aA
Jau po dviejų mėnesių dauguma dabartinių Europos Parlamento deputatų bandys visomis išgalėmis įtikinti rinkėjus suteikti jiems dar vieną galimybę nuveikti ką nors gero visos Europos Sąjungos labui.
Europos Parlamentas Strasbūre
© Sputnik / Scanpix

„VoteWatch Europe“ suteikia unikalią progą susipažinti su duomenimis, daug pasakančiais apie tai, kaip šios kadencijos europarlamentarai pastaruosius penkerius metus priiminėjo pačius įvairiausius sprendimus, atstovaudami pusei milijardo Sąjungos piliečių. Šį kartą mūsų dėmesio centre – skaičiai.

Per pastarąją penkerių metų kadenciją Europos Parlamente vyko nė daug, nė mažai – per 9 tūkst. vardinių balsavimų. Tarp jų ir atskiri balsavimai dėl esminių teisės aktų dalių ir pakeitimų bei vadinamieji skaidrieji balsavimai, kai visuomenė gali labai sužinoti, kaip balsavo vienas ar kitas parlamentaras. „VoteWatch“ sukaupė nemenką duomenų bazę, kur galima rasti informacijos, kaip tais daugiau nei 9 tūkst. atvejų balsavo kiekvienas europarlamentaras.

Šis įspūdingas balsavimų skaičius net 50 proc. lenkia praeitos Europos Parlamento kadencijos balsavimų skaičių. Tai labai džiugus pokytis, suteikiantis vilties, jog Parlamente sprendimų priėmimo procesas tampa vis skaidresnis. Apmaudu, tačiau europarlamentarai nusprendė, jog kai kurie itin svarbūs balsavimai turėtų ir toliau išlikti už visuomenės interesų ribų. Vienas iš tokių – ypatingos svarbos balsavimas dėl Europos Komisijos pirmininko rinkimų. Jis planuojamas jau liepą. Prieš porą metų Europos Parlamento deputatai turėjo atsakyti į klausimą, ar, jų nuomone, visuomenė turėtų žinoti, kas palaiko į Sąjungos vykdomosios valdžios vadovo postą siūlomą asmenį. Daugumos atsakymas, deja, buvo „ne“.

Džiugina tai, kad europarlamentarai ėmė rinktis skaidrų balsavimą komitetuose. Liūdina, kad toks pasirinkimas nugali žymiai rečiau, nei norėtųsi. Optimizmą dėl balsavimo skaidrumo temdo ir informacijos pateikimo visuomenei formatas bei laiko skirtumas (svarbu atkreipti dėmesį, kiek laiko skiria patį balsavimą ir apie jo rezultatus parengto ir visuomenei pristatyto dokumento datą). Anot ekspertų, ši situacija dar toli gražu nėra tokia, kokios norėtųsi.

Įdomiausia, jog plenarinių posėdžių lygmenyje politikos sritis, kur vyko daugiausia skaidrių balsavimų, yra ne kas kita, o „Europos Sąjungos biudžetas“. Šiuo klausimu buvo priimta per 1500 sprendimų, ir visų jų rezultatai prieinami viešai (labai lengvai galima sužinoti, kaip balsavo vienas ar kitas parlamentaras). Antroji pagal skaidrumą sritis – kaip ir kaip bebūtų keista, yra užsienio ir saugumo politika. Šioje srityje surengta daugiau nei 1200 skaidrių balsavimų. Garbingoje trečioje vietoje liko aplinkos apsauga ir visuomenės sveikata su 750 skaidriais vardiniais balsavimais.

Kiek noriai balsavo parlamentarai?

Europos Parlamento plenariniuose posėdžiuose pastarąją kadenciją vidutiniškai dalyvaudavo 657 deputatai (iš 751). Daugiau nei 700 europarlamentarų dalyvauja vidutiniškai viename iš aštuonių balsavimų (šiuo atveju 1100 iš 9000). Dar šiek tiek sausos, tačiau iškalbingos statistikos – tik 8 proc. visų sprendimų priimta dalyvaujant mažiau nei 600 europarlamentarų. Turint omenyje, jog Europos Parlamento deputatams tenka nuolat migruoti tarp Briuselio/Strasbūro ir savo gimtųjų šalių, posėdžių lankomumas tikrai įspūdingas.

Tiesą sakant, pavyzdinį posėdžių lankomumą galima paaiškinti gana paprastai: balsavimai dažniausiai rengiami per specialias sesijas vidury dienos – prieš pat pietus. Žymiai mažiau deputatų pasirodo atskiruose komitetuose rengiamuose debatuose, o tai reiškia, kad Europos Parlamente dirbantys politikai mieliau priima sprendimus nei klausosi neretai nuobodokų vienas kito kalbų – pastarosios sudomina, geriausiu atveju, porą šimtų deputatų.

Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl „VoteWatch“ neabejoja: tiems, kurie nuoširdžiai nori perprasti, kas svarbiausia Europos Parlamento darbe, kurie deputatai patys įtakingiausi ir labiausiai gerbiami kolegų, o kurie dažnai be rimtesnių priežasčių keičia nuomonę, vertėtų daugiau dėmesio skirti balsavimų dinamikos analizei, o ne politikų kalboms – kaip ten bebūtų, patys Europos Parlamento deputatai jau susiprato elgtis būtent taip, tad kodėl nepasekus jų pavyzdžiu?

Balsavimai, sulaukę didžiausio dėmesio

Tema, sugebėjusi sudominti daugiausia Europos Parlamento deputatų, yra ne kas kita, o migracija. Ir tai menkai stebina. Pavyzdžiui, didžiausio aktyvumo per visą šią Parlamento kadenciją sulaukęs balsavimas vyko 2016 metų balandžio 12 dieną – tada salėje sėdėjo 717 deputatų. Visi jie aptarinėjo imigrantų situaciją Viduržemio jūros regione ir priemones, kaip suvaldyti atvykėlių srautus.

Antras ir trečias didžiausio aktyvumo sulaukę balsavimai (abiejuose dalyvavo po 715 europarlamentarų) buvo susiję su kova su jaunimo nedarbu bei galvijų veisimu. Ketvirtas populiariausias balsavimas analizavo subsidijų klausimus – jis sudomino 714 deputatų. Penktoje vietoje su 713 Europos Parlamento deputatų atsidūrė balsavimas dėl tarpkultūrinio dialogo, kultūrinės įvairovės bei švietimo vaidmens stiprinant pamatines Europos Sąjungos vertybes.

Europos Parlamentas
Europos Parlamentas
© Sputnik / Scanpix

Kas lemia balsavimo rezultatus?

Šią Europos Parlamento kadenciją kiek dažniau buvo minima vadinamoji didžioji koalicija (Europos Liaudies Partija ir Socialdemokratai). Tiesą sakant, per pastarąsias tris Parlamento kadencijas ji tik stiprėjo, nors abejų politinių grupių dydis ir mažėjo. Tai gali reikšti labai paprastą dalyką: kuo mažesnės grupės, tuo glaudžiau ir veiksmingiau jos priverstos bendradarbiauti. Jeigu tokia tendencija išliks ir toliau, ir naują kadenciją jų partnerystė tik stiprės. Be to, prognozuojama, kad pirmą kartą istorijoje suvienytos jų jėgos smuks žemiau 50 proc. kritinio mandato kiekio.

Kita vertus, galima ginčytis, jog įmanoma ir atvirkštinė koreliacija: kuo intensyviau šios grupės bendradarbiaus Europos Parlamente ir valdys bet kokius debatus, tuo daugiau kitų politinių partnerysčių turės galimybę prisistatyti rinkėjams kaip nauja alternatyva arba tikroji opozicija, o tai galėtų paaiškinti laipsnišką jų stiprėjimą bei didžiosios daugumos silpnėjimą. Jeigu tai ir yra tikroji koreliacija, o didžioji koalicija neišnyks ir ateinančią kadenciją, tuomet 2024 metais prieš mūsų akis gali nusidriekti drastiškai pasikeitusi politinė vaivorykštė, primenanti Prancūzijos, Italijos ar Ispanijos modelius, kur tradicinės partijos po dešimtmečius trukusio dominavimo buvo priverstos užleisti savo vietą.

Didžiajai koalicijai šią Parlamento kadenciją vidutiniškai teko apie 74 proc. balsų, o likusieji 26 proc. Europos Liaudies Partijos deputatų ir Socialdemokratų balsavo vieni prieš kitus. Kalbant apie tuos 26 proc., lemiamą balsą turėjo kitos politinės grupės. Dar daugiau iš pirmo žvilgsnio nuobodžių, tačiau svarbių detalių: 816 balsavimuose (maždaug kas dešimtame), daugumos persvara tebuvo mažiau nei 50 balsų, o tai reiškia, jog tuo atveju, kai 26 deputatai būtų balsavę kitaip, būtų pakitęs ir galutinis balsavimo rezultatas. Dauguma itin įtemptų balsavimų surengta aplinkosaugos klausimais, lemiančiais pramonės likimą, pavyzdžiui, balsavimas dėl „naujos Europos Sąjungos lygmens stebėsenos institucijos automobilių gamybos sektoriui įsteigimo“. Šiam siūlymui pritarta vos vieno balso persvara (balsavimas vyko 2015 metų spalio 27 dieną, už balsavo 329, o prieš – 328 europarlamentarai). Šiuo atveju balsavimo baigtį lėmė vienas Europos konservatorių ir reformistų frakcijos politikas, nusprendęs balsuoti taip pat, kaip ir kairės pakraipos parlamentarai.

Daug balsavimų balsas į balsą vyko ir migracijos, prekybos politikos ir moterų teisių klausimais. Įdomu tai, kad, prakalbus apie mokesčių mokėtojų pinigų dalybas ir administravimą (įskaitant ir biudžeto klausimus, susijusius su pačių europarlamentarų atlyginimais ir išlaidų kompensavimu), taip pat kiekvienas balsas – aukso vertės. Iš viso beveik 200 balsavimų atveju dauguma tebuvo mažiau nei dešimties parlamentarų balsų persvara.

Naujos sudėties Europos Parlamentas bus žymiai fragmentiškesnis nei kadenciją bebaigiantis. Tai reiškia, kad mažieji politiniai dariniai parlamente augs ir darysis galingesni. Kitaip tariant, lems lemiamų balsavimų baigtį. Anot ekspertų, tai reiškia, jog vis daugiau sprendimų priims vadinamosios mažosios daugumos. Tai taip pat reiškia, jog daugiau veiksmų laisvės įgaus pavieniai europarlamentarai. Išryškės nauja tendencija: kiekvienas deputatas bus laikomas savarankišku nuomonės formuotoju, suintensyvės užkulisiniai sąjunginių paieškų žaidimai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(8 žmonės įvertino)
3.3750

Top naujienos

Šimonytė: likus pusantrų metų iki Seimo rinkimų formuoti naują Vyriausybę yra per didelė prabanga

Iki rinkimų likus vos kelioms dienoms kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė sako, kad...

Net ir paskelbusi apie karjeros pabaigą Meilutytė veikiausiai bus nubausta sulaukė dar vieno dopingo kontrolės vizito (40)

Trečiadienį ryte Londono olimpinė čempionė Rūta Meilutytė pranešė baigianti savo...

Mačiulis prakalbo apie ateitį: tai bus tokia krizė, kurios aš labiausiai bijau (189)

„Tai bus tokia krizė, kurios aš labiausiai bijau“, – antradienį vykusiame kasmetiniame...

Prieš lemiamą dvikovą – ekspertinis žvilgsnis į abu kandidatus: vienam iš jų laikas kreiptis į žmones (200)

Iki Prezidento rinkimų lieka vis mažiau laiko, o abu kandidatai dar turi labai daug darbų. „...

Fausta Marija Leščiauskaitė. Kodėl jie smurtauja ir rėkia? (84)

„Beržinės košės gavom, bet normalūs užaugom“, tikina tie patys žmonės, kurių mėgstamas...

Žiniasklaida: Theresos May planas žlugs (10)

Britų ministrės pirmininkės Theresos May paskutinis bandymas gelbėti savo susitarimą su Europos...

Kelti vestuvių į JAV išskubantis Gebenas: kitą sezoną tikrai noriu būti „Žalgiryje“ laida „Krepšinio zona“

Prieš metus iš JAV į Lietuvą sugrįžęs Martinas Gebenas LKL senbuviams atrodė žalias...

Karbauskis palinkėjo Nausėdai sėkmingų rinkimų ir pasiguodė dėl Grybauskaitės papildyta 13:00 val. (355)

Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos ir Lietuvos socialdemokratų darbo partijos frakcijos Seime...

Paskubėkite, gudobelės jau sužydėjo: Bružienė papasakojo, kam tai – tikras išsigelbėjimas

Ot šimts gegučių, gudobelės sužydėjo! Tad skubėdams velkies storą žieminį kušūlį,...

Policija išaiškino 22 asmenų ginkluotą susivienijimą: vertėsi kontrabanda, įtariami Bugavičiaus nužudymu dar papildyta (169)

Trečiadienį spaudos konferencijos metu Lietuvos policija paskelbė, kad bendradarbiaujant su...