Tada, 2014 metų gegužę, likus vos kelioms dienoms iki Lietuvos prezidento rinkimų, situacija paaiškėjo netrukus – tai melaginga naujiena, į naujienų portalą įkelta įsilaužimo metu. Programuotojai užtruko daugiau nei valandą, kol ji buvo pašalinta – redakcija bejėgiškai skėsčiojo rankomis, o „naujiena“ plito. Tie, kurie ją matė ar ja dalinosi, nebūtinai žinojo apie vėlesnį jos paneigimą, programišių išpuolį ir tai, kad tai paprasčiausias melas.
Praėjus penkeriems metams Lietuva ruošiasi net trejiems rinkimams ir vienam referendumui, o melagingos naujienos arba fake news – tapo nors ir smerkiamu, bet ir itin paplitusiu nuomonės formavimo įrankiu. Tai jau ne tik dezinformacijos, bet ir kaltinimo, pašaipų, blogiausių scenarijų, baimių įrankis. Jį nukenksminti stengiasi tiek žiniasklaida, tiek ir įvairios institucijos, mokančios ir protinančios informacijos vartotojus, kad melagingos naujienos būtų kuo greičiau aptiktos ir sustabdytos.
Šioje kovos su melagingomis naujienomis grandinėje dalyvauja ir daugiau nei 500 milijonų Europos piliečių atstovaujantis Europos Parlamentas – institucija dalijasi 5 žingsnių atmintine, kaip atpažinti melagingas naujienas ir kaip su jomis elgtis.
Pirmiausiai nurodoma patikrinti žinią pateikiantį kanalą – ar jis gerai žinomas, kas rašoma jo „Apie“ skyrelyje, kokia kita su juo siejama informacija, kas galėtų jį finansuoti.
Antram patikrinimui – autoriaus paieška: ar jis nurodytas ir tikrai egzistuoja, kokie kiti jo darbai?
Toliau kalbama apie publikacijos šaltinius: ar joje yra informaciją patvirtinančių šaltinių, ar jie patikimi, ar ir kokie yra cituojami ekspertai?
Jei naujiena pasirodė skandalinga ir abejotina – EP skatina neskubėti ja dalintis socialinių tinklų profiliuose – jei istorija tikra, tereikia šiek tiek palaukti: apie ją tikrai praneš visos žiniasklaidos priemonės.
Ir penktasis patarimas – dalinkitės abejonėmis ir prisidėkite prie mitų griovėjų – praneškite apie įtartinas naujienas ir apsaugokite kitus.
Tokį veiksmų planą tiek žurnalistai, tiek komunikacijos atstovai vertina teigiamai, bet tikina, kad tai gali būti tik šalutinė priemonė kovoje prieš melagingas naujienas.
Gelbsti tik gebėjimas kritiškai mąstyti
Akcentuodamas pamokymų ir patarimų, kaip atskirti melagingas naujienas, svarbą, Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius primena, kad jų taikymas nebūtinai garantuos gerą rezultatą.
„Labai mėgstu instrukcijas, nes jos pagreitina ir palengvina žmogui susipažindinimo procesą su bet kokiu reiškiniu ar daiktu. Tą žino visi, kada nors pirkę surenkamą baldą. Tačiau net aiški instrukcija negarantuoja to surinkto daikto kokybės. Tai tinka ir naujienoms. Net jeigu naujienoje yra keli informacijos šaltiniai, net jei jie yra tikri ir net patikimi, juos melo kūrėjas arba manipuliatorius gali panaudoti visai kitokios istorijos nei tiesa kūrimui. Melagiai visais istorijos periodais mokėsi naujų triukų, kaip apgauti žmones. Viena instrukcija negali išspręsti visų melų problemų šimtui metų“, - silpnąsias atmintinės vietas vardija žurnalistas.
Jis pabrėžia, kad patikimiausia apsisaugojimo nuo melagingų naujienų priemonė yra kritinis požiūris į informacijos šaltinį.
„Jokia atmintinė nepadės, jei asmuo neturės kritinio požiūrio į šaltinį, iš kurio jis renka informaciją. Pavyzdžiui, kiekvienas lietuvis žino, kad valdžiai draudžiama turėti žiniasklaidos priemones. Toks savininkas tikrai nesuinteresuotas atskleisti visą tiesą, nes, labai tikėtina, turi savų aiškių, propagandinių tikslų – vadinasi juo tikėti kaip tiesa negali. Jei tokį pat kriterijų taikysime ir „iš užjūrio“ ateinančiai informacijai, iš karto turėsime daug atsakymų”, - pavyzdį pateikia D. Radzevičius.
Kitas itin svarbus kovos su melagingomis naujienomis aspektas, anot žurnalisto, yra dviejų tam svarbiausių priemonių – žiniasklaidos ir kritinį mąstymą ugdančių institucijų – stiprinimas.
„Tikiu žiniasklaidos raštingumo mokymu ir tam skirtomis mokyklų programomis. Jau ne vienerius metus Lietuvoje matome, kad mokykla gali būti ta vieta, kur mokytojai su daugybe priemonių įvairių pamokų metu gali padėti vaikams atsirinkti tarp patikimų, mažiau patikimų ir visai nepatikimų šaltinių. Be to labai prisideda ir Lietuvos žiniasklaida, dažniausiai labai greitai reaguojanti į plintančius mitus ir melus, juos tikrinanti ir skelbianti vertinimus. Taip dabar atsiskleidžia kokybiškos žiniasklaidos kaip sarginio šuns vaidmuo.”
Vertindamas rinkimus kaip taikinį, didžiausią grėsmę D. Radzevičius įžvelgia EP rinkimų atveju. Briuselyje priimami sprendimai šiuo metu turi tokią didelę reikšmę užsienio valstybėms, kad nacionalinė politika lieka antrame plane. Anot eksperto, taikiniu šiuo atveju tampa pati Europos Sąjungos idėja.
„Jau kurį laiką jaučiama tendencija, kad ES ir Lietuvai, kaip jos šaliai narei, nepalankiausios ne šiaip euroskepticizmą didinančios, bet ES kaip reiškiniui priešiškumą didinančios žinios. Rusijos įtaka „Brexit” ir jau primiršto referendumo Škotijoje atveju, Prancūzijos Le Pen judėjimas, Katalonijos situacija Ispanijoje – akivaizdu, kad nusitaikyta į ES kaip idėjos žlugdymą. Taigi, bus palaikomi bet kokie euroskeptikai, eurokritikai ir tuo pačiu diskredituojami euroentuziastai. Reikia labai atidžiai stebėti ir skaityti naujienas, pateikiančias argumentus už ir prieš ES idėją. Panašu, jog į žmonių jausmus didinant skepticizmą ir nusistatymą prie ES kaip taps uždaras nacionalizmas ir tautinės ar patriotinės idėjos.”
Kokias melagingas naujienas sunkiausia pagauti?
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Medijų tyrimų laboratorijos vedėjas, daktaras Andrius Šuminas sutinka su D. Radzevičiumi ir pabrėžia, kad melagingas naujienas atpažinti mokanti atmintinė veiksminga tik kartu su kritiniu mąstymu. Melagingų naujienų tikslinėje auditorijoje gali atsirasti bet kas ir vienintelis kelias bent kiek valdyti šią situaciją – užtikrinti minimalų tam reikalingą medijų raštingumo lygį. Ekspertas tikina, kad tai nulemia pasirinktas melagingų naujienų skleidimo būdas.
„Kalbame apie mikrotargetingą. Dažniausiai siekiama ne „paleisti antį“ globaliu mastu, o kurti netikrų naujienų srautą taikant į labai adaptuotas tikslines grupes. Tokios netikros naujienos pritaikomos pagal tų grupių interesus, pomėgius, kas būtų maksimaliai paveikios. Čia ir yra pagrindinė problema. Nacionalinio masto netikras naujienas galima lengvai išgaudyti, bet labai sudėtinga valdyti didelį srautą naujienų, pasiekiančių skirtingas auditorijas įvairiausiais kanalais“, - paaiškina A. Šuminas.
Paklaustas, kokių melagingų naujienų temų Lietuvai tikėtis priešrinkiminiu laikotarpiu, ekspertas išskiria dvi su kandidatais susijusias kryptis.
„Jei žiūrėtume į Donaldo Trumpo laimėtus JAV rinkimus, tai netikromis naujienos buvo siekta kompromituoti Hillary Clinton ir palankiai parodyti tuometinį kandidatą D. Trumpą. Tokios naujienos, kaip, pavyzdžiui, juodaodžio aktoriaus Denzelio Washingtono parama D. Trumpui, buvo visiška netiesa, bet taip bandyta padidinti juodaodžių rinkėjų palankumą. Todėl reiktų tikėtis pačių įvairiausių temų, kuriomis siekiama kompromituoti kandidatus arba pagerinti jų įvaizdį“, - pasiremdamas JAV prezidento rinkimų analize situaciją komentuoja A. Šuminas.