ES tiki, kad gamtą gelbėti dar nevėlu, ir kyla į kovą su gamtą teršiančiu plastiku. Vienkartiniai plastikiniai daiktai, tokie kaip stalo įrankiai, lėkštės, gėrimų šiaudeliai ir pakeliai, ausų krapštukai ar balionų lazdelės, turėtų būti uždrausti Europos Sąjungoje nuo 2021-ųjų. Tokiam siūlymui spalio 24 dieną pritarė Europos Parlamentas (EP).
Eidamas Baltijos pajūriu prie bangų išmestų žolių pasilenki ieškoti gintarų... Deja, vietoje vadinamojo Lietuvos aukso aptinki tik nuorūkas ir plastikines šiukšles. Pažįstamas jausmas? O ir išvykus iš Lietuvos nė kiek ne geriau – ten, kur ieškai krištolo skaidrumo smaragdinės spalvos vandens irgi laukia bjauriai nuteikiančios plūduriuojančios šiukšlės.
Tokie nemalonūs įspūdžiai turi ir labai liūdną išraišką skaičiais ir eurais. Skaičiuojama, kad dėl į jūras patekusių šiukšlių ekonomikai – ypatingai turizmo ir žvejybos sektoriams – padaryta žala siekia 259-695 mln. eurų. Nesiėmus jokių veiksmų, plastikų tarša jūrose ir vandenynuose iki 2030-ųjų atneštų gamtai žalos už 22 milijardus eurų. Šiuo metu Žemės vandenynuose yra daugiau nei 150 mln. tonų plastiko. Kasmet vandenynus užteršia 4,7-12,7 mln. tonų naujų plastiko šiukšlių. Plūduriuojantys plastiko sąvartynai ne tik kelia grėsmę jūros gyviams, bet per mitybos grandinę gali tiesiogiai grasinti ir žmogaus sveikatai.
Pagal parengtą direktyvą, vienkartiniai plastikiniai daiktai, pavyzdžiui, stalo įrankiai, lėkštės, gėrimų šiaudeliai ir maišeliai, ausų krapštukai ar oro balionų lazdelės, ES bus uždrausti nuo 2021-ųjų metų. Šie plastiko gaminiai, kurie sudaro iki 70 proc. jūrose ir vandenynuose randamų šiukšlių, bus visiškai draudžiami, kadangi jiems egzistuoja lengvai prieinamos alternatyvos. Sąjungos narėms taip pat keliami tikslai iki 2025-ųjų metų mažinti plastikinių daiktų, kurie neturi lengvai prieinamų alternatyvų, naudojimą. Sąraše jau yra vienkartinės mėsainių dėžutės, sumuštinių pakuotės, vaisių, daržovių, desertų ir ledų įpakavimai.
Svarbiausia – tikslūs nurodymai
Vienas svarbiausių aspektų, susijusių su vienkartinio naudojimo plastikinių gaminių draudimais, anot Aplinkos ministerijos atstovės, yra pastarųjų aiškumas.
„Situacija valstybėse narėse yra skirtinga, nes skiriasi įdirbis, planai, galimybės, netgi vartojimo įpročiai. Numatomas teisinis reguliavimas įneš daug pakeitimų visoje grandinėje nuo plastiko gaminio iki vartotojo įpročio pasikeitimo. Tad būsimojo ES teisės akto įgyvendinimas turi būti nedviprasmiškai suprantamas tiek tarp valstybių narių, tiek tarp vienkartinio plastiko gamybos ir tiekimo grandinėje dalyvaujančių subjektų“, - sako Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Agnė Bagočiūtė.
Ekspertės teigimu, itin svarbu, jog gelbstint gamtą nuo pražūtingo plastmasinio šiukšlyno, būtina užtikrinti ne tik plastikinių gaminių vartojimo mažinimą bet ir efektyvų perdirbimą.
„Dėl tam tikrų vienkartinių plastikinių gaminių (pvz., gėrimų butelių) valstybės narės turės imtis priemonių tinkamai juos surinkti ir perdirbti. Iš tiesų labai svarbu ir patį plastiką tinkamai naudoti, paskui surinkti ir perdirbti, kad jis dalyvautų „žiediniame produkto“ cikle, kadangi jį perdirbus gaunama žaliava, iš kurios gali vėl pagaminti produktą“, - aiškina ministerijos atstovė.
Lietuvos Aplinkos ministerijos tvirtina, kad Lietuva dar nė nesulaukusi ES draudimų, jau gali didžiuotis savo žingsniais mažinant vienkartinių plastiko gaminių naudojimą.
„Lietuvos įdirbis dažnai pateikiamas kaip pavyzdys ir geroji praktika ES – nuo 2016 m. šalyje veikianti užstato už vienkartines pakuotes sistema padeda surinkti daugiau nei 90 proc. PET plastiko butelių. Nuo 2019 m. Lietuvoje įsigalios draudimas pardavimo vietose nemokamai dalinti lengvus vienkartinius plastikinius maišelius“, - apie esamus ir būsimus plastiko vartojimo ribojimus primena A. Bagočiūtė.
Prekybos centruose pirkėjų lauks ne tik malonios staigmenos
EP sprendimo pasekmes tiesiogiai pajus ir kiekvienas Lietuvos prekybos centruose besilankantis pirkėjas. Tiesa, prekybininkai nelaukė EP sprendimo ir jau kurį laiką atsargiai bando pirkėjus atpratinti nuo vienkartinių plastikinių indų – vietoje jų siūlomi vienkartiniai popieriniai ar daugkartiniai mediniai indai.
Pardavėjai pripažįsta, kad kainų skirtumas yra – balanso tarp pastangų rūpintis aplinkosauga ir kokybiškos prekės už priimtiną kainą pasiūlymo vis dar ieškoma.
„Nors tiek mediniai, tiek popieriniai vienkartiniai indai yra vidutiniškai 1 euru brangesni nei plastikiniai, galima manyti, kad iš prekybos pašalinus visus plastikinius vienkartinius indus, natūraliai padidės jų alternatyvų pasiūla, tad ir tvaresnių vienkartinių įrankių kaina turėtų sumažėti”, - apie didesnes išlaidas bent trumpuoju laikotarpiu praneša „Maxima” atstovas ryšiams su visuomene Paulius Stonis.
Švedijos „ICA Gruppen“ priėmė naują plastiko strategiją, pagal kurią ketina laipsniškai panaikinti vienkartinius plastiko gaminius visoje savo grupėje, įskaitant ir Lietuvoje veikiantį prekybos tinklą „Rimi“
Prekybininkai tikina, kad apsiperkantieji jau ir dabar pastebi, jog plastiko parduotuvėse mažėja ypač maišelių pavidalu – Lietuvoje plinta Vakarų Europoje seniai taikyta praktika.
„Šviežią žuvį ir mėsą jau dabar pakuojame į pakavimo popierių”, - nurodo IKI viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė.
Nors nekalbama, kad pakavimo popierius galėtų tapti itin plačiai naudojama alternatyva, kalbinti didžiųjų prekybos tinklų atstovai pabrėžia, jog vienkartinio naudojimo plastiko gaminių mažinimas, pratinimas prie alternatyvų ir naujovių įvedimas parduotuvėse vis ryškės. Pavyzdžiui, vieno prekybos tinklo parduotuvėse siūlomi specialūs daugkartinio naudojimo maišeliai, skirti vaisiams ir daržovėms, kuriuos galima skalbti. Kitose parduotuvėse galima rasti kartoninių dėžių prekėms susidėti bei daugkartinių maišelių iš perdirbtų medžiagų.
Smūgis Lietuvos verslui?
Europos Komisijos pasiūlytą 11-os draudžiamų vienkartinių plastikinių daiktų sąrašą (jame išskirti vienkartiniai plastikiniai indai, ausų krapštukai ir balionėlių lazdelės ir kt.), verslas, atrodo, priima gana lengvai ir stengiasi prisitaikyti iš anksto. Tačiau paskelbus, kad sąrašą papildo itin lengvi plastikiniai maišeliai, produktai, pagaminti iš okso-degraduojančių plastikų bei greito maisto pakuočių iš polistireninio putplasčio, kilo jautri specializuotų įmonių reakcija.
Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad įmonės, kurių įranga pritaikyta vien tik produkcijos iš putplasčio gamybai, EP nubalsavus už griežtą direktyvą, turės nutraukti veiklą. Tokio atveju pavyzdžiu tapo „Pack Klaipėda“.
Kitos pakavimo srityje veikiančios įmonės, kurių veikla apima ne tik plastikinių pakuočių gamybą, taip pat akcentuoja EP sprendimo poveikį.
„Mes savo veikloje negalime išsiversti be plastikinių pakuočių, kurioms šiandien nėra daug alternatyvų. Savaime suyrančios, pagamintos iš natūralių pluoštų pakuotės sparčiai skinasi kelią į rinką, tačiau dėl jų gamybai reikalingų brangių technologijų ir nedidelių gamybos apimčių jų kainos labai skiriasi nuo dabar kasdienybėje naudojamų gaminių“, - sako įmonės „Baltic Pack“ komercijos direktorius Laisvydas Pikšilingis.
Įmonės atstovas taip pat pabrėžia, kad nepaisant to, jog griežtasis 2021 metų draudimas jų veiklai didelės įtakos neturės, kur kas didesnį nerimą kelia 202 metų planai.
„Pateiktos idėjos reikštų, kad visi iki šiol padaryti žingsniai medžiagų rūšiavimo ir perdirbimo srityje, kurtos technologijos ir medžiagos gali susidurti su smarkiais apribojimais ir draudimais. Esame tikri, kad visa tai turės įtakos alternatyvių medžiagų ir žaliavų kainoms, kurios paveiks ir galutinių produktų kainas”, - vertina verslo atstovas.