aA
Šią savaitę Europos liberalų kongrese Prancūzijos prezidento Emmanuello Macrono partija bandys užsiminti apie galimybę kurti aljansą, tokiu būdų siekdama transformuoti senojo žemyno politinį žemėlapį ir iškovoti antrą vietą kitais metais vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose, skelbia politico.eu.
Europos liberalų lyderis Guy Verhofstadtas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas
© Sipa / Scanpix

Kaip ten bebūtų, Prancūzijos prezidento vystomas skirtingų politinių krypčių vienijimo metodas (kuriame numatytas ir bandymas į savo pusę palenkti socialdemokratus ir žaliuosius), gana rizikingas – jis gali atbaidyti senesnio kirpimo liberalus, pastarąsias politines jėgas įvardinančius savo ideologiniais priešais.

E. Macrono politinė partija „Respublika, pirmyn“ (République En Marche) į ketvirtadienį, lapkričio 8 dieną, Madride prasidedantį Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) kongresą siunčia savo atstovų turėdama aiškų tikslą – vildamasi, kad toks žingsnis padės Briuselyje padėti pamatus stipriai paramos bazei. Prancūzijos lyderio tikslas paprastas: rasti bendrą kalbą dėl jungtinės rinkimų kampanijos platformos liberalių pažiūrų politinėms jėgoms.

Jei E. Macroną lydės sėkmė, pergalės rezultatais jis galės džiaugtis ir Prancūzijoje kurdamas naują politinę jėgą, galinčią pasipriešinti tiek tradicinei kairei, tiek dešinei, ir realybe paversti naują idėją – suformuoti naują centro politinę jėgą ir užsitikrinti didesnę Europos integraciją. Vokietijos kanclerei Angelai Merkel lėtai, bet užtikrintai traukiantis iš politikos scenos, Prancūzijos prezidentui gali pasitaikyti reali galimybė tapti Europos Sąjungos lyderiu. Su projektu siejami politikai jį taip pat pristato kaip būdą pasipriešinti dešiniosios pakraipos populistinėmis partijomis, pastaraisiais metais itin aktyviai veikiančiomis visoje Europoje.

Nesėkmės atveju E. Macronas rizikuoja tapti savotišku Europos Sąjungos atsiskyrėliu – jei Prancūzijos lyderiui nepavyks į savo pusę palenkti tiek nacionalinių lyderių, tiek Europos parlamento.

ALDE ir „Respublika, pirmyn“ aljansas abiem politinėms jėgoms suteiktų didesnę įtaką Europos Sąjungai jau kitais metais renkant svarbiausius vadovus. Kaip nurodoma „Respublika, pirmyn“ plane, nauja politinė grupė galėtų įveikti socialistus bei demokratus, ir tapti antra pagal dydį politine jėga Europos parlamente. Jai tektų nusileisti tik centro dešiniajam partijai „Europos liaudies partija“.

Kaip dar spalį rašė POLITICO, Prancūzijos prezidentui pavyko rasti bendrą kalbą su Nyderlandų ministru pirmininku Marku Rutte (jo VVD partija – vienas iš pagrindinių ALDE ramsčių) bei kitais liberalų vyriausybių Europoje vadovais dėl bendros kampanijos platformos ateinantiems Europos Parlamento rinkimams.

Macronas žengia rizikingą žingsnį
© AP / Scanpix

Tiek M. Rutte, tiek kiti liberalių vyriausybių vadovai paskyrė neoficialių „kontaktinių asmenų“, kuriems pavesta rinkimų klausimu bendradarbiauti su E. Macrono politine jėga, teigia ALDE atstovai. Liberalų lyderiai aljanso galimybę ketina svarstyti Danijos ministro pirmininko Larso Lokke Rasmusseno lapkričio 13 dieną Kopenhagoje organizuojamame viršūnių susitikime.

Ką darys Ispanija?

„Respublika, pirmyn“ į ALDE kongresą, vyksiantį nuo ketvirtadienio iki šeštadienio, ketina pasiųsti trijų asmenų delegaciją – galimo bendradarbiavimo projektas bus svarstomas už uždarų durų, teigia šaltiniai. Viena iš „Respublika, pirmyn“ įkūrėjų Astrid Panosyan bus viena iš atidarymo ceremonijos kalbėtojų. Kalbant apie kitus įtakingus svečius, būtina paminėti E. Macrono įgaliotą parlamentarą iš Prancūzijos Pieyre-Alexandre Anglade ir „Respublika, pirmyn“ Europos skyriaus vadovę Garance Pineau.

G. Pineau sakė kartu su kolegomis pateiksianti jungtinės ALDE ir „Respublika, pirmyn“ rinkimų platformos „terminus ir sąlygas“ ateinantiems rinkimams į Europos Parlamentą.

„Mes būsime ten ir visiems atsakysime į visus klausimus, įrodysime, kad mūsų ketinimai rimti“, – pažadėjo politikė.

Prancūzijos parlamento narė G. Pineau POLITICO sakė, kad jos politinė jėga nesvarsto galimybės jungtis su ALDE – projekte numatytos atskiros bei savarankiškos abejų politinių jėgų tapatybės, tačiau po rinkimų jos pasiryžusios Parlamente veikti išvien.

„Norime priklausyti politinei jėgai, kuriai pakaktų galios ir ryžto imtis pokyčių“, – teigia ji. Politikė davė aiškiai suprasti, jog partijos „Respublika, pirmyn“ vizija numato „itin platų aljansą“ ir norėtų suvienyti ne tik liberalus, bet ir Socialdemokratus ir Žaliuosius – galbūt netgi „Europos liaudies partijos“ narius.

G. Pineau teigimu, centro kairės politinės jėgos yra neutralios Prancūzijos prezidento sąjungininkės Europos klausimu.

„Socialistų partijos pritaria E. Macrono kalbai Sorbonoje“, – praeitų metų Prancūzijos prezidento kalbą Paryžiuje apie ambicingą Europos integracijos viziją priminė parlamentarė.

Kaip ten nebūtų, būtent tokia pozicija ir apsunkina galimybes su liberalais prieš rinkimus sukirsti rankomis. ALDE jau dabar itin plati ir marga, apimanti tiek Vokietijos laisvosios rinkos šalininkus, tiek Ispanijos centristus, tiek etninę proturkišką Bulgarijos partiją.

Net ir E. Macronas bei M. Rutte kai kuriais klausimais neranda bendros kalbos, pavyzdžiui, dėl Prancūzijos prezidento pasiūlymo didinti eurozonos integraciją ir formuoti visos bendrosios valiutos zonos biudžetą.

Austrijos liberalioji NEOS partija, priklausanti ALDE ir palaikanti ryšius su „Respublika, pirmyn“, tvirtina, jog bet kuris naujas prieš populistus nukreiptas aljansas privalo būti ideologiškai vientisas – ir pernelyg nesikliauti senosiomis partijomis.

„Mums reikia daugiau nei vien bendro priešo“, – akcentuoja NEOS generalinis sekretorius Nikola Donig.

„Liberalus ir tokius progresyvius judėjimus kaip NEOS patraukė E. Macrono drąsa atsisakyti senųjų partijų struktūrų ir ideologijų. Bet koks naujas aljansas privalo alsuoti nauja dvasia“, – pabrėžia N. Donig.

E.Macrono stovykla Europoje jau užmezgė ryšių su nemažai liberalių jėgų, pavyzdžiui, Ispanijos „Ciudadanos“, Nyderlandų D66 ir Danijos „Radikale Venstre“. „Respublika, pirmyn“ atstovai susitiko ir su Lenkijos centro dešiniąja „Pilietine platforma“ ir Italijos bei Danijos centro kairiaisiais politiniais judėjimais.

ALDE priklausanti Europos Parlamento narė iš Vokietijos laisvųjų demokratų (FDP) partijos Gesine Meissner davė aiškiai suprasti, kad jos partija dėl bendradarbiavimo su E. Macronu į kairę nepajudės. FDP „rūpinsis, ko nori patys, o ne ko pageidauja Macronas“, teigia politikė.

Progresyvi problema

Spalį, kai „Respublika, pirmyn“ Paryžiuje surengė konferenciją „Progresyvus mąstymas – ir kas dar?“, liberalų šeimą kaip reikiant nustebino tokių garsių socialdemokratų kaip buvusi Danijos premjerė Helle Thorning-Schmidt dalyvavimas. Dabar nevyriausybinei organizacijai „Save The Children International“ vadovaujanti buvusi ministrė pirmininkė Danijos vyriausybei vadovavo nuo 2011 metais, tačiau 2015 metais mandato neteko. Šiuo metu jos partija šalies vyriausybėje nedirba.

„Nenoriu skambėti grubiai, bet Thorning-Schmidt yra nevykėlė... Galima paklausti: kodėl Macronas su ja?“, – kandžiai pastebėjo vienas Europos Parlamento narys iš ALDE grupės, dalyvaujančios derybose su Prancūzijos prezidento politine jėga.

Parlamentarai danų liberalus įvardija kaip entuziastingus laisvosios rinkos šalininkus, nenorinčius vienytis su socialistais, ypač dėl pastarojo posūkio dešinėm tokiais klausimais kaip migracija.

„Kai kuriose šalyse buvimas socialdemokratu dar nereiškia buvimo liberalu, tad šiuo klausimu turime savų nuogąstavimų. Mums svarbiausias toks klausimas: tai Macronas liberalas ar ne? Negalime daužyti galvos į sieną, turime būti tikri, ar jis liberalas, ar socialistas“, – teigia europarlamentaras.

Remiantis naujausiomis POLITICO prognozėmis, „Respublika, pirmyn“ ateinančiuose Europos Parlamento rinkimuose iškovos 21 mandatą, o ALDE prognozuojamas 71. Abi grupės sudarytų 92 mandatus, tačiau to nepakaktų įveikti socialistus ir demokratus, iškovosiančius 137 vietas. Nors iki rinkimų dar geras pusmetis ir daug kas gali pasikeisti, toks scenarijus labai gerai paaiškina, kodėl E. Macrono stovyklai taip svarbu prisikalbinti partijas už ALDE ribų.

„Respublika, pirmyn“ atstovai pripažįsta, kad problemų kelia tiek terminologija, tiek ideologija. Pavyzdžiui, žodis liberalus Prancūzijoje turi neigiamą konotaciją, o terminas progresyvus ne itin palankiai vertinamas daugelyje Europos šalių.

P. A. Anglade teigia, kad pagrindinis prioritetas turėtų būti mesti iššūkį tradiciniam tokių partijų kaip „Europos liaudies partija“ dominavimui Parlamente, ir progresyvųjį aljansą sustiprinti tiek, kad šis ateinančiuose rinkimuose galėtų pasipriešinti populistinėms pajėgoms.

„Neketiname su visais dėl visko sutarti. Nepaisant to, vieną akimirką mes tiesiog privalome pasitraukti iš komforto zonos, nes mums į nugarą alsuoja pernelyg didelis pavojus“, – konstatuoja P. A. Anglade.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ekspertai: kai kurie mokesčių pakeitimai verčia gūžčioti pečiais, bet statistikoje aplenksime estus (137)

Valstybės biudžetą priėmusi valdžia žada, kad 2019–ieji bus dosnūs visiems dirbantiesiems,...

Sulaikytas buvęs prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderis Ivanovas papildyta (493)

Vilniuje antradienį sulaikytas Rusijos pilietis Valerijus Ivanovas, BNS patvirtino Generalinės...

Už butus viename lankomiausių Europos miestų – juokingos sumos: juos šluoja už grašius (189)

Dabar skelbimų portaluose gausu ne tik nekilnojamojo turto pasiūlymų Lietuvoje, bet ir užsienyje....

Orai bus nenuobodūs (5)

Didžioji sniego banga iš Lietuvos jau pasitraukė. Trečiadienio dieną orai išliks debesuoti,...

Ultimatumas Lietuvai: nesusipratimų virtinė ir keistos pasekmės sugriovė seną mitą (514)

Šimtmečius gyveno kaip vyras su žmona. Buvo visko – ir barnių, ir susitaikymų. Tačiau staiga...

Stambule – emocijų pliūpsnis: Zavacką raminę teisėjai ir audringas Maksvyčio moralas rūbinėje specialiai DELFI iš Stambulo (4)

„Šansų buvo, o jais nepasinaudojome“, – apmaudo po rungtynių Stambule neslėpė...

Karolinos Liukaitytės vyras susidūrė su rimtais nemalonumais: verslininkas nuteistas dėl milijoninės aferos (282)

Antradienį Generalinė prokuratūra paviešino informaciją apie laisvės atėmimo bausmę, kuri...

Šioje išparduotuvėje apsiperka net žinomos moterys, bet stilistės verdiktas – negailestingas (74)

Pastaraisiais metais miesto pakraščiuose viena po kitos duris atveria įspūdingų gabaritų...

Metus negrąžinto vaiko skandale – dar ne pabaiga: moters liudijimai pasikeitė žaibiškai (165)

Septynis vaikus pagimdžiusiai, bet ne visus auginančiai teko atverti teismo duris. Moteris...

Dramatiškoje atomazgoje „Fenerbahče“ įveikė visas rungtynes pirmavusią CSKA ekipą (17)

Dviejų Eurolygos milžinų akistatoje antradienį Stambulo „ Fenerbahče “ (12/1) komanda tik...