Sąjungą supurčius istorijoms apie europarlamentarų finansines machinacijas, patys Europos Parlamento nariai ėmė reikalauti reformų. Lietuvos atstovai tikina, kad kontrolė jų negąsdintų, ir turi pastabų, kokia ji turėtų būti.
Auksinis europarlamentarų aprūpinimas
Kaip ir nacionalinių parlamentų nariai, europarlamentarai gauna įvairių išmokų, kuriomis padengiamos jų darbinės veiklos išlaidos. Išmokų saraše rikiuojasi bendrosios išlaidos, kelionės išlaidos ir dienpinigiai. Kelionių išlaidos ir dienpinigiai yra aiški kategorija – čia pinigus europarlamentarai gauna už pateiktus kelionių dokumentus arba parašus, patvirtinančius, jog dalyvauta konkrečiame posėdyje. Tačiau bendrosios išlaidos, kurios kiekvieną mėnesį 2018 metais siekia 4416 eurų, yra tapusios pilkąja zona.
Šie pinigai skiriami padengti išlaidoms, kurias europarlamentaras dėl darbo specifikos patiria savo šalyje, t.y. ten, kur buvo išrinktas. Europos Parlamento dokumentuose nurodoma, kad tai gali būti biuro nuomos, komunalinių mokesčių, įrangos, reprezentacinių veiklų ar administracinių veiklų išlaidos.
Tačiau stebina ne tik toks lėšų panaudojimo sričių neapibrėžtumas – šios išlaidos yra netikrinamos ir nekontroliuojamos. Europarlamentarai nėra įpareigoti rinkti sąskaitas ir čekius už pirktas prekes ir paslaugas. Vienintelė griežta su šiomis išlaidomis susijusi taisyklė yra ta, kad EP narys, be pateisinamos priežasties per metus nedalyvavęs pusėje plenarinių posėdžių, gauna tik pusę numatytos išmokos.
Kova už skaidrumą
Tarptautinis žurnalistinis tyrimas 2017 metais atskleidė, kad Europos Parlamente yra pinknaudžiaujančių tokių situacija. „Europos Parlamento narių projekto” (angl. “The MEPs project”) duomenimis, bendrųjų išlaidų panaudojimas yra itin problematiška sritis: 28 valstybėse narėse užfiksuoti 42 atvejai, kai biuro nuomai skirti pinigai keliavo į pačių europarlamentarų arba jų nacionalinių partijų sąskaitas.
Toks mokesčių mokėtojų pinigų likimas sukelė naują ES kritikos bangą. Siekdami įrodyti, jog skaidrumo nebijo, 2018 metų pavasarį 540 europarlamentarų parėmė išlaidų sistemos pertvarkos idėją. Pasiūlyta įvesti tris svarbius pakeitimus – kad bendrosios išlaidos būtų pervedamos į atskirą sąskatą, kad jų panaudojimas būtų patvirtinamas prekių ir paslaugų įsigijimo dokumentais ir kad išlaidų likutis, atsiradęs europarlamentaro kadencijos pabaigoje, grįžtų į institucijos biudžetą.
Tačiau specialios darbo grupės parengta reforma neįtikino keturiolikos Parlamento vicepirmininkų – priimtas sprendimas tik dėl vieno pokyčio. Bendrosios išlaidos bus pervedamos į atskirą sąskaitą, tačiau už jų panaudojimą atsiskaityti ir toliau nereiks.
Toks kontraversiškas sprendimas sulaukė griežto atsako – grįžti prie išmokų reformos ir keisti sprendimą ėmė reikalauti Europos Parlamento politinių grupių lyderiai.
V. Blinkevičiūtė: kitaip ir būti negali
Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijai priklausanti Vilija Blinkevičiūtė sako, kad ši finansinė tema itin nelengva patiems europarlamentarams.
„Buvo diskusijų. Vieni vienos nuomonės laikosi, kiti – kitos. Bet kol kas bendro sprendimo nėra. Tikiuosi, kad ji priimsim iki kadencijos pabaigos. Vis vien kažkoks sprendimas turėtų būti”, - apie galimą EP narių susitarimą dėl išmokų sistemos reformos sako europarlamentarė.
Pasak V.Blinkevičiūtės, naujasis pakeitimas, jog bendrosios išlaidos būtų pervedamos į atskirą sąskaitą, jai neturi jokios įtakos dėl jos pačios turimos sistemos.
„Mano atveju biuro išlaidos visada yra atskiroje sąskaitoje. Kitaip ir būti negali. Atskirą sąskaitą tam turėjau ir praeitoje kadencijoje, ir dabar. Atskira sąskaita, man atrodo, yra normalu”, - įsitikinusi V.Blinkevičiūtė.
Griežtesnė nei dabar išlaidų kontrolė europarlamentarei atrodo ne tik reikalinga, bet ir asmeniškai nekelianti jokių nepatogumų.
„Europos piliečiams patinka žinoti, kaip panaudojami pinigai. Nes tai jų, mokesčių mokėtojų, pinigai. Kadangi ir sąskaitas renku, ir už daug su biuru susijusių paslaugų ir prekių moku pavedimais, tai nematau jokios problemos dėl kontrolės. Kokios bus taisyklės, tokioms paklusiu, ir dar sakysiu, kad labai gerai, nes bus mažiau interpretacijų”, - sako V.Blinkevičiūtė.
V. Mazuronis: kontrolės pasiūlymai – logiški
EP narys Valentinas Mazuronis taip pat tvirtino seniai turintis atskirą sąskaitą veiklos lėšoms.
„Dabartiniu metu nuostatos, kad rinkti visas sąskaitas ir popieriukus nėra. Bet, matyt, nuo Seimo laikų pas mane yra atskira sąskaita ir reikalui esant galima pasikelti viso reikalingo laikmečio pavedimus, kur buvo išleisti pinigai. Man pačiam taip orientuotis lengviau“, - sako europarlamentaras.
Tačiau žurnalistų išjudintą atsiskaitymo už išlaidas klausimą Lietuvos atstovas vertina teigiamai.
„Europos Parlamento nustatytos sritys, kur pinigai gali būti panaudojami, yra pakankamai plačios. Taigi, atsiskaitymo pasiūlymai yra logiški. Ir jeigu tokia tvarka būtų nustatyta EP, tai ji būtų visai normali, nematau čia jokio blogio“, - apie sąskaitų ir čekių rinkimą bei tikrinimus ramiai kalba europarlamentaras.
Svarbiausia, anot V.Mazuronio, kad naujų taisyklių sukūrimas netaptų didžiulių išlaidų reikalaujančia ir viską apsunkinančia prievole.
„Tai yra išrinkti žmonės, todėl turi būti skaidrumas, aiškumas ir kontrolė, bet reiktų vengti nusismulkinimo. Jei atsiskaitymą pakeltume į EP lygį, kur yra 751 europarlamentaras, tai įsivaizduokite, koks turėtų būti papildomas aparatas ir mechanizmas, kad tvarkytų tuos kvitukus. Bet žmonės turi aiškiai matyti, kur išleidžiami pinigai, tad atitinkamos taisyklės turi būti nustatytos“, - mano EP narys.