Užimtumas ir jaunimo reikalams skirti efektyvūs politiniai sprendimai – visų Europos Sąjungos valstybių narių reikalas. Nepaisant to, ir pati Sąjunga ėmėsi įgyvendinti ne vieną nacionalines strategijas papildančią iniciatyvą, padedančią kurti socialiai atsakingesnę Europą.

Parama daugiausia skiriama jaunimo užimtumo programų finansavimui, persikvalifikavimo ir įgūdžių atnaujinimo programų kokybės gerinimui, tarptautinių studijų ir darbo galimybių pasiūlai ir galimybių jaunimui dalyvauti savanorystės projektuose sudarymui.

Jaunimo nedarbas – tegul kalba skaičiai

Pirmas tikras darbas jaunam žmogui padeda pasijusti nepriklausomam ir įgyti karjeros pradžioje tokio svarbaus pasitikėjimo savimi ir savo pasirinktu keliu. Darbo perspektyvų stygius ir ilgai trunkančios nesėkmingos darbo paieškos jaunus žmones neretai pasmerkia panašių problemų pasikartojimui ateityje ir apsunkina karjeros kelią.

Nesėkmingos darbo paieškos ir menkos profesinių studijų galimybės skatina izoliacijos, priklausomybės nuo kitų ir nepasitikėjimo savo tinkamumu jausmus. Ir tai dar ne viskas: tokia situacija daro neigiamą įtaką ekonomikai ir senstančiai visuomenei.

Jauni žmonės – tie, kurie labiausiai nukenčia nuo ekonominių ir finansinių krizių. 15–24 metų amžiaus grupės nedarbo lygis Europos Sąjungoje nuo 15 proc. 2008 metais išaugo iki 24 proc. 2013 metų pradžioje. Prasčiausia situacija Graikijoje (60 proc. siekiantis jaunimo nedarbas), Ispanijoje (56,2 proc.), Kroatijoje (49,8 proc.), Italijoje (44,1 proc.) ir Portugalijoje (40,7 proc.).

Jaunimo nedarbas Europos Sąjungoje nuo savo piko 2013 metais pirmąjį 2019 metų ketvirtį sumažėjo iki 14,6 proc. – tai spartesnis situacijos gerėjimas nei bendro nedarbo rodiklio. Skaičius 15–24 metų jaunų žmonių, kurie niekur nesimoko ir nedirba, nuo 13,2 proc. 2012 metais trečiąjį 2018 metų ketvirtį sumažėjo iki 10,3 proc. Nepaisant to, bendras nedarbo lygis išlieka nemenkas.

Finansavimas jaunimo įdarbinimo programoms

Nusprendusios ryžtingai kovoti su jaunimo nedarbo problema, Europos Sąjungos valstybės narės 2013 metais nusprendė inicijuoti „Youth Guarantee“ arba „Jaunimo garantijas“ – tai visą Sąjungą apimanti iniciatyva, kurios pagrindinė užduotis užtikrinti, kad visiems jaunesniems nei 25 metų amžiaus asmenims per keturis mėnesius nuo formaliojo mokymo užbaigimo ar tapsmo bedarbiais būtų pateikiamas kokybiškas darbo pasiūlymas, pasiūlymas tęsti studijas, atlikti stažuotę ar praktiką.

Jaunimo užimtumo iniciatyva – pagrindinis visos Europos Sąjungos įrankis, padedantis telkti finansines priemones ir organizuoti programas, kurias Europos Sąjungos valstybės narės aktyvuoja „Jaunimo garantijų“ įgyvendinimui, pavyzdžiui, pagalba ir mokymai jaunimui ieškant pirmojo darbo bei įvairios iniciatyvos darbdaviams.

Ši iniciatyva ypač svarbi Europos Sąjungos regionams, kur jaunimo nedarbo lygis viršija 25 proc.

Kokybiškos stažuotės

Remiantis Europos Komisijos duomenimis, nuo 2014 metų „Jaunimo garantijų“ schemai užsiregistravo daugiau nei 20 mln. jaunų žmonių. Iš viso iki 2017 metų pabaigos Jaunimo užimtumo iniciatyva tiesioginę paramą suteikė daugiau nei 2,4 mln. jaunų žmonių.

„Europos stažuotojų aljanso“ platforma – projektas, skirtas prisidėti prie „Jaunimo garantijų“ schemos ir pagerinti stažuočių kokybę visoje Europoje.

2014 metais Europos Sąjungos valstybės narės sutarė dėl kokybės sistemos su rekomendacijomis įvairioms stažuotėms steigimu, tokiu būdu suteikdamos jauniems žmonėms galimybę įgyti aukščiausios kokybės darbo patirties saugiomis ir sąžiningomis sąlygomis, tuo pačiu padidindamos jų šansus gauti darbą.

Tarptautinės galimybės

Europos Sąjungoje valstybės narės savarankiškai atsakingos už aukštojo mokslo politiką ir ugdymo sistemas. Europos Sąjunga kaip darinys taip pat gali prisidėti gerindama tarpusavio koordinavimą ir remdama narių pastangas per įvairias finansavimo ir bendradarbiavimo programas.

1999 metais pradėtas įgyvendinti tarpvyriausybinis Bolonijos procesas veiksmingai iniciavo labai svarbų procesą tarptautiniam bendradarbiavimui –užtikrino aukštojo mokslo diplomų pripažinimą 48 valstybėse narėse. Šiandien galioja neprivalomas abipusio pripažinimo principas bakalauro, magistro ir daktaro moksliniams laipsniams.

2018 metais, siekiant visuotinio diplomų pripažinimo visoje Sąjungoje, valstybės narės priėmė rekomendaciją, kaip skatinti abipusį aukštojo ir vidurinio išsilavinimo diplomų pripažinimą Sąjungos ribose. Valstybės narės skatinamos iki 2025 metų rasti būdą, kad diplomai būtų pripažįstami savaime.

Kvalifikacijų pripažinimą ir tarpvalstybinį stažuočių bei visą gyvenimą trunkančio mokymosi patvirtinimą Europos Sąjungoje jau šiandien padeda užtikrinti net kelios priemonės, tarp kurių:

• Europos kvalifikacijų sandara – tai teisiškai neprivaloma priemonė, padedanti lyginti kvalifikacijų sistemas visoje Europoje;

• „Europass – dokumentų rinkinys, kurį be kita ko sudaro ir standartizuoto visai Europai gyvenimo aprašymo forma bei kalbų pasas, palengvinantis išsilavinimo ir darbo patirties tarptautinį palyginimą;

• Europos profesinio švietimo ir mokymo kreditų sistema – ši sistema sumanyta siekiant palengvinti darbinių įgūdžių ir žinių, įgytų skirtingose švietimo sistemose ir šalyse, patvirtinimą ir pripažinimą;

Europos Sąjunga siekia įkurti Europos švietimo erdvę, kurioje visi be išimties jauni žmonės galėtų įgyti kokybišką išsilavinimą ir mokymą bei rasti darbą visame žemyne.

Europos Sąjungos švietimo, profesinio mokymo, jaunimo ir sporto finansavimo programas vienijanti iniciatyva vadinasi „Erasmus +“, joje didžiausias dėmesys skiriamas mobilumui ir tarpvalstybiniam bendradarbiavimui. 1987 metais startavusi kaip studentų mainų platforma, ji galiausiai virto didelio masto programa, apjungiančia daugybę vidurinio ir aukštojo mokslo, profesinio rengimo ir mokymo, suaugusiųjų mokymosi, jaunimo neformaliojo švietimo ir savišvietos bei sporto programas.

„Erasmus+“ suteikia galimybę studentams studijuoti užsienyje, sudaro mokymosi ir mokymo galimybes švietimo sektoriaus darbuotojams, skatina ir remia stažuotes bei jaunimo mainus. Tokios organizacijos kaip mokyklos, universitetai, jaunimo organizacijos gali pretenduoti į finansavimą, padėsiantį kurti strateginės partnerystės galimybes ir megzti kontaktą su panašiomis organizacijomis iš svečių šalių.

Dabartinė „Erasmus +“ programa, prasidėjusi 2014 metais ir truksianti iki 2020 metų, mobilumo mokantis ir darbinantis galimybių siūlo 4 mln. žmonių, atveria vartus net 25 tūkst. strateginių partnerysčių. Europos Parlamentas jau pateikė siūlymą kitai „Erasmus +“ programai, truksiančiai nuo 2021 iki 2027metų, skirti ris kartus didesnį biudžetą.

Iniciatyva „Tavo pirmasis EURES darbas“( The Your first Eures Job) siekia populiarinti darbo jėgos mobilumą, informuodama jaunus žmones apie jiems aktualias įsidarbinimo galimybes kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse.

Ši platforma padeda potencialiems darbdaviams, ieškantiems jaunų darbuotojų ar stažuotojų, susipažinti su jaunų darbo ir tobulėjimo galimybių ieškančių 18-35 metų jaunuolių iš visos Europos Sąjungos bei Norvegijos ir Islandijos gyvenimo aprašymais.

Savanoriškos veiklos galimybės

Oficialiai 2016 metų pabaigoje inicijuota „Europos solidarumo korpuso“ iniciatyva iki 2020 metų pabaigos finansuoja savanorišką veiklą, stažuotes ir darbo vietas jauniems žmonėms, norintiems įsitraukti į projektus, nešančius realią naudą bendruomenėms ir žmonėms visoje Europoje. Iki 2018 metų vidurio jai užsiregistravo beveik 64 tūkst. žmonių.

2019 metais europarlamentarai pritarė naujos 2021-2027 metų programos prioritetams, tarp kurių – savanorystė teikiant humanitarinę pagalbą už Europos Sąjungos ribų ir noras pasiūlyti daugiau galimybių jauniems, tačiau mažiau jų turintiems žmonėms bei atokesniuose regionuose gyvenantiems ar kilusiems iš migrantų šeimų.