Pasaulinei ekonomikai atsigaunant po pandemijos sukelto nuosmukio ir dėl to augant energijos suvartojimui, dujų kaina Europoje nuo metų pradžios jau išaugo daugiau nei 170 proc . Tai lėmė ir išaugusią elektros kainą – nuo metų pradžios ji padvigubėjo, skelbia ekonomikos ekspertų tinklas „Bruegel”.
Ši auganti energetikos krizė Europos Parlamente (EP) ir ES sostinėse įplieskė aršias diskusijas dėl Europos Komisijos (EK) Žaliojo kurso planų.
Nerimaujama, kad jau dabar ES nuosekliai didinant mokesčius energetikos sektoriui už į atmosferą išmetamas Co2 emisijas, europiečiams šią žiemą gali tekti gerokai paploninti pinigines.
„50 milijonų europiečių gyvena energetiniame skurde ir per ateinančius metus šis skaičius greičiausiai padvigubės.[..] Žmonės kyla klausimų. Pirmiausia kodėl kyla kainos,“ – EP plenarinėje sesijoje kalbėjo lenkė Anna Zalewska iš Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijos.
Praėjusią savaitę Strasbūre įvykusi diskusija apie Europos Žaliojo kurso įgyvendinimą davė simbolinį startą tarpinstitucinėms deryboms, kurių metu EK, EP ir šalys narės planuoja susitarti, kaip įgyvendinti šiuo metu bene svarbiausią ES politinį projektą.
Liepą pristatytas pasiūlymų rinkinys numato kaip norint iki 2030 m. bent 55 proc. sumažinti į atmosferą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį būtina pertvarkyti ES žemės ūkio, transporto ir energetikos sektorius.
„Visi puikiai supranta, kad bus labai sudėtinga pasiekti susitarimą ir, akivaizdu, kad yra kritikuotinų vietų, kadangi tai yra kompromisas,“ – sako aplinkos, vandenynų ir žuvininkystės eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. „Tačiau aš neabejoju, kad jis bus priimtas, nes mes turime įstatymu priimtą 55 proc. tikslą,“ – pridūrė jis.
Protestai ir kaltinimai
Radikalius pokyčius energetikos srityje siekiantys įgyvendinti Žaliojo kurso planai kritikos ir nuogąstavimų itin daug kritikos sulaukė Lenkijoje, kuri yra labiausiai nuo iškastinio kuro priklausoma ES narė.
„Jeigu kitąmet kainos ir toliau kils, tai visų pirmą dėl Europos Sąjungos veiksmų. Aš už tai, kad tai būtų matyti elektros sąskaitose, kad žmonės žinotų, kiek jiems kainuoja eurobloko klimato politika,“ – „Dziennik Gazeta Prawna“ pareiškė Lenkijos premjeras Mateusz‘as Morawieckis.
Ispanijoje kylančios elektros kainos jau sukėlė protestus. Kad sumažintų augantį pasipiktinimą Madridas šią savaitę paskelbė apie laikiną mokesčių karpymą, o Graikija elektros sąskaitoms mažinti žada išleisti 150 mln. eurų. Priekaištų Briuselio pozicijai branginti taršius automobilius ir energijos šaltinius, turi ir apklausose pirmaujantis kandidatas į Vokietijos kanclerio postą Olofas Scholzas.
„Aš visada prieštaravau visiems, kurie sakė, kad viskas turi kuo greičiau ir daugiau pabrangti,“ – debatuose praėjusią savaitę kalbėjo dabartinis šalies finansų ministras.
Gina Žaliojo kurso planus
Diskusijoje Strasbūre EK planus stojo ginti „Žaliojo kurso caru“ Briuselio burbule pravardžiuojamas Fransas Timmermansas. Pasak jo, neradus kompromiso kaip Europos ekonomiką paversti klimatui neutralia, ateityje dėl klimato kaitos pasekmių nuostoliai bus gerokai didesni nei išsipūtusios sąskaitos už šildymą.
„Tik pažvelkite, ką padarė potvyniai. Ką padarė gaisrai [...]. Mūsų vaikai kausis karuose dėl maisto ir vandens, o migracijos krizės, kurias matome dabar tebus vaikų žaidimas, jeigu palyginsime jas su migracija, kuri kils jeigu klimato kaita nebus sukontroliuota,“ – emocingai kalbėjo F. Timmermansas.
Europos Aplinkos agentūros duomenimis, įvykiai susiję su klimatu ir ekstremaliu oru per 40 metų ES pridarė nuostolių už daugiau nei 490 mlrd. eurų. Lietuvoje jie siekė beveik 1,4 mlrd. eurų (2019 m. kainomis). Skaičiuojama, kad vien šią vasarą Vokietiją, Belgija ir kitas Vakarų Europos šalis nusiaubę potvyniai pridarė žalos už maždaug 10 mlrd. eurų.
Pasak F. Timmermanso, kaltę išaugusioms energijos kainoms reikia versti ne Žaliojo kurso politikai, bet visame pasaulyje išaugusiai dujų paklausai ir sumenkusiai pasiūlai.
„Tik apie penktadalis išaugusios elektros ir dujų kainos gali būti siejamas su Co2 taršos mokesčiais. Visą kitą lėmė pasiūlos trūkumas rinkoje. […] Tuo metu visos šios krizės metu matome, kad atsinaujinančios energijos kainos išliko stabilios,“ – kalbėjo F. Timmermansas.
Siekia pasinaudoti
Bręstanti Europos dujų krizė kelia nuogąstavimus, kad išaugusia dujų paklausa ir didžiulėmis kainomis rinkoje pasinaudos Rusija, siekianti gauti Vokietijos leidimą pradėti tiekti dujas Europai naujuoju „Nord Stream2“ dujotėkiu.
Pasak „Bruegel“, viena iš priežasčių kodėl Europoje drastiškai sumažėjo dujų pasiūla, Rusijos įvesti dujų tiekimo ribojimai, motyvuojami išaugusiu vidaus vartojimu, gamybos sutrikimais bei išaugusių suskystintų dujų kainomis dėl Azijos ekonominio atsigavimo.
„Rusija taip pat potencialiai riboja gamtinių dujų tiekimą Europai, kad paremtų savo iniciatyvą paleisti dujų srautus per „Nord Stream2,“ – rašo vienas įtakingiausių ekonomistų tinklas pasaulyje.
„[Vladimiro Putino atstovas spaudai] Dmitrijus Peskovas aiškina labai paprastai: Na gal dabar tie Europos kvailiukai, kurie čia dar kovoja prieš Nord Stream2, kai kainos dabar tokios didelės ir žiemai rezervai nesukaupti, supras, kad kovoti prieš „Nord Stream2,“ nebereikia,“ – Lietuvos žurnalistams Strasbūre kalbėjo Andrius Kubilius.
Šiemet EP priimtoje rezoliucijoje EK buvo ragino daryti viską, kad „Nord Stream2“ statybos būtų nutrauktos – esą dujotėkis didina Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų ir prieštarauja Žaliojo kurso siekiams. Tačiau pasak Lietuvos europarlamentaro Petras Auštrevičius, ES neturi svertų paveikti Vokietijos sprendimo leisti naudoti dujotiekį ar ne.
„Kartais net Briuselio galios link didžiausių Europos sostinių stokoja jėgos ir įtakos. Valstybės narės išlaiko didelę kompetenciją, tad grįžtame prie to pačio klausimo, kur turėtų būti telkiama daugiau galių, Europos sąjungos lygmenyje ar šalių sostinėse.“ – sako P. Auštrevičius.
Lazda turi du galus
Vokietija jau yra paskelbusi apie savo tikslus, kad jie visiškai dujų atsisakys tik berods apie 2045 m. […] Deja, šiuo metu neįmanoma, kad Europa galėtų turėti visišką energetinę autonomiją,“ – pripažįsta V. Sinkevičius.
Pasak Komisaro, būtent Žaliasis kursas – eurobloko bilietas į energetinę nepriklausomybę, tačiau transformuoti energetikos sektorių taip, kad nebereikėtų priklausyti nuo dujų importuojamų iš trečiųjų šalių, prireiks laiko.
Tačiau didžiulės Rusijos investicijos į „Nord Stream2“, netolimoje ateityje gali atsisukti prieš pačią Maskvą, mano A. Kubilius. Pasak jo, įgyvendinus dabartinius Žaliojo susitarimo planus, Rusijos dujų eksportas į ES jau per ateinantį dešimtmetį sumažės 70 proc.
„Dujas eksportuojančio arabų šalys jau galvoja kaip pertvarkyti savo ekonomikas. Rusija, pasak to ką mūsų organizuojamuose seminaruose pasakoje šios šalies ekspertai, nedaro nieko,“ – sako A. Kubilius.
Esą norint išlaikyti konkurencingumą prie atsinaujinančios – žaliosios energetikos pereinančio pasaulio pokyčiai energetikos srityje neišvengiami.
„Tokia Rusijos ekonomikos transformacija nuo dujų eksporto link normalesnės ekonominės struktūros, gali būti ir pagrindinis faktorius, kuris lems politines permainas Rusijoje,“ – kalbėjo A. Kubilius.