Ant kortos pastatyta daug: ES tikisi surinkti iki 250 mlrd. eurų finansavimą panaudojusi savo pirmąsias žalias obligacijas. Privatus finansavimas greičiausiai domėsis patvirtintomis pramonės šakomis, kurios padėtų pasiekti grynųjų nulinių emisijų tikslą. Gamtinės dujos ir branduolinė energija veikiausiai žaliųjų kriterijų neatitiks, tačiau juos atitiks tokios šakos kaip miškininkystė ir bioenergetika. Kompanijoms bus taikomi informacijos apie tvarumą atskleidimo reikalavimai.

Šios vadinamosios taksonomijos formavimas taps politiniu mūšio lauku, nes bloko valstybės narės sieks apginti savo pačių interesus, atskleisdamos, kaip sunku ekonomikas ir rinkas pastūmėti ekologijos kryptimi. Bet koks taisyklių susilpninimas rizikuoja pakenkti ES klimato lyderystės įgaliojimams tuo metu, kai investuotojai nuodugniai tikrina, ar žaliasis turtas vertas keliamo ažiotažo.

„Jei norite mokslu pagrįstos taksonomijos, turite išlaikyti aukštus standartus, – sakė „BloombergNEF“ analitikė Maia Godemer. – Tačiau dėl lobizmo atsiradę pokyčiai stumia priešinga kryptimi. Tikslas yra nukreipti investicijas ten, kur norime atsidurti iki 2050 m. To laukia visi: Kinija, Singapūras ir Jungtinė Karalystė kuria savo taksonomijas ir žiūri į ES kaip į sektiną pavyzdį.“

Šiais metais regiono atsinaujinančių išteklių akcijų ralis išblėso. Nerimaujama dėl su tvarumu susijusias obligacijas išleidžiančių kompanijų išsikeltų švelnių tikslų. Pasaulinė žaliųjų skolų rinka išaugo iki daugiau nei 1 trln. dolerių, tačiau taisyklės, susijusios su išlaidomis projektams, yra netolygios.

Investuotojai tikėsis, kad ES sistema bent jau įneš aiškumo ir potencialiai paskatins vieningą pasaulinį požiūrį. Tikimasi, kad JAV prezidentas Joe Bidenas prieš ketvirtadienį surengdamas susitikimą su pasaulio lyderiais klimato kaitos klausimais paskelbs ambicingus išmetamųjų teršalų emisijų tikslus.

„Žaliosioms investicijoms tai bus svarbi savaitė, – pažymėjo Lewisas Grantas, vyriausiasis pasaulinių akcijų portfelio valdytojas iš „Federated Hermes“. – Šie pokyčiai paskatins tvarių pramonės šakų investicijas, tačiau visa esmė glūdės detalėse.“

Pagal „Bloomberg“ matytą projektą taksonomija, regis, leis uždirbti oficialią žaliąją etiketę įkraunamų baterijų, energijos efektyvumo įrangos, mažai teršiančių automobilių, taip pat vėjo ir saulės jėgainių gamintojams. Jų įtraukimas nestebina, užtat apie dujas, branduolinę energiją ir biokurą buvo diskutuojama karščiau.

Prognozuojama, kad Vokietijos, Lenkijos ir kitų valstybių narių, siekiančių sumažinti priklausomybę nuo anglies, paskutinės minutės bandymas prastumti dujas bus nesėkmingas. Tačiau jos galbūt bus aptariamos vėlesnėje energetikos taisyklių sistemoje, kad būtų lengviau pereiti prie mažiau anglies dioksido išskiriančios ekonomikos, nors investuotojai išlieka susirūpinę.

„Degroof Petercam Asset Management“ pinigų valdytojas Ronaldas van Steenweghenas teigė, kad nenorėtų pirkti ES žaliųjų obligacijų, jei egzistuoja tikimybė, kad vėliau būtų įtrauktos ir gamtinės dujos. Žaliosios skolos padidinimas dujų projektų finansavimui nusileistų dabartinėms normoms.

„Manyčiau, kad tai turėtų būti aiškiai pasakyta prieš obligacijų išleidimą į rinką, ypač jei dėl to dar labiau padidės sujudimas šia tema“, – sakė jis.

Panašu, kad taksonomijoje yra numatyta įtraukti ir medienos deginimo energiją. Tai nesustabdys medienos apdirbimo pramoniniu mastu, nusileidžiant Šiaurės šalių lobistų reikalavimui susilpninti taisykles, teigia WWF politikos biuro Briuselyje ekonomistas Sebastienas Godinotas. Kriterijai gali būti griežtinami, tačiau miškininkystei tai reiškia „sunkią kovą“, sakė Nyderlandų žaliųjų partijos Europos Parlamento narys Basas Eickhoutas. Anot jo, šioje srityje labai svarbų vaidmenį užima Europos Parlamentas, nuo kurio labai daug kas priklauso.

„Idėja buvo sukurti vadinamąjį auksinį standartą, – teigė Sebastianas Mackas, Berlyne įsikūrusios ekspertų grupės „Jacques Delors Center“ atstovas. – Kuo ilgiau tai užtruks, tuo labiau bus politizuota, ir galiausiai pamatysime, kad pirminės ambicijos buvo sušvelnintos.“