku, kiekvieno apsisprendimo reikalas, mes čia negalim sakyt, kad jūs būtinai kreipkitės ir viskas. Bet jeigu kažkur yra tie pinigai jūsų, jums priklausantys dėl kažkokios neteisingos veiklos <...>, tai gal visai verta ir pasistengti dėl jų“, – ragino keliautojas.

Šis ryžtas ypač praverčia, kai reikia kovoti su piktybiškai kompensacijų nenorinčiomis mokėti įmonėmis. Pasak V. Vaitiekūnaitės, tokių yra ne viena.

„Mūsų praktikoje tai jau bent kokios penkios avialinijos yra paduotos į teismą už piktybišką kompensacijų nemokėjimą ir už piktybišką ignoravimą žmonių arba netgi tokį, sakyčiau, piktybišką nesiskaitymą su keliautojais“, – pasakojo specialistė.

Ž. Baryso teigimu, svarbu nedramatizuoti iškilusios situacijos – tie, kurie žino savo teises ir stengiasi dėl jų, paprastai sulaukia atlygio dėl patirtų nuostolių. Svarbu, kad galimi nesklandumai neišgąsdintų žmonių ir neatbaidytų jų nuo kelionių teikiamo džiaugsmo: „Dabar jau apskritai kalbant apie keliones, nebuvo Lietuvoje niekada tikriausiai tiek krypčių, kad bet kurį, tikriausiai, pasaulio kraštą galėtume iš Lietuvos – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos oro uosto – pasiekti taip lengvai, greitai, pigiai.

Apskritai dabar reikia keliauti, nes yra ideali proga ir žmonės turi pinigų ir jie keliauja. Ir keliauja vyresni ir mane tai džiugina“, – reziumavo keliautojas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(12 žmonių įvertino)
3.2500

Top naujienos

Pasidalino abituriento rašiniu: šimtukininkas, olimpiadininkas, o egzamino neišlaikė (375)

Į DELFI redakciją kreipėsi abituriento, kuris neišlaikė valstybinio lietuvių kalbos ir...

Naujų mokesčių vajus: automobilių ir NT savininkai gali pradėti skaičiuoti (400)

Premjeras Saulius Skvernelis antradienį dar kartą pareiškė, kad nuo 2020 metų keisis...

Kaune gimė rekordinio svorio berniukas: patyrę medikai neprisimena tokio atvejo (2)

Praėjusį savaitgalį Kaune, Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose gimė 6060 g sveriantis, 56 cm...

Po įspėjamųjų Korėjos šūvių – atsakas: Rusija ir Kinija paskelbė apie pirmą bendrą patruliavimo misiją papildyta 9.38 (118)

Kinija trečiadienį pareiškė, kad jos pirma bendra oro patruliavimo misija su Rusija nebuvo...

Rezonansinėje byloje – naujas epizodas, susijęs su „kontrabandos karaliumi“ papildyta

Generalinė prokuratūra trečiadienį pranešė, kad perduoda į teismą rezonansinės teisėjų...

Marcas Gasolis nebeslepia: aš norėjau likti „Grizzlies“ – ačiū Dievui, jie mane ignoravo (6)

Į Europą ruoštis pasaulio čempionatui su Ispanijos rinktine sugrįžęs NBA čempionas Marcas...

Palioniui – parama iš netikėtos pusės (9)

Socialdarbiečių kandidatas į žemės ūkio ministrus sulaukė paramos iš anksčiau šias pareigas...

Cemento kompanijas kamuoja 33 trilijonų dolerių galvos skausmas (21)

Didžiausi pasaulyje cemento gamintojai jaučia spaudimą iš aplinkosaugos grupių, reguliuotojų...

Pravers iki gyvenimo galo: kaip išsirinkti tinkamus marškinius ir kokių klaidų nekartoti (3)

Tikriausiai nei viena dirbanti moteris neįsivaizduotų savo garderobo be kokybiškų medvilnės ar...

Donata Gutauskienė atvirai – apie nuteistojo vyro pamokas ir dar vieną jo atžalą: mūsų šeima nebus ta, kuria kiti žavėsis (131)

Atlikėja ir žurnalistė Donata Gutauskienė-Laisva sako pasirinkusi ne patį lengviausią kelią,...