Monotonija ir mažas atlygis – požymiai, kad specialybei gresia išnykimas
Kaip teigia „CV-Online“ marketingo vadovė R. Karavaitienė, darbo skelbimų tinklapyje didžiausio kandidatų susidomėjimo sulaukia farmacijos, rinkodaros, turizmo, kultūros, viešojo administravimo, pardavimų, organizavimo, vadybos, viešųjų ryšių sričių darbo pasiūlymai.
Tuo tarpu mažiausiai CV sulaukia gamybos, elektronikos, statybų, inžinerijos, IT, transporto, energetikos sričių darbo pasiūlymai. Tačiau R. Karavaitienė pabrėžia, jog tai, kad į šių darbo pasiūlymų skelbimus atsiliepia nedaug kandidatų, nereiškia, kad siūlomas darbas yra nepatrauklus, nes kandidatų kiekį nulemia daugybė kriterijų. Vienas jų yra paklausos ir pasiūlos atitikimas – kiek yra tam tikros srities specialistams skirtų darbo pasiūlymų, o kiek rinkoje yra „laisvų“, tokio darbo ieškančių specialistų.
„Pavyzdžiui, kiekvieną mėnesį „CV-Online“ tinklapyje įmonės paskelbia vidutiniškai po 1200 naujų IT srities specialistams skirtų darbo pasiūlymų, tačiau rinkoje svarios darbinės patirties turinčių ir norinčių keisti darbą IT specialistų nėra tiek daug, didesnis pasirinkimas yra tarp IT srities naujokų, kurie persikvalifikavo, ką tik baigė mokymus ir dar tik žengia pirmus žingsnius į IT pasaulį“, – pavyzdį pateikia R. Karavaitienė.
Ji įvardija ir kitus faktorius, kurie turi įtakos kandidatų kiekiui – tai įmonės žinomumas, stabilumas, dydis ir veiklos sritis, kur siūlomas darbas (mieste ar užmiestyje, ar patogu nuvykti į darbą, ar siūloma nuotolinio darbo galimybė), koks toje vietovėje yra darbų pasirinkimas, koks siūlomas atlyginimas ir bendras motyvacinis atlygio krepšelis, koks siūlomo darbo pobūdis, kokio darbo sąlygos, kokie reikalavimai keliami kandidatui.
R. Karavaitienė pastebi, kad darbo ieškantys kandidatai šiuo metu turi iš ko rinktis ir renkasi itin atidžiai. Iš būsimo darbo jie tikisi teisingo atlyginimo ir galimybės užsidirbti, įdomaus, prasmingo, vertę kuriančio darbo, karjeros ir tobulėjimo galimybių, stabilumo, gerų darbo sąlygų ir mikroklimato, profesinio ir asmeninio gyvenimo balanso, sąžiningo ir teisingo elgesio su darbuotojais. Taigi, jei darbdavys ir darbo pasiūlymas neatitinka šių lūkesčių, o rinkoje nėra pakankamo kandidatų kiekio, norinčio dirbti tokį darbą, įmonės susiduria su iššūkiais pritraukiant darbuotojus.
Pastaruoju metu kiek dažniau minimas vilkikų vairuotojų ir kasininkų trūkumas, tačiau R. Karavaitienė pastebi, kad ne tik šios dvi sritys susiduria su problemomis pritraukiant darbuotojus.
„Vilkikų vairuotojų įmonės jau seniai ieškosi už Lietuvos ribų, nors siūlomi atlyginimai tikrai nėra maži, tačiau darbo pobūdis ir sąlygos ne visiems yra patrauklios. Jei yra galimybė pasirinkti ir dirbti kitą darbą arčiau namų, žmonės renkasi darbą arčiau namų.
Trumpai kalbant, žmogus ieško, kur geriau, ir jeigu turi galimybę rinktis, ypač kai kandidatas turi kvalifikaciją, įgūdžių, kompetencijų, žinių ir noro dirbti, tuomet pasistengs susirasti kuo geresnio darbo variantą. Jei neturi nei įgūdžių, nei patirties, ieškantis darbo greičiausiai vertins, ar jam „apsimoka“ dirbti. Jei darbas sunkus, ne itin patrauklus, jei kitur galima uždirbti daugiau ir lengvesnėmis sąlygomis, pirmenybę teiks geresniam variantui“, – sako R. Karavaitienė.
Anot jos, monotoniškas ir rankinis darbas, kurį galima pakeisti robotais, elektroniniais sprendimais, kompiuterizuoti ar automatizuoti, yra vienas iš požymių, būdingų didžiausią riziką išnykti turinčioms specialybėms.
Specialybės išlikimui iššūkių kelia ir už darbą siūlomas mažas atlyginimas. Susidomėjimas tokiais darbais iš ieškančiųjų darbo pusės nėra aukštas, o tai reiškia, kad įmonėms reikia ieškoti kitokių sprendimų. Atlyginimo tyrimo manoalga.lt duomenimis, šiuo metu mažiausius atlyginimus uždirba portjė, siuvėjas, padavėjas, sukirpėjas, pašto siuntų išvežiotojas, gelbėtojas, avalynės taisytojas.
Taip pat specialybės išnykimą nulemia paklausos prekei ar paslaugai sumažėjimas, išnykimas ir darbo pobūdžio pasikeitimas. Pasak R. Karavaitienės, šis kriterijus daugiau susijęs su gebėjimu prisitaikyti prie naujų darbo įrankių, priemonių, darbo organizavimo tvarkos, bet rinkoje yra nemaža dalis bedarbių, kurie neturi šiuolaikinei darbo rinkai reikalingų įgūdžių ir jiems sunku integruotis.
Vilkikų vairuotojų trūkumas – masinis
Kaip pastebi „Girtekos“ marketingo ir komunikacijos vadovas Simonas Bartkus, pasaulyje vis stipriau įsismarkaujanti tiekimo grandinių krizė dar labiau išryškino masinį vairuotojų trūkumą visame pasaulyje. Vis dėlto, sudėjus augimą, natūralią kaitą ir didesnį vairuotojų vienam vilkikui poreikį, iš viso šiemet įmonė baigia pasamdyti apie 7 tūkst. naujų vairuotojų Europoje ir Rytų šalyse, o kitąmet ketina pasamdyti dar tiek pat naujų kolegų vairuotojų.
„Gaila, jog ši profesija jaunajai kartai tampa vis mažiau patraukli, nors tarptautinių pervežimų poreikis gabenti prekes vilkikais tik auga. Pasaulį toliau kausto pandemija, auga elektroninės komercijos apimtys, pagal naujai įsigaliosiančius Mobilumo paketo reikalavimus Rytų šalyse įsikūrusiems vežėjams reikia daugiau vairuotojų vieno vilkiko aptarnavimui“, – teigia S. Bartkus.
Nors vilkikų vairuotojų įmonėms tenka sudėtingas darbuotojų trūkumo iššūkis, „Girteka“ atstovas dalinasi naujausių apklausų duomenimis, jog keturi iš penkių vairuotojų savo draugams ar artimiesiems rekomenduoja darbą „Girteka“ įmonių grupėje, o apie 40 proc. kolegų, kurie palieka įmonę, pailsėję ar pasisėmę patirties konkuruojančioje bendrovėje, sugrįžta dirbti.
„Apskritai, vairuotojo darbe atlygis nėra svarbiausias rodiklis skatinantis kolegas pasirinkti ar palikti šią profesiją. Vienas svarbiausių faktorių – darbo sąlygos. Tad mes džiaugiamės, jog savo komandos nariams vairuotojams galime pasiūlyti ne tik konkurencingą atlygį, bet ir kitų labai svarbių privalumų. Vienas iš pačių svarbiausių – modernios darbo priemonės. Itin modernūs, naujausia technologine įranga aprūpinti vilkikai pirmiausia užtikrina geriausią vairuotojų patirtį, taip pat prisideda prie saugumo keliuose, išskiria ir mažiau anglies dvideginio, todėl yra draugiškesni aplinkai“, – sako S. Bartkus.
Pašnekovas pažymi, jog įmonė intensyviai investuoja į naujų darbuotojų rengimą ir esamų darbuotojų tobulinimąsi. „Mūsų „Vairuotojų akademijoje“ vairuotojai kelia savo kvalifikaciją baigdami saugaus vairavimo, vairavimo žiemos sąlygomis, tarptautinių pervežimų ir kitas programas. Motyvacinės programos „Eko lyga“ pagalba skatiname kolegas vairuoti saugiai ir ekologiškai – taip, kad vairuojant vilkiką į orą būtų išleista kuo mažiau anglies dvideginio. Šios programos dalyvius papildomai motyvuojame finansiškai“, – teigia jis.
Anot S. Bartkaus, tam, kad vairuotojo profesija taptų patrauklesnė jaunajai kartai, kartu su kitais rinkos dalyviais ir suinteresuotomis institucijomis svarbu daryti daugiau. Visų pirma, svarbu investuoti į infrastruktūros keliuose gerinimą – įrengti daugiau stotelių pailsėti ir pernakvoti, nusiprausti. Kartu reikia kalbėti apie tai, kokį svarbų ir reikalingą darbą atlieka vairuotojai – S. Bartkaus manymu, šios profesijos įvaizdžio gerinimas taip pat reikšmingai prisidėtų prie jaunimo pasirinkimo tapti tolimųjų reisų vairuotojais.
„Štai, rudenį visi turėjome progą savo akimis įsitikinti, ką reiškia vairuotojų trūkumas ir sustoję pervežimai. Vykstant „Brexit“, į Jungtinę Karalystę nebegalėjo patekti kitų šalių vairuotojai, o vietinių šios profesijos atstovų yra mažai. Šalyje pradėjo trūkti degalų, ištuštėjo parduotuvių lentynos, tad Jungtinės Karalystės vyriausybė privalėjo imtis staigių veiksmų ir per parą išdavė keletą tūkstančių laikinų vizų, kurios, manyta, bent laikinai padės išspręsti kilusias problemas.
Vilkikais gabenama tai, kas svarbiausia – maistas, vaistai, elektronikos prekės ir kita. Sustojus tarptautiniams pervežimams, kitais būdais šias ir daugybę kitų prekių atgabenti į parduotuves ir kitas vietas būtų ypatingai sunku ir brangu, tad jų elementariai greitai visi tiesiog pritrūktume“, – teigia S. Bartkus.
Pardavėjų situacija itin įtempta: darbo vietų ženkliai daugiau, nei norinčių dirbti
Tuo metu mažą pardavėjo darbo patrauklumą prekybos centrai sprendžia savitarnos kasų tinklo plėtimu, kuris ne tik leidžia optimizuoti darbą, bet tuo pačiu ir mažina ir kasoje dirbančiųjų poreikį.
Kaip teigia „Rimi Lietuva“ personalo vadovė Vaida Kaikarienė, „Rimi“ prekybos centras Lietuvoje turi 79 įvairių formatų parduotuvės – nuo didžiulių prekybos centrų gyvenamuosiuose priemiesčiuose iki nedidelių greito apsipirkimo parduotuvėlių judriose didmiesčių gatvėse. Atitinkamai parduotuvės dydžiui, jose įrengtas skirtingas skaičius savitarnos kasų, kuris priklauso nuo čia apsilankančių pirkėjų srauto, erdvės ir techninių galimybių.
„Tendencija naudotis savitarnos kasomis vis stiprėja, jomis drąsiai naudojasi ir jauni, ir vyresni mūsų klientai, kurie vertina galimybę išvengti stovėjimo eilėse, savarankiškai nuskanuoti prekes, ekrane matyti aiškiai išdėstytą informaciją apie savo pirkinius, atsisakyti spausdinto čekio. Atsiskaitant jiems asistuoja savitarnos kasų zonos darbuotojas, kuris, prireikus, padeda nuskenuoti prekes ar išspręsti kilusias situacijas. Taigi, vietoje keleto kasininkų įprastose kasose čia dirba tik vienas žmogus, ir to pakanka“, – teigia V. Kaikarienė.
Tačiau pastebima, kad įprastos kasos ir toliau yra reikalingos. Anot V. Kaikarienės, šiomis kasomis naudojasi žmonės, kuriems paprasčiau prekių skenavimą patikėti kasininkui, kilus klausimų dėl produktų, jų kainų, akcijų, jie gali čia pat pasiteirauti ir gauti atsakymą.
„Įprastose kasose patogiau žmonėms, kuriems dėl jų amžiaus ar sveikatos būklės naudotis savitarna nėra galimybės. Ateities niekas negali nuspėti, tačiau žvelgiant į dabartines tendencijas galima teigti, kad nors naudojimasis savitarnos kasomis ir toliau augs, įprastos kasos visgi išliks, kaip patogi ir būtina alternatyva“, – sako ji.
V. Kaikarienė pastebi, kad mažmeninės prekybos darbo rinkoje šiuo metu susiklosčiusi labai įtempta situacija – darbo vietų siūloma ženkliai daugiau, nei yra norinčių jose dirbti.
„Vis dėlto, kalbant apie kasininkus, stebime pozityvią tendenciją: jeigu anksčiau surasti darbuotoją į kasininko poziciją buvo sunkiau, nes daugelis turėjo įsivaizdavimą, kad darbas su aparatais reikalauja specialių techninių žinių, dabar situacija yra gerokai pasikeitusi. Savitarnos kasų naudojimas daugeliui padėjo įveikti stereotipą ir pajusti, kad skenuoti produktus bei valdyti informaciją ekrane nėra sudėtinga. Todėl šiuo metu kur kas sunkiau surasti darbuotojus, norinčius dirbti prekybos salėje, nei kasose“, – teigia „Rimi Lietuva“ personalo vadovė.
Anot jos, kasininko vaidmuo parduotuvėje vis tiek išlieka svarbus, nes daugeliu atvejų jis yra vienintelis bendrovės atstovas, su kuriuo apsipirkimo metu bendrauja pirkėjas. Todėl itin svarbu, kad jis būtų kompetentingas konsultantas, atsakytų į klausimus, padėtų susiorientuoti klientui, primintų galimybę pasinaudoti asmeninėmis nuolaidomis ir kitais lojalumo programos privalumais, aptarnautų taip, kad klientas liktų patenkintas.
„Šiais metais slapto pirkėjų tyrimo metu „Rimi“ darbuotojų teikiamas klientų aptarnavimas buvo pripažintas geriausiu iš Lietuvoje veikiančių prekybos tinklų. Didelė šio įvertinimo dalis – tai mūsų visada pasitempusių, mandagių ir kompetentingų kasininkų nuopelnas“, – pažymi V. Kaikarienė.
