Kam bus suteiktas skaitmeninis žaliasis pažymėjimas?
Skaitmeninis žaliasis pažymėjimas yra laikomas oficialiu įrodymu, kad asmuo yra pasiskiepijęs, gavęs neigiamą tyrimo rezultatą arba pasveikęs nuo COVID-19 infekcijos. Kalbant apie šio pažymėjimo veikimą bei tvarką ES mastu, europarlamentarė Aušra Maldeikienė pabrėžia, kad su šiuo pažymėjimu asmuo „turės galimybę be jokių suvaržymų judėti visose 27 ES valstybėse, tačiau tai nebus absoliuti teisė“. Kaip pasakojo Europos Parlamento narė, kiekvienos valstybės vyriausybė turi teisę imtis adekvačių tvarkos pokyčių, jeigu mato, kad tam esama rimtų priežasčių: „Sveikatos apsauga pagal subsidiarumą yra valstybių narių, o ne ES jurisdikcijoje, tad ir galutinius sprendimus priims tie, kam tai privalu daryti.“
„Belgijoje jau buvo atvejis, kai paaiškėjo, kad ne visos metus taikytos karantino priemonės be papildomo teisinio reguliavimo buvo suderinamos su šalies Konstitucija. Ir kadangi ES lygiu nėra jokio ypatingų situacijų teisinio reguliavimo, ir juolab, kad ir sveikatos apsauga nėra jos dispozicijoje, bet koks pernelyg skrupulingas detalus teisinis reglamentavimas ES lygiu tiesiog gimdytų chaosą“, – kalbėjo pašnekovė.
„Šis pažymėjimas turės būti naudojamas griežtai tik tiems tikslams, kuriems jis yra sukurtas – patvirtinti asmens tapatybę, nustatyti dokumento autentiškumą bei jo suteikimo pagrindą“, – primena MRU Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto profesorė Lyra Jakulevičienė.
Jis tikrai negalės būti naudojamas valstybių vidaus tikslais, pavyzdžiui, eiti į teatrą, kavines, viešas erdves ir pan. Vidaus tikslais yra naudojamas „Galimybių pasas“. Be to, profesorės nuomone, pažymėjimas nesuteikia kažkokių privilegijų – jis mus grąžina į mūsų įprastą situaciją, kai naudojamės visomis teisėmis be apribojimų.
(Ne) išvengiamos problemos
Europos parlamento narės teigimu, net ir įvedus ES skaitmeninį COVID pažymėjimą, virusas bei su juo susijusios problemos niekur neišnyks: „Nors vakcinacija ES vyksta pilnu tempu, tačiau nereikia pamiršti, kad pats virusas dar nėra įveiktas. Nežinome, kas galėtų su juo nutikti – tiek kalbant apie mutacijas, tiek apie naujus židinius.“
Nors L. Jakulevičienė pažymi, kad privatumo, asmens duomenų apsaugai Europos Sąjungoje pastaruoju metu apskritai skiriamas didelis dėmesys, vis dėlto, susirūpinimą kelia duomenų apsaugos bei privatumo klausimai, mat kol kas neaišku, kokia apimtimi duomenys bus teikiami ir matomi tikrinančioms institucijoms (pareigūnams, pasienio tarnyboms ir pan.).
Be to pašnekovė svarsto: „Ar tikrai pasieniečiui reikia žinoti tokio paso išdavimo priežastį (pavyzdžiui, kad asmuo yra sirgęs koronavirusu), ar užtenka, kad asmuo yra saugus.“
Nemokami COVID-19 testai visiems ES piliečiams?
Pastebima, kad COVID-19 testų kainos skirtingose ES šalyse yra nevienodos. Todėl kyla nemažai klausimų dėl bendros tvarkos visose ES šalyse.
„Net jei ES valstybės susitartų dėl vienodos testo kainos, tai vis tiek neišspręstų pagrindinės problemos – testo prieinamumo tais atvejais, kai asmuo neturi galimybių susimokėti. Todėl reikėtų siekti sudaryti galimybes testuotis nemokamai arba už visiems prieinamą kainą,“ – svarsto L. Jakulevičienė.
„ES skyrė daugiau nei 100 milijoną eurų tam, kad valstybės turėtų galimybę bent dalinai garantuoti nemokamą testavimą. Tai turėtų būti rimta pagalba toms šalims, kurios neturėtų didesnių galimybių mažinti testavimo kainas ar didinti jų apimtis,“ – komentuoja A. Maldeikienė.
Atgaivinti ekonomiką
Svarbu pabrėžti, kad pandemijos sukelti padariniai stipriai paveikė valstybių ekonomiką – tiek kalbant apie pajamų nelygybę, tiek apie nedarbo lygį. Neabejotina, kad ES valstybėms, kurių ekonomika stipriai priklauso nuo turizmo sektoriaus, pandemija tapo itin rimtu iššūkiu. Šiuo atveju europarlamentarė teigia, kad „Pagrindinė ekonomikos gaivinimo priemonė yra „Kitos kartos ES“, tačiau tiesa yra ir ta, kad viena iš pagrindinių šio pažymėjimo iniciatorių buvo Graikija, kuriai dėl didelės turizmo dalies tai labai svarbus ekonominis klausimas. Lietuvai, kur turizmo sektorius BVP yra vienas menkiausių tarp visų ES valstybių, tai nėra taip aktualu. Tokiose valstybėse kaip Kroatija, Graikija, Italija, Ispanija, manau, ši iniciatyva tikrai amortizuos pandemijos smūgį jų ekonomikoms. Kita vertus, turizmo sektorius yra labai imlus darbo rankoms, tad pasas tikrai pasitarnaus tam, kad būtų prarasta mažiau darbo vietų.“
„Tiesa, nelygybės problema tikrai aktualizuosis, nes krizės bendrai turi tendenciją gilinti nelygybę, ir reikia išskirtinai gerai sufokusuotos ekonominės politikos, kad nelygybė neaugtų“, – kalbėdama apie pajamų nelygybę pabrėžia A. Maldeikienė.
ES skaitmeninis COVID pažymėjimas – tai išsigelbėjimas kiekvienam ES piliečiui, suteiksiantis galimybę nevaržomai keliauti tarp ES valstybių. Negalima atmesti ir fakto, kad šis pažymėjimas savotiškai prisidės ir prie ekonomikos, kuriai šiandien kaip niekad svarbi pagalba, gaivinimo.