Specialistai pažymi, kad šiais metais rinkimai išsiskiria savo svarba, todėl rinkėjų aktyvumas – kaip niekad reikšmingas. Deja, Lietuvoje įprastai vyrauja klaidinga nuomonė dėl šių rinkimų reikšmės, ir tai gali turėti neigiamos įtakos rinkimų rezultatams.
Radikalių jėgų skaičius Parlamente augs
Iškilusios nacionalistinės partijos, šiuo metu valdančios Vengriją, Lenkiją, Italiją, taip pat Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos, migracijos, klimato kaitos, jaunimo nedarbo klausimai kelia iššūkių Bendrijai.
„Ko gero, jau ne kartą girdėjome iš žiniasklaidos ir ekspertų, kad Europos Sąjunga išgyvena įdomų ir sudėtingą laikotarpį. Po dešimties metų, po įvairių krizių, dėl jų sukeltų priežasčių, sustiprėjo radikalios populistinės jėgos daugelyje valstybių. Jos aktyviai veržiasi į Europos Parlamentą, todėl labai svarbu, kad tie, kurie pasisako prieš Europos Sąjungos griovimą ir radikalias jėgas, gegužės pabaigoje ateitų balsuoti į rinkimus“, – teigia Europos Parlamento informacijos biuro vadovė Daiva Jakaitė.
Kad šių metų Europos Parlamento rinkimai gerokai skirsis nuo 2014-aisiais vykusių rinkimų, neabejoja ir VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius Mindaugas Jurkynas. Pasak jo, Parlamentui teks spręsti klausimus, susijusius su „Brexit“, Rusijos geopolitine kaimynyste. Svarbūs išliks ir migracijos klausimai.
„Ko gero, pats fundamentaliausias klausimas, ar Europa gali būti vieninga, turėti stabilią daugumą, kad kompromisų būdu galėtų išspręsti visus klausimus, nepasiduodama nacionalistiniams vėjams, taisyklių prieštaravimams, dėl kurių buvo sutarta jau anksčiau. Reikšminga ir tai, kiek tas vieningas atsakas bus efektyvus kalbant apie „Brexit“ ir Rusiją, sprendžiant ekonomines, socialines problemas“, – svarsto politologas.
Vienas didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria Europos Parlamentas ir Bendrija – augančios nacionalistinės ir radikaliosios jėgos. Tiesa, Daiva Jakaitė tiki – radikaliosios jėgos Parlamente daugumos neturės. Vis dėlto ji prognozuoja, kad po rinkimų tokių grupių atstovų skaičius gali išaugti iki trečdalio.
„Sudėtingiausia bus tai, kad dvi didžiosios politinės grupės – krikščionys demokratai, socialdemokratai – neturės daugumos, todėl nepavyks priimti svarbiausių sprendimų bendru tik dviejų politinių jėgų susitarimu. Jeigu, pavyzdžiui, jiems reikės kompromiso ieškoti su trečia ar ketvirta grupe, sprendimų priėmimas užsitęs.
Manau, kad radikalios politinės jėgos greičiausiai nesusivienys į vieną politinę grupę, tačiau jų tikslas yra sukelti dar daugiau sumaišties. Tokiu būdu sprendimų priėmimas sulėtės, atsiras įvairių destrukcinių pasiūlymų, o Europos Parlamento efektyvumas nebebus toks pat, koks buvo iki šiol“, – nuogąstauja biuro vadovė.
Savo ruožtu, politologas mano, kad po rinkimų ir toliau dominuos keturios pagrindinės ideologijos – konservatoriai-krikščionys demokratai, socialdemokratai, liberalai ir žalieji.
„Tos aršesnės dešinės politinės jėgos, labiau akcentuojančios antiglobalizmą, kartais antieuropines nuostatas, nacionalizmą, nevengiančios flirtuoti su tam tikromis neapykantos išraiškomis ar nusistatymais tautinių grupių atžvilgiu, yra nepopuliariausios, tačiau jos iškovoja savo vietą ir manau, kad tokių politinių jėgų skaičius Europos Parlamente bus ženklus“, – dėsto profesorius.
Nebalsuoja, nes balsas EP ne toks svarbus?
Nepaisant to, kad Lietuvoje pasitikėjimas Europos Sąjunga yra didžiausias iš visų šalių narių – net 65 proc., savo atstovus į Europos Parlamentą lietuviai renka vangiai. 2014 m. balsuoti EP rinkimuose atėjo mažiau nei pusė turinčių balso teisę piliečių. (47,35 proc). Panašūs rodikliai buvo ir 2004-aisiais. Tais metais vidutinis aktyvumas Lietuvoje siekė 48,38 proc. Tiesa, šiemet, politologo teigimu, situaciją gali pakeisti tai, kad rinkimai į Europos Parlamentą sutaps su prezidento rinkimų antruoju turu, jeigu jo prireiktų.
„Pagrindinės priežastys, kodėl žmonės yra linkę balsuoti ne taip aktyviai Europos Parlamento rinkimuose, jeigu jie organizuojami atskirai, yra tai, kad jie mano, jog Europos Parlamentas, kaip institucija, nėra tokia svarbi kaip, pavyzdžiui, Seimas. Dalis žmonių galvoja, kad jų balsas ten, toli, į Briuselį ar Strasbūrą, kur renkasi Europos Parlamentas, nėra toks svarbus, kaip Lietuvos rinkimuose“, – aiškina M. Jurkynas ir apibendrina, jog lietuviams Briuselis yra toliau negu Vilnius.
Problema, pasak EP biuro Lietuvoje vadovės, kyla ir todėl, kad žmonėms sunku suvokti, ką veikia Europos Parlamentas.
„Matyt, yra sunku suvokti, kad Europos Parlamento nariai, kuriuos renka visos Europos Sąjungos valstybės, kartu su visų Europos Sąjungos valstybių ministrais, priima įvairiausius teisės aktus, reglamentus, direktyvas, kurios daro įtaką kasdieniam mūsų gyvenimui pradedant maisto sauga baigiant Europos Sąjungos išorės sienų apsauga, Europos Sąjungos biudžetu, žemės ūkio politika“, – pasakoja D. Jakaitė.
Kaip teigė D. Jakaitė, viena iš sričių, kurios teikiamais privalumais dažnai pasinaudoja ES piliečiai – internetinė prekyba: „Visos vartotojų apsaugos taisyklės ES – per kiek laiko galima pasikeisti, kokiomis sąlygomis galima grąžinti nusipirktą daiktą, yra vienodos. Žmonės, kurie siunčiasi prekes iš Kinijos ar Jungtinių Amerikos Valstijų, tokių sąlygų pasikeisti ar grąžinti daiktą neturi.“
EP biuro vadovė išskyrė šių metų kovą patvirtintą autorių teisių internete direktyvą, kuri sustiprina kūrėjų ir leidėjų galimybes gauti teisingą atlygį už išplatintą jų turinį, o kartu apsaugo saviraiškos laisvę.
„Tai svarbu autoriams, kurie sukuria kūrinį ir už tai turėtų gauti pelnytą atlygį. Kiekvienas iš mūsų turime suvokti, kad už pagamintą daiktą, tarkime, kompiuterį, ar sukurtą kūrinį, žmogui priklauso atlygis. Apskritai tai – sritis, kurioje sukuriama daugiausiai teisės aktų, kadangi dalis mūsų gyvenimo persikelia į internetą, skaitmeninę erdvę“, – sako ji.
Europos Parlamentas, siekdamas paskatinti rinkėjų aktyvumą, ragina užsiregistruoti internetinėje svetainėje šįkartąbalsuosiu.eu, prisijungus aktyviai dalyvauti rinkimų veikloje. Svetainėje pranešama apie Europos Parlamento organizuojamus renginius, pateikiama aktuali informacija, siūloma priimti su rinkimais susijusius iššūkius.
Europos Parlamento rinkimai vyks gegužės 26-ą dieną. Lietuva į Europos Parlamentą renka 11-ka atstovų.
