aA
Europos Parlamentas priėmė naują Žiedinės ekonomikos veiksmų planą – vieną iš pagrindinių naujos Europos tvaraus augimo darbotvarkės „Europos žaliasis kursas“ priemonių. Naujuoju planu iki 2050 m. siekiama parengti mūsų ekonomiką ekologiškai ateičiai, rasti inovatyvių, aplinką tausojančių sprendimų ir suteikti naujų teisių vartotojams.
Specialistai apie ES žiedinės ekonomikos planą: ar po 30 metų nebešvaistysime maisto ir mažiau „vartosime“?
© Shutterstock

Kaip teigia VGTU Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros profesorius Saulius Vasarevičius, žiedinės ekonomikos idėjos paveiks ir gamintojus, ir vartotojus, kurie vis labiau rinksis mažiau aplinką teršiančius gaminius.

Kas paskatino žiedinės ekonomikos idėjų atsiradimą?

Profesoriaus manymu, tvaresnės ir labiau gamtą saugančios ekonomikos idėjų atsiradimą lėmė visiems gerai žinomas bei suprantamas veiksnys: „Pasaulio gyventojų skaičius nuolat auga. Tuo pat metu mes vis daugiau vartojame. Visa tai daro įtaką didėjančiai žaliavų ir gamtinių išteklių paklausai, o mūsų vartojami gaminiai ir produktai santykinai greitai tampa atliekomis. Be to, žaliavų gavyba ir naudojimas daro didelį poveikį aplinkai.

Visa tai lėmė poreikį ieškoti sprendimų, o vienas iš perspektyviausių yra žiedinės ekonomikos idėja. Jos praktinis įgyvendinimas padės sumažinti ir gamtinių išteklių sąnaudas, ir susidarančių atliekų kiekį“, – teigia S. Vasarevičius.

Saulius Vasarevičius
Saulius Vasarevičius

Poveikis atskiriems pramonės sektoriams

Europos Parlamento pateiktame plane siekiama daugiau dėmesio skirti sektoriams, kuriuose suvartojama daugiausiai išteklių ir kuriuose žiediškumo potencialas yra didelis. LR aplinkos ministerijos atliekų politikos grupės vyr. specialistės Virginijos Vingrienės teigimu, žiedinės ekonomikos tikslų įgyvendinimas labiausiai palies ir įneš daugiausiai pokyčių bei naujovių elektronikos, tekstilės (drabužių, avalynės), pakuočių, maisto pramonės srityse.

„Esminį dėmesį skiriant atliekų prevencijai dar produktų projektavimo procese, užtikrinant patvarių, ilgaamžiškų, suremontuojamų, atnaujinamų, pakartotinai panaudojamų, perdirbamų produktų gamybą, užprogramuojamas aplinkos, žaliavų ir energijos tausojimas ir mažinamas atliekų susidarymas“, – sako V. Vingrienė, kalbėdama apie alternatyvų atliekų mažinimo bei aplinkos saugojimo būdą skirtinguose pramonės sektoriuose.

Vyr. specialistės manymu, atliekų perdirbimo linkme siekiama kreipti paramos, inovacijų diegimo skatinimo prioritetus, mokslinių tyrimų ir naujausių inovatyvių sprendimų paieškas ir jų paskatas. Numatoma ir esamų technologijų modernizavimas, išnaudojant jas ir pritaikant naujausių žiedinės ekonomikos iššūkių įgyvendinimui. Be to, didelis dėmesys turėtų būti skiriamas visuomenės švietimui, bendruomeniškumo iniciatyvoms ir projektams, skatinant tausaus tvaraus atliekų susidarymą mažinančio ar beatliekio vartojimo, daiktų mainų, teisingo kokybiško pirminio atliekų išrūšiavimo skatinimo, maisto nešvaistymo ir nešiukšlinimo iniciatyvas.

Virginija Vingrienė
Virginija Vingrienė
© DELFI / Kiril Čachovskij

Didelis maisto švaistymas – kaip bus kovojama su šia problema?

ES kasmet išmetama net 20 proc. pagaminamo maisto. Dėl šios priežasties EP nariai ragina iki 2030 m. šį skaičių sumažinti perpus pagal „Nuo ūkio iki stalo“ strategiją, kurios tikslas – sąžininga, patikima ir aplinkai palanki maisto sistema. Ja bus užtikrinamas aprūpinimas maistu ir galimybė maitintis sveikais iš sveikos planetos išteklių gautais produktais. Tai padės sumažinti ES maisto sistemos poveikį aplinkai ir klimatui ir sustiprinti jos atsparumą, taip apsaugant piliečių sveikatą ir ekonominės veiklos vykdytojų pragyvenimo šaltinius. Be to, ši strategija užtikrins ekologiškų produktų pasiūlos ir paklausos didinimą valstybėms narėms.

Vertindamas žiedinės ekonomikos poveikį maisto pramonėje, profesorius kaip efektyviausią prevencinę priemonę tam įvardija maisto švaistymo mažinimą. „Tuo tarpu susidarančias maisto atliekas nesudėtinga vėl panaudoti gaminant kompostą bei biodujas, tačiau tam būtinas atskiras maisto atliekų surinkimas“, – teigia jis.

Kaip pasikeis ES piliečių kasdienybė?

Ilgą laiką mūsų vartotojiškumas veikė „nusipirkau, suvartojau, išmečiau“ principu. Žaliavos virsdavo gaminiais, o šie – sąvartynuose nugulančiomis atliekomis. Tačiau žiedinės ekonomikos įsigaliojimas gali stipriai pakeisti dabartinę ES gyventojų kasdienybę.

Kalbėdamas apie esminius pokyčius visuomenėje, Saulius Vasarevičius tikisi, kad mūsų vartojimas mažės ir pirksime tik tai, ko mums iš tikrųjų reikia. Anot profesoriaus, bus išplėtota prekių (automobilių, buitinės technikos, elektronikos ir kt.) dalinimosi paslauga. Naudosimės bendromis paslaugomis ir produktais pagal savo poreikius, užuot pirkę juos atskirai. Visi gaminiai tarnaus ilgiau, juos bus lengva remontuoti pakeičiant vieną nedidelį sugedusį bloką. Pakuočių ženkliai sumažės, jos bus daugkartinio naudojimo bei lengvai perdirbamos ir įtrauktos į išplėtotą depozito sistemą. Daugiau naudosime vietinių prekių – taip bus užtikrinama geresnė jų kokybė ir bus išvengta nereikalingo transportavimo.

Plastikinių maišelių, skardinių, vienkartinių indų ir kitų pakuočių likimas

Ne paslaptis, kad plastiko ar kitos pakuotės yra užvaldžiusios parduotuvių lentynas, o be šių dalykų daugelis žmonių neįsivaizduoja savo kasdienybės. Vis dėlto, kaip teigia S. Vasarevičius, jų reikės atsisakyti, šiuos pakeis daugkartinio naudojimo gaminiai.

„Dabar gausiai naudojamų plastikinių maišelių, pakuočių, skardinių, vienkartinių indų mažės dėl teisinių ir ekonominių priemonių. Neperdirbami plastiko gaminiai palaipsniui bus išstumti iš rinkos. Bus skatinami ir vystomi daugkartinio naudojimo bei lengvai perdirbami gaminiai.

Keičiasi ir patys vartotojai. Ypač stebint išsilavinusią jaunąją kartą matyti, kaip jie daugiau dėmesio skiria atsakingai rinkdamiesi prekes, prioritetą skirdami labiau aplinkai draugiškoms. Jų gyvenimo būdas, vartojimo įpročiai skiriasi nuo vyresniųjų. Jie mielai naudojasi dalinimosi paslauga, aktyviai rūšiuoja atliekas“ – sako profesorius.

Paklaustas savo nuomonės, ar Europos Parlamentas pasiruošęs per 30 metų įgyvendinti visus minėtus planus, profesorius S. Vasarevičius neslepia, kad Europos Sąjungos narės yra ekonomiškai pajėgios praktiškai realizuoti žiedinės ekonomikos idėją. Svarbu, kad būtų reguliuojami žaliavų ir prekių srautai iš kitų pasaulio regionų, kur šią idėja bus sunku įgyvendinti.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
3.0000

Top naujienos

Prie Gariūnų kylanti „Lidl“ siutina vietos verslininkus: tikina, kad kils didžiuliai kamščiai savivaldybė tikina – problemos nebus  (183)

Prie Gariūnų turgavietės kylanti nauja „ Lidl “ parduotuvė kelia vietos verslo parko...

Sniego pilys | D+

Sekso skandalai, kurie supurtė SSRS: valdžią naudojo savo asmeniniams iškrypimams tenkinti

1935 metais SSRS sėkmingai įgyvendino plataus masto kampaniją, per kurią buvo siekiama...

Penki įvarčiai per kėlinį: Nyderlandai efektingame futbolo spektaklyje palaužė Ukrainą (265)

Europos futbolo čempionatą pergalingai pradėjo C grupės favoritė Nyderlandų rinktinė, namų...

Garsioji Vilniaus perėja vėl pasikeitė – atsirado naujas užrašas (8)

Panašu, kad Vilniuje, Saltoniškių gatvėje, esanti požeminė perėja keisis dar daugybę kartų.

Lietuvių įspūdžiai Maljorkoje: nuo Leonardo DiCaprio paplūdimio iki saloje įsikūrusių tautiečių (16)

Maljorkos sala iš tiesų nėra labai didelė ir ją patogiai galima aplankyti nuomojamu automobiliu....

Šaras su kompanija užuodžia titulą: „Barcelona“ pasiuntė „Real“ į nokautą (23)

Ispanijos krepšinio čempionato finalo pirmose rungtynėse Šarūno Jasikevičiaus treniruojama...

Po anoniminio skambučio – nemalonumai pareigūnei: įkliuvo su įkalčiais, bet tai – ne įrodymas (186)

Anoniminis skambutis pakeitė Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (VSAT) dirbančios vyresniosios...

Į Lietuvą atslenka karščiai: trumpi lietūs turėtų aplankyti tik porą dienų

Pirmadienio dieną ties Lietuva nutįs anticiklono gūbrys, debesuotumas menks, lietaus nenumatoma....

Skaitytojo klausimas: pastebėjome, kad sraigės turi tokias tarsi „dureles“, kam jos? (1)

Grynas skaitytoja Reda kreipėsi prašydama paaiškinti sraigių elgesį. „Su vaikais stebėdami...

Jogintė Užusienytė | D+

Paaiškino, kodėl kartais sunku pamiršti pirmąją meilę: kitos moters grožis tokiu atveju nepadės

Dažniausiai girdime apie tokias meilės istorijas, kai vyresnis vyras įsimyli gerokai jaunesnę ir...