Europos Komisija ėmėsi iniciatyvos prieš „greenwashing“ praktiką, Lietuvoje geriau žinomą, kaip „žaliąjį melą“, arba „žaliąjį smegenų plovimą“. Pastebėta, kad nemažai kompanijų dangstosi po žaliais šūkiais ir akcentuoja ekologišką produkto kilmę tam, kad prekė taptų patrauklesnė klientams, tačiau šie teiginiai ne visada būna pagrįsti realybėje.
Po šiuo terminu terminu telpa ne tik meluojantys dėl produkto ar paslaugos poveikio aplinkai, bet ir melagingai teigiantys, kad jų produktai pagaminti laikantis aukščiausių darbo kokybės standartų, neišnaudojant pigios darbo jėgos trečiosiose šalyse.
Europos Komisijos kartu su šalių vartotojų teisių apsaugos tarnybomis atliktas tyrimas parodė, kad iš 344 ištirtų abejotinų teiginių, dėl produktų ekologiškumo ar sąžiningos darbo praktikos net 42 proc. teiginių buvo melas. Daugiau nei pusė gamintojų nepateikė pakankamai informacijos, kad galėtų adekvačiai pagrįsti savo teiginius dėl draugiškumo aplinkosaugai, 37 proc. atvejų produktai teturėjo abstrakčius pasisakymus, kaip „tvarus“, „draugiškas aplinkai“, ar „sąmoningas“.
„Žaliasis melas“ ėmė plisti vartotojams pradėjus intensyviai aktyviau rinktis aplinką tausojančią produkciją, dažniausi šios srities pažeidėjai – tekstilės pramonė, kosmetikos gamintojai bei namų apyvokos produktų gamintojai.
Europos Sąjungos teisingumo komisaras Didier Reyndersas teigė: „Vis daugiau žmonių nori žalesnio, aplinką tausojančio gyvenimo. Sveikinu verslus, kurie siūlo aplinkai draugiškus produktus ir paslaugas. Deja, ne visi elgiasi sąžiningai, atsiranda vartotojams meluojančių dėl rūpesčio aplinka. Europos Komisija pasiryžusi padėti vartotojams renkantis žalią, tvarų kelią ir kovoti su „žaliuoju smegenų plovimu“. Tai vienas iš praeitą rudenį priimtų Naujosios vartotojų dienotvarkės prioritetų“.
Artimiausi Europos Komisijos žingsniai bus susisiekti su atskirų šalių vyriausybėmis bei vartotojų teisių apsaugos tarnybomis ir atkreipti dėmesį į atskirų kompanijų veiklą. Platesnė kova su melagienomis ant etikečių bus numatyta „Naujoje vartotojų dienotvarkėje“, kuri iki 2025 metų užsibrėžia tikslą skatinti vartotojų perėjimą prie ekologiškų produktų, plėsti vartotojų teisių apsaugą ir didinti kovą su nesąžininga prekeivių praktiką internete.
Apie tai, kokią įtaką naujosios taisyklės turės Lietuvos gamintojams „Delfi“ pasikalbėjo su Lietuvos pramonininkų konfederacijos Agromaisto bei bioekonomikos komiteto pirmininke Kristina Šermukšnyte-Alešiūniene. Anot jos, naujos taisyklės neturėtų sukelti daug galvos skausmo verslui, kuris sąžiningai vykdė savo veiklą. „Pagal šiuo metu turimą informaciją atrodo, kad Lietuvos gamintojams naujosios taisyklės neturėtų sukelti nesklandumų. Jeigu įmonė iki šiol laikėsi nustatytų tvarkų ir nemanipuliavo vartotojui teikiama informacija apie savo parduodamo produkto ekologiškumą ir kilmę, ji jokio poveikio neturėtų pajausti. Kaip tik mūsų gamintojams, kurie kuria tvarius ir aplinkai draugiškus produktus, atsiveria geresnės galimybės konkuruoti rinkoje, nes sumažės nesąžiningų konkurentų kiekis“, – sakė pašnekovė.
Naujosios taisyklės prieš žaliąjį manipuliavimą turėjo įsigalioti dar pernai, tačiau užsienio verslo lobistų prašymu jos buvo atidėtos iki šių metų kovo pradžios. Prašyta suteikti daugiau laiko pasiruošti iki 2022 metų, tačiau pastangos dar labiau jas pavėlinti nebuvo vaisingos. „Indikacijų, kad nebūtų spėta pasiruošti, neturime. Žinoma, taisyklių taikymo praktikoje gali atsirasti įvairių iššūkių, tačiau šiuo metu esame nusiteikę pakankamai pozityviai“, – apie Lietuvos gamintojų padėtį kalbėjo K. Š. Alešiūniene.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė teigė, kad šiuo metu ruošiami du įstatymo projektai, kurių dėka ES iniciatyva būtų perkelta į Lietuvos teisinę bazę. „Šiuo metu Europos Sąjungos mastu nėra priimtų teisės aktų, kurie detaliai reglamentuotų žaliųjų teiginių naudojimą, išskyrus Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą, kurios nuostatos į Lietuvos teisę perkeltos Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymu (pažymėtina, jog Lietuvoje žalieji teiginiai visų pirma vertinami per specialesnio teisės akto – Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus). Todėl minėto tyrimo išvados bus panaudotos atliekant 2 naujų teisės aktų pasiūlymų, susijusių su vartotojų įgalinimu žaliojoje pertvarkoje bei su žaliųjų teiginių pagrindimu, kurie minimi "Naujoje vartotojų darbotvarkėje" poveikio vertinimą“, – teigė D. Malinauskienė.
VVTAT praėjusiais metais pati ėmė tirti melagingą produktų rinkodarą po ekologiška priedanga. „Reaguodama į pastarųjų metų tendencijas, jog vartotojai tampa vis labiau atsakingi ir labiau kreipia dėmesį, ar jų įsigytas produktas yra pagamintas iš tausojančių medžiagų, yra ekologiškas, arba reklamoje teigiama, kad bendrovė remia tausojantį vartojimą, o reklamos skleidėjai, reklamuodami kosmetikos produktus, žaislus, rūbus ir kitus produktus, vis dažniau naudoja žaliuosius teiginius, 2020 m. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) atliko žaliųjų teiginių reklamos srities stebėseną. Stebėsenos metu VVTAT patikrino 15 ūkio subjektų ir įvertino beveik 100 atrinktuose tinklalapiuose pateikiamų žaliųjų teiginių, tokių kaip „ekologiškas“, „natūralus“, „pagamintas iš perdirbtų medžiagų“, „tausojantis aplinką“, „organiškas“ ir pan. Stebėsenos rezultatai parodė, jog verslininkai ne visada turi įrodymus, pagrindžiančius žaliųjų teiginių teisingumą“, – tvirtino tarnybos atstovė.
Kaip teigė tarnybos atstovė, VVTAT pateikė verslininkams rekomendacijas dėl teiginių koregavimo, informavo, jog reklamoje naudojami žalieji teiginiai yra svarbi informacija, daranti poveikį vartotojų ekonominiam pasirinkimui bei formuojanti jų požiūrį ir elgseną, bei įspėjo, jog Reklamos įstatymas nustato klaidinančios reklamos draudimą. Vertinti tinklapiai toliau bus stebimi ir jei pažeidimai nebus ištaisyti, bus imtasi atitinkamų poveikio priemonių.
