aA
Belgijos karalystė, tiksliau, jos sostinė Briuselis, ne retai vadinama Europos Sąjungos sostine dėl čia įsikūrusių pagrindinių ES institucijų būstinių. Tačiau Belgija nesipelno atskiro dėmesio ne tik dėl to.
© DELFI / Orestas Gurevičius

Belgijos kaip savarankiškos šalies istorija prasidėjo 1830 metais, kai minios žmonių, įkvėptos revolucijos Prancūzijoje, priešais Briuselyje esančius La Monnaie operos namus, pradėjo dainuoti patriotiškas dainas. Ši revolucija kilo dėl to, jog belgai jautėsi neatstovaujami Nyderlandų valdžios.Nesutarimai kilo ir dėl to, kad Belgijos dauguma buvo katalikai, tuo tarpu Nyderlanduose vyravo protestantai. Visas konfliktas peraugo į tai, jog 1830 metais lapkričio mėnesį vykusio „Belgijos kongreso“ metu buvo pasiūlyta apie nepriklausomos Belgijos karalystės sukūrimo idėja. 1831 metų sausio 20 d. pasirašytas protokolas tai įtvirtino, o 1831 metų liepos 21 d. įvyko pirmojo Belgijos karaliaus inauguracija. Ši data, kai karalius pritarė nacionalinio kongreso sukurtai Konstitucijai, yra kasmet švenčiama kaip Belgijos nacionalinė diena.

Belgija plotu du kartus mažesnė už Lietuvą. Šalis ribojasi su Prancūzija, Liuksemburgu, Vokietija bei Nyderlandais. Belgijoje gyvena 11.35 mln. žmonių, oficialios trys kalbos – prancūzų, olandų bei vokiečių. Vieni garsiausių belgų – dailininkai Peter Paul Rubens bei Rene Magritte, dainininkas Stomae, aktoriai Žanas Klodas Van Dammas bei Pusryčiai pas Tiffani žvaigždė Audrey Hepburn, kartografas Gerardas Merkatorius, sportininkai Eddy Merckx ir Kim Clijsters. Nuo 2013 metų Belgiją valdo karalius Filipas,karaliumi tapęs po tėvo, karaliaus Alberto II, abdikacijos. Belgijos karališkoji šeima gyvena Briuselio šiaurėje esančioje Belvederio pilyje. Įdomu tai, jog dabartinės Belgijos karalienės Matildos senelė – Sofija Marija Sapiegaitė – yra kilusi iš žymių LDK didikų Sapiegų šeimos.

Valdymas

Belgijos karalystės valdymo forma yra konstitucinė monarchija. Šalis įdomi ir tuo, kad ilgiausiai pasaulyje – net 541 dieną – gyvavo be Vyriausybės. Visa tai vyko po 2010 birželio 13 d. Belgijos nacionalinių rinkimų, kai koalicijos formavimas truko iki 2011 spalio 11 dienos. Kaip Europą vienijanti šalis Belgija yra gana susiskaldžiusi. Šalis skaidoma į tris regionus – Valonijos, Briuselio bei Flandrijos. Valonija – prancūzakalbis Belgijos regionas, tuo tarpu Flandrijoje kalbama olandiškai, o Briuselio regionas yra dvikalbis. Flandrijos sostine laikomas Antverpenas, o Valonijos – Namuras. Įdomu ir tai, jog Belgijoje rinkimai – privalomi. Vieni paskutiniųjų rinkimų vyko šių metų gegužės 25 d. Jų metu belgai rinko net septynis parlamentus – Europos parlamentą, federalinį parlamentą, Flandrijos, Valonijos bei Briuselio regiono parlamentus bei vokiečių bendruomenės parlamentą. Tuo tarpu prancūzų bendruomenės parlamentas sudaromas iš Valonijos bei Briuselio regiono parlamentų. Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, jeigu balso teisę turintis belgas nebalsuoja bent keturis kartus per penkioliką metų, jis yra pašalinamas iš balsavimo sąrašų dešimtmečiui. Be to, už kiekvienus be priežasties praleistus rinkimus yra mokama bauda.

Vaterlo

Vienas žymiausių Belgijoje vykusių įvykių yra Vaterlo mūšis. Vaterlo – tai 15 km į pietus nuo Briuselio įsikūręs miestas. Čia 1815 metais Napoleono Bonaparto vedama kariuomenė buvo sutriuškinta Sąjungininkų sukurtos Septintosios koalicijos kariuomenės. Vaterlo mūšiu baigėsi šimtą dienų vykęs antrasis Napoleono viešpatavimas, o jis pats buvo ištremtas į Atlanto vandenyne esančią Šv. Elenos salą. Tačiau, Vaterlo miestas žymus ne vien tuo. Būtent su daina „Vaterlo“ švedų grupė ABBA laimėjo 1974 metų Eurovizijos konkursą.

Renginiai

Bene žymiausias Belgijos renginys – liepos mėnesį Boom mieste vykstantis elektroninės muzikos festivalis Tomorrowland. Festivalis vyksta nuo 2005 metų bei trunka dvi savaites, tačiau bilietai yra išparduodami vos per kelias minutes.

Vienas įdomiausių Belgijoje vyksiančių festivalių yra lietuviškų užgavėnių atitikmuo – Valonijoje vykstantis Binche karnavalas. Anot legendos, XVI amžiuje Binche gyventojai taip susižavėjo atvykusių inkų kostiumais bei jų spalvomis, jog nusprendė patys pasigaminti tokius pačius. Karnavalas yra įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą bei turi gana griežtas taisykles. Viena svarbiausių karnavalo dalių yra „Gilles“. Gilles – tai vyrai su tradiciniais karnavalo kostiumais, kuriuos jie gali apsivilkti tik kartą metuose – užgavėnių antradienį, taip pat, su šiuo kostiumu yra draudžiama išvykti iš Binche miesto, nes Gilles niekada jo nepalieka. Kostiumas skirtas tik Binche miesto vyrams bei vyrams, kurie Binche mieste gyvena daugiau nei penkerius metus.

Dar vienas Belgijos mastu žymus renginys – kas dvejus metus Briuselyje esančioje rotušės aikštėjė (Grand Place) išdėliojamas begonijų kilimas. Gėlių kilimas kuriamas nuo 1971 metų, tad kitąmet tai bus 22 šio tipo renginys.

Eutanazija

Belgija yra labai liberali šalis – 2003 metais antroji pasaulyje įteisino homoseksualų santuoką. Tais pačiais metais buvo dekriminalizuotas ir žolės vartojimas – 18 metų sulaukęs asmuo gali turėti iki 3 gramų asmeniniam naudojimui. Taip pat Belgija yra viena iš trijų ES šalių, kurioje yra įteisinta eutanazija. Eutanazija – tai sąmoningas žmogaus gyvybės atėmimas jo prašymu. Belgijoje ji buvo įteisinta 2002 metais, tačiau ją atlikti galima tik Belgijos piliečiams. Vis dėlto, jei kitos ES šalies gydytojas sutinka nutraukti kito žmogaus gyvenimą, Belgijoje jis tai gali padaryti legaliai. Daugiausiai dėmesio sulaukusi tema – eutanazijos taikymas vaikams, kuris Belgijoje buvo įteisintas 2014 metais.

Šiuo metu Belgija yra vienintelė pasaulyje šalis, leidžianti atlikti eutanaziją, nepriklausomai nuo paciento amžiaus. Šis Belgijos sprendimas sukėlė didžiulius tarptautinius debatus. Tačiau remiantis 2018 metų duomenimis, eutanazijos taikymas vaikams yra labai stipriai reglamentuotas, o per visą įteisinimo laikotarpį, ji buvo suteikta tik trims vaikams.

Klimato kaitos protestai

Šiuo metu Belgijoje kas savaitę vyksta klimato kaitos protestai. Juose masiškai dalyvauja studentai, kurie dėl ketvirtadieniais vykstančių protestų praleidžia paskaitas. Šiuose protestuose Belgijoje dalyvauja ir po 35000 studentų. Viena žymiausių protestų „Youth For Climate“ dalyvių – jų organizatorė belgė Anuna De Wever. Vis dėlto, nors protestuojantys studentai siekia permainų, Belgijos valdžia šiuo metu nesiėmė reikšmingų sprendimų dėl klimato kaitos. Belgija vis dar yra priklausoma nuo atominės energetikos bei nesumažino savo išmetamo CO2 kiekio.

Europos Sąjunga ir NATO

Kad Briuselis yra globaliu mastu svarbus miestas byloja ir tai, jog šiuo metu Briuselyje yra 182 ambasados – tai daugiausiai ambasadų turintis miestas pasaulyje. Statistiškai, Briuselį kasmet aplanko po 7 mln. žmonių.

Netoli Briuselio Zaventemo oro uosto yra įsikūrusi NATO būstinė. Pačioje pradžioje NATO būstinė buvo įsikūrusi Londone, vėliau, 1952 metais būstinė perkelta į Paryžių, tačiau, po 1967 metais įvykusio Prancūzijos išstojimo, NATO būstinę nuspręsta perkelti į Briuselį. Vėliau, kitoje NATO būstinių pusėje buvo pradėtos statyti naujos patalpos, o 2017 metų gegužės 25 dieną įvyko oficiali naujųjų NATO patalpų įnauguracija. Kasmet NATO įvyksta po 6000 susitikimų.

Be NATO būstinės Briuselyje yra įsikūrę Europos Parlamentas, Europos Komisija bei Europos Taryba, tiesa, Briuselis šiomis institucijomis dalijasi su Prancūzijoje esančiu Strasbūru. Taip pat Briuselyje būstines turi UNESCO, Jungtinės Tautos, Pasaulio Sveikatos Organizacija, UNICEF bei Pasaulio Bankas.

Vafliai, Atomiumas, alus ir šokoladas

Ir pabaigai – šiek tiek apie tai, kas simbolizuoja Belgiją. Bene žymiausias Belgijos pastatas – Briuselyje esantis Atomiumas, kuris buvo pastatytas 1958 metais vykusiai EXPO parodai.
Atomiumo aukštis – 102 metrai, jį sudaro 9 atomus primenantys plieno burbulai, tačiau dėl saugumo priežasčių, tik 5 iš jų yra atidaryti visuomenei. Atomiume vyksta laikinos parodos, tačiau yra ir pastovus muziejus, kurį kismet aplanko po 6 mln. žmonių.

Kita labai žymi Briuselio skulptūra yra Sisiojantis berniukas. Pirmasis skulptūros paminėjimas įvyko net 1452 metais, kai berniukas buvo akmeninio fontano dalis. Vėliau, 1619 metais, ji buvo pakeista bronzine skulptūra. Vis dėlto berniukas, kurį matote šiandien, buvo sukurtas 1965 metais, kai senąjį berniuką kažkas pavogė. Ši skulptūra įkvepė ir kitus menininkus – nuo 1985 metų Briuselyje yra ir sisiojanti mergaitė, o 1999 metais atsirado ir tuoj sisiojančio šuns skulptūra.

Bene žymiausias Belgijos patiekalas yra belgiški vafliai. Jų yra visokių – su šokoladu, vaisiais, plakta grietinėle ar braškėmis. Tačiau tikrieji belgiški vafliai yra be nieko, tad vafliai su šokoladu tėra turistinė versija.

Dar vienas populiarus belgiškas patiekalas – midijos. Jos belgų virtuvėje buvo valgomos žiemos laikotarpiu, kaip pigi alternatyva, kada nebuvo žuvies. Šiais laikais midijų sezonas prasideda liepą, o belgai turi posakį, jog midijos valgomos tais mėnesiais, kuriuose yra raidė r.

Dar vienas žymus Belgijos patiekalas – bulvytės. Dauguma žmonių klaidingai mano, jog jos kilusios iš Prancūzijos, tačiau iš tiesų prancūziškų bulvyčių šaknys yra Belgijoje. Bene žymiausia prancūziškų bulvyčių vieta – Briuselyje, netoli Europos Parlamento esantys Maison Antoine.

Dar vienas Belgiją garsinantis dalykas – belgiškas šokoladas. Belgijos šokolado industrijai yra beveik 400 metų. Verta paminėti, jog pirmieji šokolado gaminiai buvo naudojami kaip vaistai.

Turbūt pats žymiausias belgiškas dalykas yra alus. Manoma, jog belgiškas alus atsirado pirmųjų kryžiaus žygių laikotarpiu ir buvo geriamas, kaip pakaitalas nesaugiam gerti vandeniui. Šiuo metu Belgijoje yra apie 800 alaus rūšių, o geriausios turi net specialiai alui sukurtas taures.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(27 žmonės įvertino)
3.4815

Top naujienos

Politikai pavargo nuo Pranckiečio dramos Seime: yra paprastas scenarijus, kuris remiasi pragmatiškais skaičiavimais (58)

„Deja, ponas Pranckietis pasirinko kitą kelią – žaidimą procedūromis, kas veda į niekur arba...

Ant rekordinės vertės sutarties parašą raitęs Sabonis lieka „Pacers“ klube (43)

Nuo 2017-ųjų „Pacers“ ekipos garbę ginantis Domantas Sabonis pasirašė naują ketverių...

Katkus: Karbauskis ir „valstiečių“ partija dabar jau pasiekė dugną ir įgijo daugiau priešų (369)

„Kiekviena Lietuvos valdžia pralaimi kitus rinkimus. Tad ši valdžia pralaimės kitus rinkimus, ir...

Po rekordiškos rudens šilumos – pokyčiai savaitės viduryje (4)

Šiandien Lietuvą užkliudys virš Norvegijos besisukančio ciklono pakraštys. Per mūsų kraštą...

Lietuvoje daugėja nuo sekso priklausomų žmonių: kada malonumas jau virsta liga požymiai, išduodantys priklausomybę (62)

Priklausomybė nuo sekso – Lietuvoje vis dar apipinta mitais ir dažnai net nelaikoma rimta liga....

Kai pečiais gūžčioja net Šaras: klasiškai pataikantis „Žalgiris“ – nokautuojanti jėga laida „Krepšinio zona“ (7)

Nepaisant to, kad jo marškinėliai nebekaba sostinės arenų palubėse, Šarūnas Jasikevičius...

Po šeštą parą alinančio košmaro Alytuje – naujausios žinios: kai kur tarša viršyta 10 kartų (251)

„Tie momentiniai dalykai tikrai kelia nerimą. Dėl Miklusėnų man labai neramu, darome viską, ką...

Įpyko dėl mokesčio perkant už mažiau nei 20 eurų: Lietuvos įstatymai leidžia tokį taikyti (188)

Užsakymo paruošimo mokestis , – štai su tokiu dar iki šiol nematytu mokesčiu apsipirkusi el....

Kėdainietė tikina nuo vilko apsigynusi lenta: žiūrėjau jam tiesiai į akis (261)

Kėdainių rajono gyventojai jau kuri laiką negali ramiai gyventi dėl vis labiau įžūlėjančių...

Ar tai Europa, ar Azija: kur pasimetė gruzinai? (24)

Kas išties stebina atvykus į Gruziją, tai jos dvilypumas. Šalis, o taip pat ir visas Kaukazo...