Ministras Grantas Shappsas pabrėžė, kad vis mažiau britų naudojasi galimybe pasiskiepyti po to, kai ES politinės figūros suabejojo vakcinos „AstraZeneca“ veiksmingumu – aiški nuoroda į Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir kitų išsakytas pastabas.
G. Shappso įsikišimas rizikuoja pakurstyti jau ir taip ugningą ginčą dėl vakcinų nacionalizmo ir dar labiau apnuodyti atmosferą tarp Europos Sąjungos ir buvusios jos narės, kol šios niekaip negali susitarti dėl „Brexit“ prekybos taisyklių (ginčas gali baigtis teisiniais veiksmais).
Naujausias vis dygesnių JK ir ES santykių skyrius buvo atverstas pirmadienį, kai Didžiosios Britanijos vyriausybė su pasipiktinimu reagavo į Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charleso Michelio komentarus, šiam apkaltinus Londoną draudimu eksportuoti koronaviruso vakcinas.
Didžioji Britanija kaltinimus aršiai paneigė, o užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas parašė protesto laišką Ch. Micheliui ir iškvietė aukšto rango ES diplomatą į Londoną skubiam susitikimui antradienį.
Antradienio rytą transliuotame interviu susisiekimo ministras G. Shappsas pabrėžė manąs, kad Ch. Michelis „tiesiog suklydo“ arba neturi teisingos informacijos. „Deja, iš Europos sulaukėme daugybės skirtingų pareiškimų, įskaitant klaidinančią informaciją apie kai kurių vakcinų veiksmingumą, kurie galiausiai buvo atšaukti, bet spėjo padaryti žalą daugybei žmonių, jų požiūriui į kai kurias vakcinas, o tai, mano manymu, tikrai nėra gerai“, – „Times Radio“ sakė G. Shappsas.
„Mums tiesiog reikia toliau skiepyti žmones, – kalbėjo G. Shappsas. – Norime, kad pasiskiepytų ir visas pasaulis.“
Sausio pabaigoje prezidentas Emmanuelis Macronas išsakė abejones dėl „AstraZeneca“ vakcinos naudos senyviems žmonėms, pažymėdamas, kad ji „praktiškai neveiksminga“ 65-erių metų ir vyresniems. Vėliau Prancūzija visgi leido „AstraZeneca“ skiepyti ir pagyvenusius žmones.
Antradienį paskelbtame naujienlaiškyje Ch. Michelis teigė, kad jį „šokiravo“ kaltinimai blokui „vakcinų nacionalizmu“. „Faktai nemeluoja, – rašė jis. – JK ir JAV uždraudė jų teritorijoje pagamintų vakcinų ar jų komponentų eksportą.“
Pasak vieno informuoto asmens, D. Raabas nusiuntė Ch. Micheliui atsakymą, kuriame pabrėžė, kad teiginys „visiškai melagingas“. „JK vyriausybė nėra uždraudusi nė vienos „COVID-19“ vakcinos ar jos komponentų eksporto“, – teigė D. Raabas.
Vėliau antradienį Ch. Michelis tviteryje atkirto, kad „džiaugsis, jei JK reakcija padidins skaidrumą ir paskatins eksportą“.
Šis apsistumdymas žymi abipusės įtampos augimą nuo to laiko, kai gruodžio mėnesį Didžioji Britanija užbaigė pasitraukimą iš bloko.
JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas rizikuoja susidurti su bloko teisininkais, vienašališkai paskelbęs, kad nuo balandžio 1 d. neketina reikalauti eksporto dokumentų į Šiaurės Airiją gabenamam maistui, kertančiam Airijos jūrą, kaip buvo sutarta anksčiau.
Europos Komisijos viceprezidentas Marošas Šefčovičius antradienį Briuselyje posėdžiavusiems ES ambasadoriams išdėstė tolesnių veiksmų detales. Priemonės gali apimti sankcijas JK, įskaitant prekybos muitus, teigė ES pareigūnas.
Vakcinos tapo kertiniu santykių tašku, kadangi vėluojanti ES skiepų programa iš paskutiniųjų stengiasi neatsilikti nuo britų. Remiantis „Bloomberg“ surinktais duomenimis, maždaug trečdalis JK gyventojų jau gavo dozę, palyginus su 6 proc. ES.
Sausį ES pagrasino kontroliuoti vakcinų srautus į Šiaurės Airiją, taigi ir JK, pasinaudodama „Brexit“ susitarimo skubos išlyga. Šitaip blokas atnaujino vieną opiausių ginčų per visą skyrybų procesą: kaip išvengti grįžimo prie pilno muitinės patikrinimo Airijos saloje.
Pirmadienį B. Johnsonas įtampą pavadino „dantų dygimo problemomis“, kurias galima „užglostyti“, pasitelkus „gerą valią ir vaizduotę“.
