aA
Europos Parlamente rengiamas Skaitmeninių paslaugų aktas žada užbaigti interneto laukinių vakarų erą ir pradėti reguliuoti tehnologijų gigantų kaip „Meta“, „Google“ ir „Apple“ veiklą. „Facebook“ vidinius duomenis paviešinusi informatorė Frances Haugen sako, kad įstatymų projektas gali tapti „auksiniu standartu“ visam pasauliui. Kritikai atkerta, kad jis graso apriboti interneto laisvę.
Facebook/Meta/Google/Amazon/Microsoft/Apple
Facebook/Meta/Google/Amazon/Microsoft/Apple
© Shutterstock

„Vyskta derybos, reikalai juda“, – šią savaitę pareiškė Christel Schaldemose, Skaitmeninių paslaugų akto pranešėja Europos Parlamente (EP). Pasak derybas sekančių EP pareigūnų, dėl taisyklių kurios reguliuos tokių socialinių platformų kaip „Facebook“ veikimo principus, tikimasi balsuoti iškart po naujų metų.

Proveržio derybose tikimasi po to, kai lapkričio 8 d. EP apsilankė, buvusi „Facebook“ darbuotoja, vasarą nutekinusi tūkstančius kompanijos vidinių dokumentų.

„Facebook“ žaloja mūsų vaikus, skaldo visuomenę ir silpnina demokratiją“, – įstatymų leidėjų aplodismentais palydėtoje įžanginėje kalboje pareiškė informatorė.

Įstatymų projektas turintis apsaugoti interneto vartotojus nuo technoligijų gigantų išnaudojimo pasak F. Haugen, gali tapti „auksiniu“ interneto reguliavimo standartu visam pasauliui.

„Ant kortos pastatyta labai daug. Turite vienintelę galimybę per savo amžių sukurti naujas taisykles interneto pasauliui“, – parlamentarams kalbėjo F. Haugen.

Pasak internetinių platformų ir dezinformacijos ekspertės Indrės Vareikytės, kalbos apie būtinybę reguliuoti socialines interneto platformas vyko jau seniai, tačiau skaudūs padariniai po tokių dezinformacijos kampanijų paženklintų įvykių kaip „Brexit“, JAV Kapitolijaus šturmas ar Minsko režimo sukelta migrantų krizė visiems aiškiai parodė, kad taisyklės, skirtos kontroliuoti socialines platformas, tampa vis labiau būtinos.

Markas Zuckerbergas
Markas Zuckerbergas
© Scanpix

„Daug metų su internetinėmis platformomis buvo tariamasi, kad jos pačios imsis priemonių kovoti su dezinformacija ar juose publikuojamu žalingu turiniu, tačiau dažniausiai tai apsiribodavo parodomosiomis akcijomis“, – sako I. Vareikytė.

Tris valandas EP trukusio klausymo metu F. Haugen „Facebook“ apkaltino žinant, kad kompanijos produktai kenkia vaikų psichinei sveikatai, veda vartotojus prie radikalių pažiūrų ir kursto neapykantą. Be naujų teisės aktų, pasak jos, internetinių platformų įtaka augs ir kels vis daugiau grėsmių žmonių sveikatai ir demokratijai.

Europos Parlamente ji lankėsi po kruopščiai suplanuotų liudijimų Jungtinių Valstijų Senate bei Didžiosios Britanijos ir Vokietijos parlamentuose. Vėliau ji lankėsi ir Paryžiuje.

„Tai, ką šiandien sužinojome iš ponios F. Haugen, labai svarbu mūsų darbui ruošiant Skaitmeninių paslaugų aktą“, – pasibaigus liudijimui kalbėjo C. Schaldemose.

Auksinis standartas

F. Haugen „Facebook“ dirbo nuo 2019 m. Komandoje, kuri nagrinėjo dezinformacijos ir demokratijos problemas, įskaitant kišimosi į rinkimus atvejus. „Facebook“ šios komandos veiklą nutraukė po 2020 m. rinkimų JAV. Prieš tai algoritmų valdymo ir kompiuterinės inžinerijos specialistė dirbo tokiose įmonėse kaip „Google“, „Yelp“ ir „Pinterest“.

Paviešinus vidinius duomenis F. Haugen mestus kaltinimus „Facebook“ atmetė kaip „netikslius“ ir „nereikšmingus“. Vis dėlto „Facebook“ akivaizdžiai patyrė stiprų smūgi savo reputacijai. Netrukus po skandalo, kompanijos įkūrėjas Markas Zuckerbergas paskelbė, kad „Facebook“ valdanti susirašinėjimų programėlę „WhatsApp“ ir socialinę platformą „Instagram“ keičia pavadinimą į „Metą“.

Vašingtone ir Briuselyje vis garsiau kalbant apie reguliacijas, interneto milžinės tuo akivaizdžiai nesidžiaugia. Paskutiniu metu „Meta“, „Google“ bei „Apple“ nuolat kartojo, kad skirs daugiau resursų padaryti savo platformas saugesnes. Be to, sutiko savanoriškai atsižvelgti į kai kuriuos įstatymų leidėjų reikalavimus bei prisiimti daugiau atsakomybės už skelbiamą turinį. Vis dėlto panašu, kad politikų suteiktas pasitikėjimo kreditas galutinai išseko.

Facebook/Meta/Google/Amazon/Microsoft/Apple
Facebook/Meta/Google/Amazon/Microsoft/Apple
© Shutterstock


Pernai gruodį Europos Komisijos (EK) pristatytas įstatymų projektas skirtas apsaugoti pagrindines interneto vartotojų teises, didinti internetinių platformų skaidrumą ir atsakomybę, skelbia EK. Įstatymo projekte ypač daug dėmesio skiriama būtent socialinių platformų veiklai reguliuoti. Vien „Facebook“ ES naudojasi per 250 mln. žmonių – daugiau nei pusė eurobloko gyventojų.

Skaitmeninių paslaugų aktas numato, kad interneto platformos, kurių vartotojų skaičius sudaro daugiau nei 10 proc. ES gyventojų, privalės laikytis sutarto elgesio kodekso, turės viešinti savo duomenis ir atlikti nepriklausomus auditus. Taip pat norima uždrausti suasmenintas reklamas ir interneto gigantus priversti atskleisti, kaip veikia algoritmai, kurie vartotojams teikia rekomendacijas. Pavyzdžiui, tai ką matote savo „Facebook“ naujienų sraute.

Pasak F. Haugen, šiuo metu beveik niekas nežino, kas vyksta trilijono dolerių vertoje kompanijoje, kuri neva sąmoningai slepia svarbią informaciją nuo visuomenės ir valdžios institucijų.

„Turime patikėti, kad tai, ką sako „Facebook“, yra tiesa, nors jie ne vieną kartą įrodė, jog nėra verti mūsų pasitikėjimo“, – kalbėjo informatorė.

Skatina neapykantą ir tuo naudojasi

F. Haugen tvirtina, kad jos paviešinti duomenys atskleidžia, kaip „Facebook“ algoritmai, kurie parenka, ką vartotojui rodyti naujienų sraute, optimizuojami taip, kad rodytų daugiau neigiamas emocijas ir pyktį skatinantį turinį. Pasak kompanijos tyrimų, negatyvus turinys labiau įtraukia vartotojus ir verčia žmones „Facebook“ praleisti daugiau laiko.

„Facebook“ žino, kaip tai pakeisti, tačiau to nedaro, nes tai trukdytų jiems augti. Jeigu vartosime mažiau turinio, matysime mažiau reklamos, jie uždirbs mažiau pinigų“, – aiškino buvusi „Facebook“ darbuotoja.

Socialinės platformos algoritmai, pasak jos, vartotojams specialiai generuoja kuo ekstremalesnį turinį. Nesvarbu, ar domitės sveika mityba, sportu ar politika.

„Algoritmai nusitaiko į žmones, kurie laikosi nuosaikių politinių pažiūrų, ir stumia juos ekstremalumo link. Gali būti centro kairėje, bet būsi pastumtas į radikalią kairę. Jei būsi centro dešinėje, gali būti pastumtas į radikalią dešinę, – aiškino F. Haugens. – Taip kalbos apie politiką veda prie raginimų susidoroti su opozicija ar pradėti genocidą, o naujienos apie mitybą – prie anoreksijos“, – perspėjo informatorė.

Pasak jos, toks „Facebook“ veikimo principas įvairiose šalyse jau ne kartą išprovokavo neramumus ir smurto proveržius. Tuo nuolat naudojasi verslai ir įvairios politinės jėgos.

Šiuo metu Puerto Rike reziduojančios 37-erių moters turimais duomenimis, „Facebook“ bent nuo 2018 metų žinojo, kad kai kurios Europos politinės partijos poliarizuojančiu turiniu naudojasi tam, kad pasiektų kuo didesnę auditoriją. Anot Haugens, jos pripažino, kad kuo radikalesnės jų žinutės socialiniame tinkle, tuo dažniau algoritmai jas siūlo vartotojams.

„Politinė kampanija, kuri pagrįsta neapykanta oponentams, atsieina nuo 5 iki 10 kartų pigiau negu ta, kuri kalbės apie empatiją ir sutarimą,“ – sakė F. Haugens.

Visa tai rodo, kad neapykantos skatinimas ir patyčios yra pelningos „Facebook“, o šios platformos algoritmai ne vykdo prevenciją, o atvirkščiai – skatina šiuos reiškinius ir procesus, sako Lietuvos žurnalistikos centro (LŽC) vadovė Džina Donauskaitė.

„Nutekintais dokumentais parodyta, kad vadovų lygmeniu problemos identifikuotos ir žinomos, tačiau tam neskiriama deramo dėmesio“ – aiškina dezinformaciją socialinėse platformose nagrinėjanti specialistė.

Kova su vėjo malūnais?

Pasak I. Vareikytės, su dezinformacija dirbantys specialistai apie internetinių platformų keliamas grėsmes kalba jau seniai. Jos atlikti tyrimai rodo, kad ir Lietuvoje socialinės platformos kaip „Facebook“ yra sąmoningai išnaudojamos dezinformacijai apie COVID-19 skleisti ir kurstyti nepasitikėjimą Valstybe.

Indrės Vareikytės
Indrės Vareikytės
© Asmeninins albumas


„Retas žmogus turi supratimą kaip veikia algoritmai. Retas žino, kad jie gali sekti tavo elgseną socialinėse platformose, surinkti informaciją, kas jums gali būti įdomu, ir nedelsiant pasiūlyti panašų turinį. Žmogus yra įtraukiamas į „burbulą“ ir jam tikrai gali atrodyti, kad jis galvoja vienaip ar kitaip, nors iš tiesų jis mąsto apie tai, kas jam yra pasiūloma“, – sako I. Vareikytė.

Europos Sąjungos svarstomą Skaitmeninių paslaugų aktą specialistė vertina skeptiškai. Esą egzistuoja didžiulė rizika, kad pradėjus smarkiai reguliuoti socialinius tinklus žmonės iš jų ims migruoti į visiškai nekontroliuojamas internetines erdves.

„Kuo labiau bandome reguliuoti socialinius tinklus, tuo daugiau žmonių pereina į nereguliuojamas zonas“, – sako I. Vareikytė. Pasak ekspretės tai itin naudinga mažiau žinomoms ir jokių vartotojų apsaugos nuo dezinformacijos neturinčioms internetinėms platformoms, rusiškiems, kiniškiems ar kitų šalių socialinėms platformoms.

„Ten apskritai negalėsime žinoti, kas vyksta. Juo labiau imtis kokių nors prevencinių priemonių apsaugoti vartotojus“, – perspėja ekspertė.

Nuogąstavimai, kad Skaitmeninių paslaugų aktas gali būti kova su vėjo malūnais sklando ir tarp kai kurių EP narių. Kol tik ieškoma būdų kai pirmą kartą ES istorijoje pradėti reguliuoti socialinių platformų algoritmus, „Meta“ skelbia apie kuriamą virtualios realybės pasaulį, kurio veikimo principų beveik niekas nesupranta.

„Aš jį bandžiau. Nieko panašaus dar neteko patirti. […] Tai labai įtraukia ir manau, ne daugiau penkių žmonių čia supranta kaip tai veikia“, – F. Haugen liudijimo metu kalbėjo Iban Garcia del Blanco, europarlamentas iš Ispanijos.

Kad įstatymų leidėjai žingsniu atsilieka nuo technologijų gigantų pripažįsta ir pati F. Haugen.

Pasak jos, „Meta“ pavadinimą „Facebook“ pasirinko neatsitiktinai, o pagal Nealo Stephensono 1992 m. novelę „Snow crash“, kur „Meta visata“ vadinamas virtualus pasaulis, kuriame žmonės slepiasi nuo distopija virtusios realybės.

„Manau taip gali ir nutikti. Rizikuojame turėti visuomenę, kurioje žmonės bus taip nuo jos atitrūkę ir marginalizuoti, kad bus įtraukti į šiuos virtualius pasaulius. Jie išties labai įtraukiantys ir skatina priklausomybę,“ – perspėjo F. Haugen.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(33 žmonės įvertino)
3.8182

Top naujienos

Iškilus viešoms diskusijoms dėl Taivaniečių atstovybės – griežtas įvertinimas: apgailėtina, kad taip įvyko (62)

„Manau, kad tokia vieša diskusija sukelia daug Lietuvai klausimų, problemų. Manau, kad tiesiog...

Užkalnis. Žlibinėtojai pro taukuotus sovietinius akinius (77)

Pradėsiu nuo atsiprašymo: antraštė nėra diskriminavimas ar išpuolis, nei atviras, nei...

NATO ir JAV perdavė atsakymus Maskvai dėl jos reikalavimų suteikti saugumo garantijų atmestas pagrindinis reikalavimas (188)

Rusija trečiadienį pareiškė iš JAV ambasadoriaus Johno Sullivano gavusi Vašingtono rašytinį...

Profesoriaus Čaplinsko prognozės: jau greitai omikron gali tapti paprasčiausiu „omniperšalimu“

Pakeitimai dėl galimybių paso galiojimo tvarkos audrina visuomenę – kodėl žmogus turi skiepytis...

Mityba pagal kraujo grupę: gydytoja pasakė, ar taip valgant išties galima numesti svorio?

Daugeliui ne kartą teko skaityti dietą, paremtą jūsų kraujo grupe . Pirmos grupės atstovai yra...

Anoniminiai milijonieriai: kodėl nieko nežinome apie loterijų laimėtojus?

24 mln. eurų laimėjęs vilnietis kreipėsi į loterijos organizatorius ir atsiims didžiausią...

D+Toma Miknevičienė

Suteikdami „nekaltus“ pavadinimus intymioms vietelėms savo gėdą perduodame ir vaikams: o ar žinote, kaip iš tikrųjų jas reiktų vadinti? (1)

Intymiausioms savo kūno vietoms skiriame keisčiausius epitetus – nuo šmaikščių iki...

Už gruzino ištekėjusi Sandra: kodėl šie vyrai įsimyli lietuves, iš ko gaminamas tikras šašlykas ir kas šeimoje gauna visą palikimą (7)

Sakartvele vyrai vis dažniau į žmonas renkasi lietuvaites. Sena ir tikra gruzinų meilė Lietuvai...

D+Mindaugas Milinis

Klaipėdos „šturmo“ blefas: sovietai gėdingai apsikvailino ir dar degant miestui sukūrė naują tiesą – ši kiekvienais metais apauga naujais faktais

Sausio 28-ąją rusakalbiai klaipėdiečiai minės vadinamąją „Klaipėdos išvadavimo“ dieną....

Čempionų lygos antro etapo starte – skaudus „Ryto“ pralaimėjimas SIG ekipai (15)

Vilniaus „Rytas“ nesėkme pradėjo FIBA Čempionų lygos antrojo etapo kovas. Trečiadienį namie...