Kreipėsi į Europos Parlamentą: situaciją sieja su Lukašenkos kerštu ir Zapad 2021

EP narė Rasa Juknevičienė, matydama A. Lukašenkos režimo organizuojamus nelegalių pabėgėlių srautus per Baltarusijos- Lietuvos sieną ir vis prastėjančią situaciją ES pasienyje, prieš kelias savaites kreipėsi į Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą, prašydama skubiai apsvarstyti situaciją:

„Mes Lietuvoje šią ataką siejame ne tik su Lukašenkos režimo kerštu už paramą demokratinėms jėgoms, tačiau ir su prasidedančiomis karinėmis Rusijos/Baltarusijos karinėmis pratybomis Zapad 2021“, – teigė R. Juknevičienė. Politikės nuomone, jau prieš 2 metus panašių pratybų scenarijuje buvo daug hibridinio karo elementų.

Rasa Juknevičienė

„Didelė tikimybė, kad šiais metais bus panaudota daug nekonvencinių priemonių. Įskaitant ir dirbtinai išpūstus migrantų srautus, dezinformaciją gyvai ES kalbomis, įvairias proxy struktūras šalių viduje“, – kalbėjo R. Juknevičienė.

Taip pat, anot europarlamentarės, migrantai, gyvi žmonės iš tolimų šalių, šiuo metu naudojami kaip įrankis: „Reikia pradėti kalbėti atvirai. Lukašenkos komanda dirba kartu su Kremliumi, kuriant mafijozines nelegalų gabenimo grandines. Jos lyg karinio komplekso sudėtinė dalis gali būti greitai panaudojamos atakoms prieš kaimynines šalis. Pasirodė informacija, kad glaudžiai bendradarbiaujama ir su Irano specialiosiomis tarnybomis“, – pažymėjo EP narė.

Juknevičienė: „Jei mums nepavyks – tai bus ženklas Lukašenkos tipo diktatoriams“

Juknevičienė pasiūlė ES iš esmės nagrinėti situaciją, skiriant padidintą dėmesį gynybai ir saugumui: „Jei dabar nebus analizės ir greitų sprendimų, ateityje gali būti daug masyvesnės atakos prieš bet kurią ES šalį. Jeigu kalbame apie strateginę saugumo autonomiją, tai čia kaip tik ir yra ta sritis, kur ES turi gebėti numatyti grėsmes ir turėti pajėgumus apsiginti“, – sakė R. Juknevičienė.
Europarlamentarės teigimu, jeigu mums nepavyks - tai bus ženklas Lukašenkos tipo diktatoriams naudoti tokį ginklą dar plačiau ir didesniu mastu. Politikės balsas buvo išgirstas ir pirmadienį įvyko neeilinis posėdis EP, kuriame dalyvavo komisarė Ylva Johansson iš Švedijos, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX Vykdomasis direktorius Fabrice Leggeri, LR vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, Europos išorės veiksmų tarnybos atstovas Luc Devigne.

Europos Komisija pasirengusi Lietuvai teikti finansinę paramą

Posėdyje dalyvavusi Europos Komisijos narė Ilva Johanson (Ylva Johansson) teigė, kad neteisėtai atvykstančių migrantų skaičius iš Baltarusijos į Lietuvą išaugo 22 kartus, o situacija prastėja kas savaitę. Dauguma atvykstančių - iš Irako, Kongo, Kamerūno.

„ES įvedė sankcijas Baltarusijai, jas išplėtė ir Lukašenkos režimas sureagavo. Atrodo, kad Baltarusijos valdžia padeda nelegaliems migrantams ir tai yra reakcija į Lietuvos veiksmus ginant Baltarusijos pilietinę visuomenę“, – posėdyje kalbėjo eurokomisarė.

Pasak jos, iš turimos informacijos matoma, kad migrantai atvyksta iš Stambulo ir Bagdado į Minską komerciniais skrydžiais, baltarusiai organizuoja keletą skrydžių per dieną, po to yra atvežami prie Baltarusijos – Lietuvos sienos, kur pėsčiomis kerta Lietuvos sieną tose vietose, kurios nėra stebimos, po to prašo prieglobsčio Lietuvoje.

„Situacija yra sudėtinga, dėl to mums svarbu parodyti solidarumą su Lietuva“, – sakė eurokomisarė I. Johanson.

Jos teigimu, Europos Komisija pasirengusi Lietuvai suteikti finansinę paramą. Sprendžiant nelegalių migrantų krizę rugpjūčio mėn. iš įvairių programų bus skiriama 10 mln. eurų. Be to, bus svarstoma dėl vizų režimo Baltarusijai sustabdymo. I. Johanson pareiškė, kad migrantai neturėtų tapti politine priemone, o Lietuva turi sulaukti ES paramos.

Nelegalių migrantų skaičius šokiruoja: per vieną liepos dieną – kiek per praeitus dvejus metus

Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė posėdžio metu sakė, jog demokratinė visuomenė patiria hibridinę ataką, o migracija panaudota kaip ginklas. Pristatymo metu ministrė demonstravo drastišką neteisėtų migrantų iš Baltarusijos skaičiaus augimą: 2019 m. Lietuva sulaukė 37 tokių žmonių, 2020 m. – 74, o šiemet, metams tik įpusėjus, jau turime 1660 nelegalius migrantus iš Baltarusijos.

Agnė Bilotaitė

„Migrantų antplūdis liepos mėnesį kelia ypatingą nerimą: per vieną liepos dieną nelegalių migrantų skaičius yra panašus, kaip visų 2020 – ųjų ir 2020 – ųjų metų kartu sudėjus.“ Be to, anksčiau tai būdavo Rusijos ir Baltarusijos piliečiai. Šiemet pusę neteisėtų migrantų sudaro Irako piliečiai, likusieji – trečiųjų šalių piliečiai.

„Kodėl tai vyksta? Tai – hibridinio karo dalis. Karo, nukreipto prieš Lietuvą, kuri aktyviai remia pilietinę visuomenę ir gina žmogaus teises Baltarusijoje, suteikia prieglobstį Baltarusijos žmonėms, kurie yra persekiojami dėl politinių pažiūrų ir siekia demokratijos“, – kalbėjo ministrė A. Bilotaitė.

Nuotraukose – bilietai į vieną pusę ir sugrėbta žemė ties pasieniu

Pasak politikės, problema – ne Baltarusijos negebėjimas stabdyti nelegalių migrantų srauto, o atvirkščiai – tyčinis šio proceso palengvinimas. Ministrė pateikė ir susidomėjimą keliančias nuotraukas: vienoje jų matyti bilietas į vieną pusę - iš Bagdado į Minską. Kitoje – asmens, atvykusio vasarį, tapatybės dokumentas, kai tarpu šiuo metu atvykusieji asmens tapatybės dokumentų dažniausiai neturi, o skrydžiai iš Bagdado į Minską vykdomi net keturis kartus per savaitę:

A. Bilotaitė dalinasi nuotrauka EP posėdyje: skrydžio bilietas

„Kas gali patikėti, kad tūkstančiai žmonių su bilietu į vieną pusę skrenda į Minską atostogoms?“ – retorinį klausimą iškėlė politikė ir pateikė trečią nuotrauką, kuri įrodo, kad naudojamos turistinės agentūros paslaugos, o pati agentūra susijusi su Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos administracija. Palengvintas vizų režimas, sako A. Bilotaitė, įgalintas A. Lukašenkos dekretu, vizos išduodamos vos atvykus į Minsko oro uostą.

A. Bilotaitė dalinasi nuotrauka EP posėdyje: galimai slepiami pėdsakai ties Baltarusijos pasieniu

Ministrė pateikia ir nuotrauką, kurioje matomos šviežiai sugrėbtos dirvos ties Baltarusijos – Lietuvos pasieniu žymės: „Tai – pastangos iš Baltarusijos valdžios pusės panaikinti pėdsakus. Lietuvos pusė ne kartą prašė bendradarbiavimo, bet visi prašymai buvo atmesti.“

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (343)