aA
Naujausiais Eurobarometro duomenimis, lietuviai iš visų Europos Sąjungos šalių narių labiausiai pasitiki Sąjunga. Beveik 80 procentų mūsų tautiečių pritaria dar glaudesnei Sąjungos integracijai. Lietuva itin džiaugėsi popiežiaus Pranciškaus patarimu būti „tiltu tarp Rytų ir Vakarų Europos“.
© DELFI / Orestas Gurevičius

Tebesitęsiant tokiai europietiškai euforijai, JAV tyrimų centras „Pew“ paviešino skandalingus duomenis – Lietuva, anot jų, radikaliai skiriasi nuo Vakarų Europos ir nepriima liberalių ES vertybių. Politologas Linas Kojala ir sociologas Vladas Gaidys tikina, kad tiksliai perskaityti amerikiečių žinutę galima tik supratus Lietuvos kontekstą.

Grandiozinis amerikiečių tyrimas Europoje

Nepriklausomas „think tank“ „Pew“ į dienos šviesą traukia ir analizuoja problemas, požiūrius bei tendencijas, turinčias daugiausiai įtakos žmonių įsitikinimams visame pasaulyje. Paskutinius ketverius metus centras atidžiai stebėjo Europą – apklausta beveik 56 tūkst. vyresnių nei 18 metų europiečių 34 Vakarų, Centrinės ir Rytų Europos šalyse.

Verdiktas negailestingas – nors „geležinė uždanga“ krito prieš 29 metus, dabar senąjį žemyną skaldo pagarbos įvairovei, diskriminacijos, pabėgėlių ir kiti aktualūs klausimai.

Tyrėjai neslepia, kad brėžti ribas tarp Vakarų, Centrinės ir Rytų Europos itin sunku, bet pagal požiūrį šalys pačios pasiskirsto į tris grupes. Taigi, tyrėjų sprendimu Centrinei ir Rytų Europai iš ES šalių narių priskiriamos Čekija, Lietuva, Latvija, Vengrija, Estija, Rumunija, Graikija, Bulgarija, Lenkija, Slovakija ir Kroatija; Vakarų Europai – Italija, Jungtinė Karalystė, Austrija, Vokietija, Airija, Suomija, Prancūzija, Portugalija, Ispanija, Belgija, Švedija, Danija ir Olandija.

Lietuvai amerikiečių tyrimas tapo tam tikra gėdos lenta – mūsų reitingai yra išskirtinai „rytietiški“ arba radikaliai nutolę nuo vakarietiškų.

Lietuviai – musulmonams netolerantiški kultūriniai šovinistai…

ES šalys narės amerikiečiams pademonstravo, kas yra ekstremalūs nuomonių skirtumai Sąjungoje. Pavyzdžiui, beveik kiekvienoje Centrinės ir Rytų Europos valstybėje musulmoną kaip savo šeimos narį sutiktų priimti mažiau nei pusė apklaustųjų. Vakarų Europos valstybėse atsakymai visai kitokie – daugiau nei pusė suaugusiųjų nebūtų prieš priimti musulmonų tikėjimo išpažinėją į savo šeimą. Tolerantiškiausiųjų sąrašo pirmas tris garbingas vietas užima olandai, danai ir švedai. O sąrašo gale iš ES valstybių rikiuojasi Čekija, Lietuva ir Latvija.

Kitas Rytų-Vakarų Europos takoskyros bruožas – kultūrinis šovinizmas. Tyrėjai europiečių klausinėjo, ar jie sutinka su teiginiu, jog „Mūsų žmonės nėra tobuli, tačiau mūsų kultūra pranašesnė už kitas“. Nors yra išimčių, Centrinės ir Rytų Europos valstybių gyventojai labiau nei vakariečiai tiki savo kultūros pranašumu. Jie taip pat tvirtina, kad „tikras rumunas, graikas ar bulgaras“ turėtų būti gimęs šioje šalyje, iš čia turėtų būti kilę ir jo tėvai. Lietuviai šiais klausimais „stovi ant vieno laiptelio“ su neretai Europos nacionalistais pavadinamais prancūzais – kultūrinį šovinistinį požiūrį palaiko net 37 procentai apklaustų lietuvių.

… ir prieš vienos lyties asmenų santuokas nusistatę fatalistai

Centrinės ir Rytų Europos gyventojai daug labiau nei vakariečiai tiki likimu, t.y. mano, kad gyvenimas jau yra nulemtas. Čia aiškiai tebegyvuoja ir giliai įsišaknijęs įsitikinimas apie nužiūrėjimą „bloga akimi“ ir netgi veiksmingus prakeiksmus ar kerus. ES šalių gretose su tokiais įsitikinimais pirmauja Latvija, Bulgarija ir Lietuva. Pasak amerikiečių, Lietuvoje 68 proc. gyventojų tiki likimu, o kas antras (51 procentas) – dar ir nužiūrėjimu. Tokie rezultatai Lietuvą sulygina su Lotynų Amerikos ir subsachrinės Afrikos šalimis.

Ir tai ne vienintelis Lietuvos antirekordas. Dauguma Vakarų Europos gyventojų pritaria tos pačios lyties asmenų santuokoms ir džiaugiasi tokios praktikos legalizavimu. O Centrinės ir Rytų Europos valstybėse nuotaikos yra visiškai kitokios – beveik visose tirtose šalyse dauguma gyventojų yra „prieš“ legalias gėjų ir lesbiečių santuokas. Ir netgi panašių šalių grupėje Lietuva išsiskiria netolerantiškumu – pagal apklausas 85 proc. lietuvių yra „prieš“ tokias santuokas, o jas palaikytų tik kuklūs 12 procentų. Kur kas palankiau į šį klausimą žiūri ne tik Estija (23 procentai „už“), bet ir katalikiškoji Lenkija (32 procentai „už“). Ateities perspektyvos, anot amerikiečių, irgi nedžiugina – jauni lietuviai (18-34 metų) apie netradicines santuokas pasisako vos šiek tiek palankiau nei vyresni tautiečiai (nuo 35 metų).

Sociologas Vladas Gaidys: nepamirškime konteksto

Amerikiečių tyrimo rezultatai nustebino sociologą Vladą Gaidį – Lietuvos pokyčius daugelį metų stebintis ekspertas tikina pats su tokiais nesusidūręs. Tačiau jis turi paaiškinimą lietuvius tamsuoliais pavertusiems atsakymams.

„Daugelis mūsų nuomonių susiję su dviem geografinėmis ašimis – iš šiaurės į pietus ir iš vakarų į rytus. Pirmoji ašis yra perėjimas nuo protestantiškosios kultūros prie katalikiškosios. Protestantiškas individualizmas, asmens laisvė šiaurinėje dalyje nulemia ir požiūrį, jog pats esi savo laimės kalvis. Todėl protestantiškoje kultūroje nuomonė apie netradicinę seksualinę orientaciją yra palankesnė. Kalbant apie vakarų-rytų ašį reikia prisiminti skirtumą tarp demokratinių ir totalitarinių, posovietinių visuomenių. Ši skirtis tarp Vakarų ir Rytų buvo ir prieš tūkstantį metų, ir dabar“, - apie stebinančias lietuvių nuostatas kalba sociologas.

Be to, reiktų nepamiršti, kad lietuviai „juda iš kaimo į miestą“ ir tai turi didelės įtakos jų mąstymui.

„Vertybinės orientacijos yra labai susietos ir su miesto-kaimo ašimi. Kaime yra kolektyvizmo momentas, o mieste – individualizmo. Lietuva yra stipriai kaimo prigimties. Juk į klausimą, ar gimėte kaime, teigiamai kol kas atsako daugiau nei pusė apklausiamųjų. O ką jau kalbėti apie jų tėvus. Tai nulemia ir atsakymus į tam tikrus klausimus”, - sako V.Gaidys.

Sociologas primena, kad reikia itin stebėti bendrą kultūrinį kontekstą – yra tikimybė, jog vakariečių atsakymai nėra iki galo nuoširdūs.

„Daug ką lemia ir politkorektiškumas. Vakaruose yra nekorektiška atsakyti, kad vienos lyties asmenų santuokos yra blogai. Lietuva, pilnateise ES nare tapusi 2004 metais, dar neperėmė to politkorektiškumo – tai trumpokas laikas pakeisti tokius gilius, svarbius įsitikinimus. Turiu omeny, kad politkorektiškumas yra paviršinis – vakarietis dėl jo nebūtinai pasako savo tikrąją nuomonę. O Lietuvoje mums galbūt nėra labai svarbu, kokie ten gėjai ką veikia... Bet realus elgesys, kalbant apie seksualines mažumas, nerodo blogo nusistatymo. Nematau problemos ir dėl nacionalizmo. Juk Seime nėra nei vieno tautininkų ar nacionalistų atstovo. Šiuo metu, kai daug kalbama apie imigraciją, juk tik ir žaisk tokiomis temomis! Bet jie nieko neturi, nors ir stengiasi. Mūsų realybėje tie dalykai neveikia“, - lietuvius gina ekspertas.

„Nemalonu, bet nekenksminga“

Reaguodamas į Lietuvai nemalonų charakterizavimą politologas Linas Kojala siūlo nepamiršti kritinio požiūrio, nes tai tik vieno tyrimų centro duomenys.

„Atskiri tyrimo rezultatų fragmentai neturėtų sudaryti įspūdžio, kad Lietuva per beveik penkiolika metų ES nepasikeitė. Mūsų visuomenė tapo drąsesnė saviraiškos požiūriu, atviresnė ir imlesnė kitokioms kultūroms, tradicijoms. Kita vertus, neturime pamiršti, jog pusė amžiaus už „geležinės uždangos“ palieka randus, kurie per keliolika metų neišgis. Be to, ir Vakaruose kyla nemažai politinių partijų, kurios sugrėsmina tiek imigraciją, tiek kai kurias religijas. Terorizmo atvejai ar plačiai nuskambantys kriminaliniai nusikaltimai aistras kursto dar labiau. Todėl tokia skirtis neatsižvelgiant į daug niuansų nebūtinai yra teisinga.“

Anot politologo, JAV mokslininkų paskleista žinia reikšmingos įtakos Lietuvos įvaizdžiui tarptautinėje erdvėje neturi, nes šalių vertinimą nulemia ne apklausų duomenys.

„Nemanau, jog tyrimai esmingai formuoja Lietuvos įvaizdį. Jį geriausiai susidaro tie žmonės, kurie pamato Lietuvą, čia pagyvena. Dažniausiai, kalbant apie užsieniečius, girdime pozityvius atsiliepimus, neretai nustebimą, jog buvo tikėtasi kažko blogiau. O ilgalaikius stereotipus - pvz., apie Rytų Europos atsilikimą, skurdą, korupciją ir pan. – įveikti bus sunku. Juk jų formavimas prasidėjo dar prieš įvykstant Abiejų Tautų Respublikos padalijimams“, - apie lietuvių turimą „pasiteisinimą“ kalba ekspertas.

O vertinant drąsiai, ši informacija lietuviams gali būti net naudinga, sako politologas.

„Tokie tyrimai yra gera paskata mūsų pačių vidinei diskusijai, kas esame ir kuo norime būti. Tačiau tai - tik atspirties taškas debatų pradžiai, o ne visavertis atsakymas. Neturėtume skubėti su išvadomis.”

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Veryga apie 10 proc. brangsiančią degtinę: mokomės iš klaidų – degtinė buvo palikta per pigi (148)

Kitais metais valdžia planuoja ir dešimtadaliu didinti stipraus alkoholio akcizą, ir pertvarkyti...

Užkalnis. Žinau, už ką balsuosite rinkimuose (140)

Taip, aš tikrai žinau, kas bus išrinktas dirbti Daukanto aikštėje. Tiksliau, aš bijau, kad...

Šiauliuose atskleidė kitą mitingo dėl mokytojų pusę: moksleiviai ten buvo išsiųsti ne savo noru (249)

Trečiadienio vidurdienį prie Šiaulių miesto savivaldybės susirinko minia moksleivių, kurie...

Rusija tulžingai reaguoja į Lietuvos sankcijas dėl užpuolimo Kerčėje: be atsako neliksite (943)

Lietuva tapo pirmąja pasaulio valstybe, apsisprendusia dėl Kremliaus agresijos Kerčės sąsiauryje...

Giedrius Drukteinis. Lietuvos grožio industrija tėra įprastas kiaulių tvartas (31)

Pastarasis konfliktas tarp Julijos Janus ir Juozo Statkevičiaus ne tik sukėlė nemažai...

Norinčius sušių Kūčioms ragina paskubėti – visiems gali ir neužtekti (94)

Nacionalinis japonų patiekalas ant Kūčių stalo šiemet turbūt nustebintų tik kaime...

Alkoholis turi naują geriausią draugą: gėdą sukelianti liga žudo tyliai (32)

„Ne, ne, man viskas gerai. Dirbu gerai, nepervargstu. Viršininkas geras. Uždirbu daug, tobulas...

Vaivos Budraitytės 2019 metų horoskopas Vandens ženklams (2)

2019 metai – jau ne už kalnų. Pats metas sužinoti, kas mūsų laukia. Garsi astrologė ir...

Vyriškumą pademonstravęs „Neptūnas“ sugadino Čempionų lygos pirmūnų seriją (7)

Beveik visas rungtynes varžovus vijęsis Klaipėdos „Neptūnas“ ketvirtame kėlinyje sugebėjo...

NT brokeriai kyla į kovą: šį kartą kainų pasiutpolkės neištvėrė jie patys (171)

NT brokerių kantrybės taurė perpildyta – nauja žinia apie kylančias kainas iš skelbimų...