ES Užsienio reikalų taryba pirmadienį pranešė, kad sankcijos už žmogaus teisių pažeidimus bus paskelbtos tuzinui asmenų ir keturiems juridiniams subjektams šešiose šalyse, įskaitant Kiniją, Rusiją bei Šiaurės Korėją.
Šis žingsnis iškart sulaukė Pekino atsakomųjų priemonių ir išprovokavo audringą diplomatinį ginčą tarp ES valstybių ir Kinijos – pagrindinės Šiaurės Korėjos rėmėjos.
Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministerijos atstovas sankcijas Pchenjano pareigūnams pavadino „pragaištingu politiniu įrankiu“, kurio griebtis paskatino ES „įsisenėjusi antipatija ir psichozės paveikta mąstysena“.
Šis žingsnis yra dalis priešiškos politikos Šiaurės Korėjos atžvilgiu ir „niekinga politinė provokacija“, nurodė ministerijos atstovas pareiškime, kurį antradienį vėlai vakare išplatino valstybinė naujienų agentūra KCNA su antrašte „Bergždžias aktas užtrauks tik nešlovę ir gėdą“.
Į ES sankcijų sąrašą pateko Šiaurės Korėjos valstybės saugumo ministras Jong Kyong Thaekas, viešojo saugumo ministras Ri Yong Gilas ir Centrinė prokuratūra.
Šie subjektai atsakingi už „rimtus žmogaus teisių pažeidimus“, įskaitant kankinimą, neteismines egzekucijas, plačiai paplitusį priverstinį darbą bei seksualinį smurtą prieš moteris, rašoma ES oficialiajame leidinyje. Tarp šių pažeidimų yra
Jungtinės Tautos kaltina branduolinį ginklą turinčią Šiaurės Korėją „sistemingais, plačiai paplitusiais ir šiurkščiais“ žmogaus teisių pažeidimais, pradedant kankinimu ir neteisminėmis egzekucijomis ir baigiant kalinimo stovyklomis.
Pchenjanas tvirtina ginantis ir puoselėjantis „tikrąsias žmogaus teises“, o tarptautinės bendrijos kaltinimus dėl teisių pažeidimų vadina prieš režimą nukreipta propaganda.