aA
Praėjus sekmadienį vykusiems EP rinkimams, rezultatai rodo, kad daugumoje valstybių į Europos Parlamentą buvo išrinkti euroskeptikai ir populistai. Prancūzijoje Marine Le Pen blokas laimėjo prieš Emmanuelio Macrono judėjimą, Vokietijoje laimėjo Angelos Merkel centro dešiniųjų partija, rodo rezultatai. Tuo tarpu Austrijoje, Vengrijoje pergalės šventė Sebastiano Kurzo ir Viktoro Orbano partijos.
Europos Parlamentas
© Reuters / Scanpix

Dvylikoje valstybių (Airijoje, Austrijoje, Bulgarijoje, Danijoje, Graikijoje, Kipre, Kroatijoje, Maltoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Rumunijoje ir Vokietijoje) panaudotos balsavusių rinkėjų apklausos, o likusiose 16 valstybių – paskutinės gyventojų apklausos prieš rinkimus.

EP projekcija
EP projekcija
© Europos Parlamentas

Puslapyje rinkimu-rezultatai.eu galima rasti atskirų valstybių rezultatus, mandatų skaičius pagal politines frakcijas ir valstybes, EP narių lyčių pusiausvyrą ir rinkėjų aktyvumą. Yra galimybė palyginti šių ir ankstesnių rinkimų rezultatus, projektuoti daugumą arba pasidalinti savo sukurtu valdikliu.

Septynių ES šalių (Nyderlandų, Didžiosios Britanijos, Airijos, Čekijos, Slovakijos, Latvijos ir Maltos) piliečiai jau balsavo gegužės 23–25 dienomis, sekmadienį rinkimai vyko 21-oje Bendrijos šalyje.

Europos Parlamento rinkimai: Europos liaudies partija išliks didžiausia EP frakcija

Centro dešinioji Europos liaudies partija (EPP) išlieka didžiausiu bloku Europos Parlamente, tačiau, remiantis preliminariais rezultatais, EPP turi atitekti 179 vietos. Tai gerokai mažesnis skaičius nei 2014 metais vykusiuose rinkimuose, kai EPP atiteko 216 vietų.

Socialistų ir demokratų pažangusis aljansas (S&D) šių metų rinkimuose taip pat pasirodė prasčiau nei 2014-aisiais. Preliminarūs rezultatai rodo, kad S&D turi atitekti 150 vietų. Ankstesniuose rinkimuose S&D iškovojo 191 vietą.

Tuo metu Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) vietų skaičius parlamente turėtų gerokai išaugti - nuo 69 vietų prieš penkerius metus iki 107 vietų. Žaliųjų blokui taip pat turi atitekti daugiau vietų nei 2014-aisiais, vietų skaičius turėtų išaugti nuo 52 iki 70.

„Pirmą kartą per 40 metų dvi klasikinės partijos, socialistai ir konservatoriai, nebeturės daugumos“, - sakė ALDE lyderis Guy Verhofstadtas.

„Akivaizdu, kad šis vakaras - istoriškai svarbus momentas, nes Parlamente bus nauja galios pusiausvyra“, - pridūrė politikas.
Remiantis preliminariais rezultatais, EPP ir S&D nebegalės suformuoti „didžiosios koalicijos“ Parlamente be kitų paramos.

Populistinės ir nacionalistinės partijos stipriai pasirodė kai kuriose ES šalyse, kaip, pavyzdžiui, Italijoje ar Prancūzijoje, tačiau bendrai iškovojo mažiau vietų nei tikėtasi. Kartu joms gali tekti apie 150 vietų Europos Parlamente.

Didžiojoje Britanijoje pirmauja neseniai įkurta euroskeptiko Nigelo Farage'o „Brexit“ partija, kuriai turi atitekti 32 proc. balsų. Liberalų demokratų partijos rezultatas taip pat neblogas, tačiau valdančioji Konservatorių partija ir pagrindinė opozicinė Leiboristų partija patyrė didelius pralaimėjimus.

Ispanijoje aiškiai pirmauja valdančioji Socialistų partija (PSOE) su 32,8 proc. balsų ir 20 vietų EP. Kraštutinių dešiniųjų partijai „Vox“ atiteko tik 6,2 proc. balsų ir trys vietos.

Rinkėjai 28 ES šalyse rinko 751 narį į Europos Parlamentą. Kai tik Didžioji Britanija pasitrauks iš ES, EP narių skaičius sumažės iki 705.

Viktoras Orbanas balsuoja EP rinkimuose
Viktoras Orbanas balsuoja EP rinkimuose
© Sipa / Scanpix

EP rinkimų aktyvumas viršijo 50 proc. ir yra didžiausias per du dešimtmečius

Rinkėjų aktyvumas per šių metų Europos Parlamento rinkimus yra didžiausias per pastaruosius du dešimtmečius – iš daugiau kaip 400 mln. registruotų rinkėjų savo balsą atidavė apie 51 proc. žmonių, sekmadienį pranešė Europos Sąjungos įstatymų leidžiamoji institucija.

„Apskaičiuotas aktyvumas dabar yra artimas 51 proc., vertinant ES27 [27 ES šalyse be Jungtinės Karalystės] – didžiausias per 20 metų“, – sakė Europos Parlamento atstovas Jaume Duchas.

Jis pridūrė, kad įtraukus ir Didžiosios Britanijos balsus šis rodiklis gali padidėti iki 52 procentų.

„Išsaugoti ES“

Iki šiol į kiekvienus EP rinkimus nuo 1979-ųjų ateidavo vis mažiau rinkėjų, tačiau šiemet jų aktyvumas buvo didelis; veikiausiai kova tarp populistų ir proeuropietiškų jėgų mobilizavo abiejų stovyklų šalininkus.

Belgijoje „Flamandų interesas“ („Vlaams Belang“) surinko trigubai daugiau balsų nei per ankstesnius rinkimus.

Tuo metu Suomijoje kraštutinių dešiniųjų Suomių partija irgi gavo daugiau balsų nei 2014 metais ir išsaugos savo dvi vietas Europos Parlamente. Švedijos demokratai taip pat sulaukė daugiau rinkėjų palaikymo – už juos balsavo 16,9 proc. rinkėjų, o per praėjusius rinkimus į EP ši partija buvo surinkusi 9,67 proc. balsų.

Tuo metu Nyderlandų antiislamiška Laisvės partija (PVV), vadovaujama Geerto Wilderso, veikiausiai nebeturės savo atstovų EP. Visgi rinkimuose neblogai pasirodė dešinysis Demokratijos forumas, vadovaujamas skeptiškai kovą su klimato pokyčiais vertinančio populisto Thierry Baudet.

Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko nuomone, jo gimtojoje Lenkijoje rinkėjai nepasiduos „radikaliems politiniams judėjimams“, tačiau pripažino, kad svarbiausia yra „išsaugoti ES kaip projektą“.

Prancūzijos prezidentas E. Macronas tapo centristų ir liberalų partijų simboliniu veidu, o M. Le Pen priėmė 41-erių lyderio iššūkį.

„Išvadas daryti gali tik prezidentas, kuris per šį balsavimą išbandė savo prezidentinį pasitikėjimą, paversdamas jį referendumu dėl savo politikos ir net savo asmenybės“, – pareiškė M. Le Pen.

Vis dėlto vienas E. Macrono patarėjas sakė, kad rezultatai yra „garbingi“; po balsavimo atlikta rinkėjų apklausa žada prezidento centristų aljansui 22,5–23 proc. balsų, o jį aplenkusiam „Nacionaliniam sambūriui“ – apie 24 proc. balsų.

Dar viena nacionalistinė partija, vengrų premjero Viktoro Orbano „Fidesz“, sulaukė 56 proc. rinkėjų paramos, rodo sekmadienį atlikta apklausa.

Tradicinės partijos konkuruoja dėl įtakos renkant naujus ES institucijų vadovus, įskaitant D. Tusko ir J.-C. Junckerio įpėdinius.

ES lyderiai antradienį dalyvaus viršūnių susitikime, per kurį spręs, kaip pasirinkti kandidatus. EPP siūlo į EK vadovus M. Weberį, tačiau E. Macronas ir keletas kitų lyderių norėtų žinomesnio kandidato.

Vengrijoje – triuškinama premjero Orbano partijos pergalė

Vengrijos nacionalistinių pažiūrų premjero Viktoro Orbano partija „Fidesz“ užsitikrino triuškinamą pergalę per sekmadienį vykusius Europos Parlamento rinkimus. Jo partija surinko net 52,3 proc. balsų.

Po jų rikiuojasi Demokratų koalicija surinkusi 16,2 proc. balsų. Centristų judėjimas „Momentum“ ir Socialistų partija (MSZP) – smarkiai atsilieka. Jos surinko atitinkamai 9,9 proc. ir 6,7 proc. balsų.

Prancūzijoje Le Pen kraštutiniai dešinieji aplenkė prezidento Macrono aljansą

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų euroskeptikų partija „Nacionalinis sambūris“ tikriausiai pasirodė geriausiai per sekmadienį šioje šalyje vykusius Europos Parlamento rinkimus, rodo dvi balsavusių rinkėjų apklausos.

Marine Le Pen
Marine Le Pen
© Reuters / Scanpix

Jeigu šios prognozės pasitvirtins, tokie rezultatai smarkiai nuvils proeuropietišką prezidentą Emmanuelį Macroną.

Viešosios nuomonės tyrimų instituto „IFOP-Fiducial“ ir agentūrų „Harris Interactive“ bei „Agence Epokarodo“ atliktos dvi apklausos rodė, kad „Nacionalinis sambūris“ galėjo gauti 24–24,2 proc. balsų, o E. Macrono centristų aljansas lieka antras su 22,5–23 proc. balsų.

Po vidurnakčio pasirodę rezultatai rodo, kad M. Le Pen judėjimas gavo 23,5 proc. balsų, E. Macrono centristų aljansas - 22,5 proc.

Žaliųjų partija EELV, vadovaujama buvusio organizacijos „Greenpeace“ padalinio Prancūzijoje vadovo, surinko 13,1 proc. balsų. Per ankstesniu EP rinkimus 2014 metais jie gavo 8,9 procento.

Paaiškėjus šiems rezultatams „Nacionalinis sambūris“ paragino suformuoti Europos Parlamente „galingą“ kraštutinių dešiniųjų grupę.

„Mūsų sąjungininkų Europoje laimėjimai ir naujų jėgų iškilimas žemyne... atveria kelią suformuoti Europos Parlamente galingą grupę“, – „Nacionalinio sambūrio“ šalininkams sakė šios partijos kampanijos vadovas Jordanas Bardella.

Suomijoje pirmauja konservatyvioji valdančiose koalicijos partija

EP rinkimuose Suomijoje pirmauja valdančiosios koalicijos partijų – konservatyvioji „Koalicijos partija“, skelbia Teisingumo ministerija, remdamasi beveik pusės patikrintų biuletenių duomenimis.

„Koalicijos partija“ sulaukė 20,8 proc., „Žaliųjų sąjunga“ – 16 proc., opozicinė „Socialdemokratų partija“ – 14,6 proc., rinkėjų palaikymo.

„Koalicijos partija“ pirmauja EP rinkimuose Suomijoje
„Koalicijos partija“ pirmauja EP rinkimuose Suomijoje
© Reuters / Scanpix

Populistinė „Tikrųjų suomių“ partija – ketvirta, gavusi 13,8 proc. balsų.

Toliau rikiuojasi opozicinės partijos: „Centro partija“ (13,5 proc.), „Kairiųjų sąjunga“ (6,9 proc.), „Švedų tautos partija“ (6,3 proc.), „Suomijos krikščionys demokratai“ (4,9 proc.).

Italija: EP rinkimuose „5 žvaigždučių judėjimas“ liko trečias

Italijos valdančiajai koalicijai priklausantis „5 žvaigždučių judėjimas“ rinkimuose į Europos Parlamentą surinko 16,6 proc. balsų ir liko trečias, nusileisdamas opozicinei Demokratų partijai, kuri iškovojo 23 proc.

Tai rodo pirmadienį Italijos vidaus reikalų ministerijos, kuri atlieka rinkimų komisijos funkcijas, tinklalapyje paskelbti duomenys, gauti suskaičiavus beveik 95 proc. balsų.

Tad naujos sudėties Europos Parlamente „5 žvaigždučių judėjimas“ neteko kelių vietų. Partijos lyderis, Italijos vicepremjeras ir ekonomikos plėtros, darbo ir socialinės politikos ministras Luigis Di Maio pareiškė, kad palyginti prastus rezultatus galima paaiškinti nedideliu rinkėjų aktyvumu šalies pietuose, kur „5 žvaigždučių judėjimas“ turi daugiausia rinkėjų. Tik pietinėse apygardose, taip pat Sicilijos ir Sardinijos salose jis gavo beveik 30 procentų balsų.

Valdančiajai koalicijai priklausanti „La Lega“ surinko beveik 35 proc. balsų ir pirmauja EP rinkimuose Italijoje. Šiaurinėse apygardose partijos rezultatas siekia beveik 40 proc.

Italijos antrasis vicepremjeras ir VRM vadovas, „La Lega“ lyderis Matteo Salvinis pareiškė, kad balsavimo rezultatai neatsilieps koalicinės vyriausybės darbui. „Nė vienas mums atiduotas balsas nebus panaudotas kaip dingstis gauti papildomų vietų Italijos vyriausybėje. Mūsų tikslas – pakeisti Europos taisykles“, - pabrėžė jis.

Graikijoje pirmauja pagrindinė opozicinė partija

Europos Parlamento rinkimuose Graikijoje pirmauja pagrindinė opozicinė partija „Naujoji demokratija“, gerokai atsiplėšusi nuo premjero Alexio Tsipro vadovaujamos valdančiosios koalicijos „Syriza“, rodo rinkėjų apklausos, kurių rezultatus skelbia pagrindinės šalies televizijos.

„Naujoji demokratija“ surinko 33,3 proc., „Syriza“ – 23,9 proc. balsų.

Alexis Tsipras balsuoja EP rinkimuose
Alexis Tsipras balsuoja EP rinkimuose
© Sipa / Scanpix

Trečias – centro kairiųjų partijų blokas „Permainų judėjimas“ (7,2 proc.), o 4-5 vietas dalijasi kraštutinių dešiniųjų partija „Chrisi Avgi“ („Auksinė aušra“) surinkusi 4,9 proc. ir Graikijos komunistų partija (5,7 proc.).

Čekijoje rinkimus į EP laimėjo premjero Babišo partija

Čekijoje rinkimus į Europos Parlamentą laimėjo premjero Andrejaus Babišo vadovaujamas centro dešinės judėjimas ANO („Nepatenkintų piliečių akcija“). Tai rodo pirmadienį Čekijos statistikos valdybos paskelbti rezultatai.

Rinkėjai aktyviai parėmė ir opozicines dešiniąsias Pilietinę demokratų partiją ir Piratų partiją. Rinkimuose triuškinamą pralaimėjimą patyrė kairiosios jėgos.

ANO atstovai užims šešias iš 21 Čekijai priklausančios vietos Europos Parlamente. Pilietinė demokratų partija gavo keturis mandatus, „piratai“ – tris. Septynias vietas pasidalijo dar trys mažesnės nacionaliniame parlamente atstovaujamos dešiniosios opozicinės partijos.

Čekijos kairiosioms jėgoms Europos Parlamente atstovaus tik vienas deputatas. Jį pavyko išsaugoti Čekijos ir Moravijos komunistų partijai, kuriai anksčiau priklausė trys mandatai. Nė vienos vietos neiškovojo Čekijos socialdemokratų partija, turėjusi keturis mandatus.

Rinkėjų aktyvumas sudarė 28,72 proc. ir buvo gerokai didesnis negu prieš penkerius metus, kai jis tesiekė 18,2 proc.

Vokietijoje pirmauja Merkel centro dešiniųjų blokas

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel centro dešiniųjų CDU/CSU partijų blokas laimėjo sekmadienį vykusius Europos Parlamento rinkimus.

Balsus CDU/CSU blokui atidavė 28,7 proc. rinkėjų.

„Žalieji“ surinko 20,7 proc. balsų. Toliau seka Socialdemokratų partija (15,6 proc.), dešinioji populistinė partija „Alternatyva Vokietijai“ surinko (10,8 proc.), Kairiųjų partija (5,4 proc.).

Europoje baigėsi EP rinkimai: pergales švenčia ir euroskeptikai, Le Pen laimėjo prieš Macrono judėjimą
© AFP / Scanpix

Austrijoje pirmauja kanclerio Kurzo partija

Europos Parlamento Austrijoje laimėjo šalies kanclerio Sebastiano Kurzo partija.

Balsus „Austrijos liaudies partijai“ atidavė 34,9 proc. rinkėjų.

Antra – Austrijos socialdemokratų partija, surinkusi 23,4 proc. balsų.

Po jų seka Austrijos laisvės partija, Žaliųjų partija, Liberalų forumas.

Sebastianas Kurzas
Sebastianas Kurzas
© AP / Scanpix

Latvijoje daugiausia balsų surinko centro dešinioji „Naujoji vienybė“

Latvijoje šeštadienį vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą didžiausio rinkėjų palaikymo sulaukė centro dešinioji partija „Naujoji vienybė“ – už ją savo balsus atidavė maždaug 26,2 proc. dalyvavusių rinkėjų, rodo duomenys, gauti iš beveik visų balsavimo apylinkių.

Kol kas nesuskaičiuoti tik rinkėjų balsai, atiduoti paštu ir užsienyje.

Kaip rodo naujienų agentūros BNS turimi duomenys, už prorusišką socialdemokratinę partija „Santarvė“ balsavo 17,5 proc. rinkėjų, už dešiniojo sparno nacionalinį aljansą „Viskas Latvijai!“ ir „Tėvynei ir Laisvei“ – apie 16,4 proc. rinkėjų.

Ketvirtoje vietoje yra liberalios pakraipos susivienijimas „Už plėtrą/Už!“, surinkęs 12,4 proc. balsų, penktoje – maždaug 6,3 proc. rinkėjų palaikymo sulaukusi Latvijos rusų sąjunga.

Remiantis šiais duomenimis, „Naujoji vienybė“, „Santarvė“ bei „Viskas Latvijai!“ ir „Tėvynei ir Laisvei“ turėtų gauti po du mandatus, „Už plėtrą/Už!“ ir Latvijos rusų sąjunga – po vieną.

Europos Parlamento rinkimai Latvijoje
Europos Parlamento rinkimai Latvijoje
© AFP / Scanpix

Europarlamentarų mandatai turėtų atitekti Valdžiui Dombrovskiui ir Sandrai Kalnietei iš „Naujosios vienybės“, Nilui Ušakovui iš „Santarvės“, Andriui Amerikui iš regioninės partijos „Garbė tarnauti Rygai“, kandidatavusiam „Santarvės“ sąraše, taip pat Robertui Zylei ir Dacei Melbardei iš „Viskas Latvijai!“ ir „Tėvynei ir Laisvei“ bei Tatjanai Ždanokai iš Latvijos rusų sąjungos.

Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ŽVS) surinko 5,34 proc. balsų, tačiau gali likti be mandato. Po beveik 5 proc. rinkėjų balsų surinko Latvijos regionų susivienijimas ir Naujoji konservatorių partija.
Iš viso šeštadienį vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą balsavo 33,51 proc. – 473 084 – Latvijos rinkėjai.

EP rinkimus Estijoje laimėjo Reformų partija

Estijoje rinkimus į Europos Parlamentą sekmadienį laimėjo Reformų partija, o daugiausia rinkėjų balsų surinko socialdemokratė Marina Kaljurand.

Estijai EP atstovaus Reformų partijos nariai Andrusas Ansipas ir Urmas Paetas, Centro partijos narė Yana Toom, Jaakas Madissonas iš Konservatyviosios liaudies partijos EKRE ir socialdemokratai M. Kaljurand bei Svenas Mikseris.

Jungtinei Karalystei nusprendus pasitraukti iš Europos Sąjungos, Estija EP gali gauti dar vieną, septintą, mandatą. Prognozuojama, kad jis atiteks Riho Terras iš partijos „Isamaa“ („Tėvynė“).

Prie balsadėžių atėjo 332 918 žmonių – 37,6 proc. Estijos rinkėjų. Beveik pusė jų balsavo internetu.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(33 žmonės įvertino)
3.9091

Top naujienos

Unikalią progą temdo fiasko nuojautos: pasirengimas – karikatūra, apsijuoksime prieš pasaulį (63)

„Atrodo, tarsi ruoštumėmės ne pasaulio čempionatui, o gamyklos sporto šventei“, –...

Plaučių vėžys – pagrindinė mirties nuo vėžio priežastis Lietuvoje: tiek daug sergama ne tik dėl rūkymo (58)

Ankstyvųjų mirtinos ligos – plaučių vėžio – simptomų nėra, sako Nacionalinio vėžio...

Įsilaužus į naujienų portalus paskelbtos melagingos žinios apie karines pratybas Lietuvoje (108)

Įsilaužus į naujienų portalus, trečiadienį juose paskelbtos melagingos žinios apie Lietuvoje...

„Barcelona“ dramatiškai palaužė „Real“ ir išsaugojo viltis finale

Ispanijos ACB lygos finalo trečiosiose finalo rungtynėse „Barcelona“ namuose 78:77 įveikė...

Rusijos gyventojai įvardijo didžiausius priešus: penketuke – ir Lietuva (620)

Kasmet populiariausia Rusijoje nepriklausomų rinkos ir sociologinių tyrimų agentūra Jurijaus...

Koalicinę sutartį ketinama pasirašyti kitą antradienį: keisis bent du ministrai papildyta 19:27 val.  (88)

Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų darbo partija, Tvarka ir...

Lietuvą jau netrukus siaubs galingos liūtys – lietų lydės perkūnija, žaibai ir gūsingas vėjas

Vakar Lietuvos orus lėmęs anticiklonas jau pasitraukė į rytus, o šiandien prie mūsų šalies...

Europa spėlioja, kas atsitiko Merkel: gydytojai pateikė savo versijas (118)

Vokietijos kanclerė Angela Merkel paneigė nuogąstavimus dėl jos sveikatos, atsiradusius po to,...

Užkalnis. Man neskauda dėl prezidentės pensijos (148)

Kažkaip čia visiems panižo piktintis viskuo, kas susiję su baigiančia kadenciją prezidente.

Maksimali įtampa: „Fenerbahče“ išplėšė 7-ąsias finalo rungtynes

Turkijos čempionato finalo šeštosiose finalo serijos rungtynėse Stambulo „Fenerbahče“...